Šaknys – Kaune

N.Lifšicaitė gimė Kaune. Nors gelbėdamasi nuo karo siaubų buvo pabėgusi į Uzbekistaną, 1946-aisiais Nechamos šeima grįžo į Kauną. Čia mergina mokėsi tuometėje Kauno konservatorijoje, vėliau LTSR konservatorijoje Vilniuje. Savąją karjerą N.Lifšicaitė pradėjo kaip operos solistė. Ne kartą jai teko stovėti ir Kauno muzikinio teatro scenoje. Savo karjeros pradžioje Nechama atlikdavo kūrinius įvairiomis kalbomis – lietuvių, ukrainiečių, uzbekų, ir, kaip įprasta šiam laikotarpiui, rusų.

Tiesa, pirmuoju ir greičiausiai svarbiausiu jos muzikos mokytoju buvo tėtis Judelis Lifšicas. Jis dirbo hebrajų kalbos mokytoju Kauno žydų Tarbut gimnazijoje, o vėliau gydytoju Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje Kauno karo ligoninėje. Vis dėlto Judelis labai mėgo ir muziką, tad talentingą dukrą mokė griežti smuiku, dainuoti jidiš bei hebrajų kalbomis. Būtent namuose girdėtos žydiškos melodijos bėgant laikui ir pakreipė Nechamos muzikinį kelią tokia kryptimi, kuria žengti tuo metu ji nusprendė bene pirmoji. Su bendraminčiais bičiuliais poetais bei kompozitoriais N.Lifšicaitė ėmėsi kurti muzikinę programą jidiš kalba.

Lakštingalos kelias

Pirmasis N.Lifšicaitės pasirodymas jidiš kalba įvyko 1956-aisiais Vilniuje. Artistės koncertai paprastai prasidėdavo klasikiniais kūriniais pirmoje dalyje, o antroji būdavo skirta folklorinėms dainoms. Žinodama, kad nemaža dalis jaunosios kartos žydų nemoka jidiš kalbos, dainų idėjas ji meistriškai gebėdavo perteikti judesiais, balso tembru. Gerbėjai dažnai girdavo Nechamos nepamainomą talentą kiekvieną atliekamą kūrinį paversti aktoriniu pasirodymu, leidžiančiu pamatyti ir patirti žydišką kultūrą iš arti. Toks dainininkės gebėjimas žydų jaunimą ėmė skatinti domėtis savo ištakomis, o vyresniajai kartai leido džiaugtis viešai jų gimtąja kalba atliekamais kūriniais. Be to, N.Lifšicaitė – viena pirmųjų kūrėjų, gaivinusių holokausto atminimą. Nechamos programoje skambėjo melodijos iš Vilniaus ir Kauno getų.

Legenda apie Nechamą – gražiabalsę žydų lakštingalą, netruko pasklisti po visą tuometę Sovietų Sąjungą. Po karo gyvi likę žydai rinkdavosi jos pasiklausyti į sausakimšas sales Lietuvoje, Latvijoje, Uzbekistane, Tadžikistane, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje bei kitose okupuotose valstybėse. Vėliau dainininkė buvo gavusi leidimą pasirodyti ir už geležinės uždangos – koncertavo Paryžiuje, Vienoje, Briuselyje.

Žinoma, N.Lifšicaitės drąsus sprendimas dainuoti savosios tautos kalba nedžiugino tuometės valdžios. Dainininkei ne kartą teko patirti be aiškios priežasties atšauktus koncertus ar išgirsti, kad dalis jos koncerto programos išbraukiama, nes klausytojams žadina nereikalingus tautinius sentimentus.

Kaip ir daugeliui to meto kūrėjų, patekusių į cenzorių akiratį, Nechamai teko susidurti su nemaloniu KGB dėmesiu – patyrė tardymus bei grėsmę, kad gali būti suimta.

1969-aisiais, gavusi leidimą, dainininkė išvyko gyventi į Izraelį. Čia ji tęsė muzikinę karjerą, keliavo po pasaulį ir pasirodė prestižiškiausiose pasaulio koncertų salėse, tokiose kaip Lincoln Center Niujorke ar Londono Royal Opera House.

Mes čia gyvenome nuo Vytauto laikų, ir nors tėvynė visada buvo Izraelis, Lietuva – gimtinė.

N.Lifšicaitei suteikta daugybė apdovanojimų už indėlį į žydų kultūros puoselėjimą. Nutraukusi aktyvią sceninę veiklą Nechama vadovavo municipalinei Tel Avivo muzikos bibliotekai, vedė jidiš dainų kursus bei mokė dešimtis atlikėjų. 2006-aisiais N.Lifšicaitė buvo išrinkta Pasaulio jidiš kultūros tarybos valdybos nare. Tiesa, net ir gyvendama Izraelyje, gimtosios Lietuvos garsioji dainininkė niekuomet neužmiršo. Vos Lietuvai paskelbus nepriklausomybės atkūrimą, N.Lifšicaitė apsilankė čia su koncertine programa.

Melodijos iš tėvo namų

Vienas svarbiausių N.Lifšicaitės gyvenimo tikslų buvo išsaugoti ir ateities kartoms perduoti tai, kas liko iš jos tautos kultūros. Tad po garsiosios dainininkės mirties 2017-aisiais, Nechamos šeima rūpinasi, kad prisiminimai apie menininkės asmenybę bei jos indėlį į kultūrą nenugrimztų užmarštin nei pasaulyje, nei gimtojoje Lietuvoje.

Dar 2017-ųjų rudenį, padedant Nechamos šeimai, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejuje lakštingala vadintos dainininkės bei Vilniaus geto atminimui buvo suorganizuota paroda "Nechama". O štai netrukus ir garsenybės gimtajame Kaune startuos paroda "Mano tėvo namų melodijos. Nechama Lifšicaitė". Kaip ir rodo pakitęs pavadinimas, Kaune eksponuojama paroda bus papildyta N.Lifšicaitės muzikiniu pasakojimu – Tel Avive sukurta koncertine programa "Melodijos iš mano tėvo namų". Būtent joje – daug sentimentų Kaunui, kuriame prieš karą bėgo Nechamos vaikystė.

Kaune jau po karo augusi garsiosios dainininkės dukra Roza Litay, smarkiai prisidedanti prie parodos įgyvendinimo, atvirauja, jog Kaune vyksiantis renginys apskritai bus kur kas asmeniškesnis.

"Vilniuje viskas buvo skirta jos profesinei veiklai, o štai Kaune – tėvų namams, kuriuos ji taip mylėjo", – sako Roza. Pasak jos, Kaunas labai reikšmingas Nechamai ir jos artimiesiems – po Spalio revoliucijos beveik visa šeima iš Vilniaus persikėlė į Kauną, todėl norėtųsi čia sulaukti miestiečių susidomėjimo.

"Norėčiau, kad žmonės suprastų, kaip mes čia gyvenome" – viliasi R.Litay. Paklausta, koks buvo mamos ryšys su Lietuva, drąsiai atsako: "Mes čia gyvenome nuo Vytauto laikų, ir nors tėvynė visada buvo Izraelis, Lietuva – gimtinė."

Pati Roza nuo 1969-ųjų gyvena Izraelyje, tačiau puikiai kalba lietuviškai, o gimtajai šaliai sako jaučianti šviesiausias emocijas: "Lietuvoje užaugau, mokiausi lietuvių mokykloje, labai myliu šios šalies literatūrą, istoriją."

Jos teigimu, būsimoji paroda taip pat taps ir puikia galimybe lietuviams geriau pažinti žydų kultūrą: "Žydų ir lietuvių kultūros labai skirtingos, tačiau ir labai įdomios, senoviškos. O juk puiku geriau pažinti vieniems kitus."

Žvaigždė, mama, dukra

Nors apie N.Lifšicaitės kūrybinį kelią – gausybė informacijos, įrašų tiek interneto platybėse, tiek ir knygose, apie tai, kokia iš tiesų buvo scenos legenda, žino tik patys artimiausi žmonės. Tad paprašyta papasakoti apie mamą, dukra Roza negaili gražių žodžių.

"Ji mylėjo mus, o mes – ją. Ji buvo ištikima dukra savo tėvams, nuostabi močiutė, mylinti, bet labai nepaprasta mama. Pasakodavo man viską, kad žinočiau. Su mama bendraudavome taip, lyg būčiau jai ne tik dukra, bet ir artima draugė," – pasakoja Roza.

Pasak R.Litay, svarbiausia, ko išmoko iš mylimos mamos – atsidavimo ir meilės savo tautai. Jei reikėtų N.Lifšicaitę apibūdinti keletu žodžių ar sakinių, duktė pirmiausia įvardija drąsą.

"Žinoma, daugybė žinių ir talentas jomis naudotis", – priduria ji. – O dar, absoliutus atsidavimas tam, ko siekė, būtinybė tai įgyvendinti."

Tiesa, paprašyta prisiminti ir savo pačios vaikystę, turint tarptautinę šlovę pelniusią mamą, Roza nemeluoja, kad visuomet buvo lengva: "Juk norėjau, kad mane mylėtų, o ne dėl to, kad mano mama garsi."

Pagerbti didvyrius

Vis dėlto spalio 3-iosios vakarą duris atversianti paroda skirta ne tik dainininkės, bet ir Kauno geto bei Lietuvos žydų gelbėtojų – Pasaulio tautų teisuolių atminimui.

N.Lifšicaitė kartą pati yra save pavadinusi "neegzistuojančio kapo paminklu", tad paklausiu, ką šie žodžiai reiškia jos dukteriai.

"Žydai buvo nužudyti ir daugeliu atvejų mes net nežinome, kur jie užkasti. Taip nutiko ir mano artimiesiems – sovietų laikais paminklų jiems nebuvo, tik parašyta, jog čia nužudyti sovietiniai piliečiai. Mano mamos dainos ir buvo vieninteliai paminklai – kapų juk nebuvo", – skaudžius istorijos puslapius primena ji.

Kaip ir praktiškai visiems karo metu Lietuvoje gyvenusiems žydams, N.Lifšicaitės šeimai nepavyko išvengti šiurpaus holokausto prisilietimo. Tie, kurie išgyveno, dėkingi savo pačių gyvybėmis rizikavusiems gelbėtojams.

"Deja, beveik visa mano giminė buvo nužudyta, bet po karo mano seneliai labai draugavo su Birute ir Petru Fedaravičiais. Mama – su Kipru Petrausku. Kipras buvo vienas jos dėstytojų, visada ateidavo į jos koncertus ir turėjo savo vietą – pirmą kėdę pirmoje eilėje. Taip pat su K.Binkiu, M.K.Čiurlionio ir kitomis žydų gelbėtojų šeimomis. Beveik visi jie – kauniečiai. Negalima tų žmonių užmiršti..." – apie gražų parodos tikslą šneka R.Litay.

Nors šiuo metu dialogas tarp lietuvių ir žydų neretai komplikuotas, Roza tikina, kad santykiai įtempti tikrai ne tarp visų šių tautų žmonių. "Reikia daryti viską, kad žmonės suprastų, kas yra tikri didvyriai. Ir kas čia, Lietuvoje, atsitiko su žydais, ir kodėl, – sako ji. – Reikia laikytis gerų žmonių – gerumas, noras pasielgti teisingai ir padėti kitiems nugalės blogį."

Paroda veiks Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15), spalio 3 – gruodžio 5 d.

Vakar praūžė profesionaliausio LNK muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ antrosios Aklosios perklausos, per kurias atsigriebė Rūta Ščiogolevaitė. Vakar ji savo komandą papildė net 3 talentais, kuriuos, galima sakyti, nugvelbė tiesiai iš po nosies D. Montvydui.

Nors pirmasis pasirodė šiaulietis Evaldas Vaikasas, kuris pasirinko ilgamečio mokytojo komandą. Tačiau kitus galingus balsas Rūta tiesiog pavogė! Visi keturi mokytojai atsisuko „Rolikų“ atlikėjui Mantvydui Sabaičiui, kuris „Lietuvos balso“ pasirodymo metu buvo paslėptas už širmos. R. Ščiogolevaitė drąsiai rėžė: „Faktas tiesiai tau į veidą – mes visi tavęs norim!” Ji toliau tęsė savo pažadus. „Pirmas faktas – aš atsisukau pirma. Antras faktas – tu nuostabus. Trečias faktas – aš jau žinau, ką tu dainuosi finale“, –  pagyrų žinomam atlikėjui netaupė mokytoja. Vaikinas negalėjo atsispirti tokiems žodžiams, todėl pasirinko jos komandą.

Antroji mokinė, kurią sugundė Rūta, tai Vita Karkauskaitė iš Kauno. Tik paskutinę minutę šiai žaviai damai atsisuko trys mokytojai – Donatas, Rūta ir Aleksandras. „Lietuvos balso“ vyrai susivienijo prieš mokinius į savo komandą šluojančią mokytoją ir motyvavo savo komandų privalumus bei, žinoma, Rūtos trūkumus. Visgi moteriškas solidarumas nugalėjo: „Ir tu nori rinktis tokias gyvates? Šitaip varyti ant moters... Jeigu varo ant vienos varys ir ant kitos!“

O trečią savo komandos mokinę, buvusią grupės „Magnit“ narę Karoliną Juškaitę Rūta tiesiogine ta žodžio prasme pavogė tiesiai iš Donato glėbio. Charakteringoji Rūta įnirtingai pradėjo raginti pasirinkti jos komandą ir vardino savo pranašumus prieš oponentą. O šiek tiek pasimetusi mergina kukliai paklausė: „Ar tu nori manęs, Donatai?“ „Mažyte, aš tavęs labai noriu“, – viliojančiai atsakė atlikėjas ir salėje pasigirdo šūksniai. Tuomet į dialogą įsiterpė Renata Norvilė: „Jis ženotas ir turi vaikų!“ Tačiau sumanus mokytojas nepasimetė: „Mano žmona Trakuose. Galėsim vieni mokytis gamas. Nuo do iki do…“ Visgi merginų numylėtiniui D. Montvydui nepavyko suvilioti mokinės – ji pasirinko Rūtą.

Laidos pabaigoje sėkmė nusišypsojo ir Donatui – jį pasirinko visus keturis mokytojus sužavėjusi klaipėdietė Kathrin Kulik. Kiti mokytojai taip pat papildė savo komandas. Aleksandras Ivanauskas-Fara – viena mokine, Evelina Beivydaite iš Plungės. O Deivis su Renata kantri stiliaus smuikininke Alvita Timašiova.

Visus vakarykščius pasirodymus galite žiūrėti čia:

Prie didžiausio TV3 muzikinio projekto „X Faktorius“ teisėjų komandos prisijungusi Justė Arlauskaitė-Jazzu mėgaujasi populiarumu.

Jau netrukus J. Arlauskaitė-Jazzu sveikinsis su TV3 žiūrovais. Dainininkė neslepia – jaudulys buvo įveiktas vos įsijungus kameroms, o atrasti talentai jau dabar džiugina širdį.

Nors šiuo metu J. Arlauskaitė-Jazzu – viena populiariausių dainininkių Lietuvoje, jos asmeninis gyvenimas toli gražu nėra atversta knyga. Šiandien projekto „X Faktorius“ teisėja su savo gerbėjais dalinasi iki šiol niekam nežinomais faktais apie save, linksmomis istorijomis ir laimėjimais, kuriuos ji vadina svarbiausiais savo muzikinėje karjeroje.

Maloniausios ir keisčiausios dovanos

Labiausiai nustebinusia gerbėjo dovana Jazzu vadina... kosmetikos rinkinį. Gerbėjas, ilgą laiką atakavęs dainininkę laiškais, žinutėmis, galiausiai atvyko pas ją į namus. „Jis atvežė didžiulę puokštę gėlių ir kosmetikos rinkinį. Tuo metu mano makiažu rūpinosi Aurimas Juodiškis. Kaip paaiškino gerbėjas, dažus jis dovanoja tam, kad net visažistas prie manęs nesiliestų“, – juokėsi „X Faktoriaus“ teisėja.

Su šypsena dainininkė prisiminė ir dviejų gerbėjų prašymą pasirašyti ant nešiojamo kompiuterio klaviatūros. „Klausau tavo dainų ir negaliu patikėti, koks laimingas esu, kad tave pažįstu“, – tokį komplimentą, išgirstą iš gerbėjo, J. Arlauskaitė vadina pačiu įsimintiniausiu.

Dueto „Leon Somov & Jazzu“ narė sako, kad dovanas mieliau dovanoja nei jas priima. Svarbiausios Justei – emocijas atspindinčios dovanos. Visai neseniai dainininkės širdies draugas Justinas Jankevičius pradžiugino šimtu geltonų gerberų.

Asmeniniai ritualai ir poilsis

Dainininkė šypsosi, prisipažindama, kad jos ryto ritualas – pramiegoti suplanuotus darbus. Kur kas geriau J. Arlauskaitei-Jazzu sekasi dirbti naktimis. Ji prisipažįsta, kad be dainavimo nėra išbandžiusi jokio kito darbo. Už tai „X Faktoriaus“ teisėja dėkinga grupei „Pieno lazeriai“, kurioje pradėjo dainuoti būdama vos penkiolikos.

Tarp koncertų maratono J. Arlauskaitė ilsisi gamtoje, šeimos sodyboje. Į ją atvyksta draugai, artimieji. „Tai mano namai, kuriuose aš jaučiuosi geriausiai“, – sako dainininkė.

Kopimas į muzikos Olimpą ir lemtinga pažintis

2002 metais Jazzu baigė muzikos mokyklą, įstojo į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. Vėliau sekė studijos TVU universitete Londone, kur įgijo džiazo vokalo atlikimo bakalauro diplomą.

Nuo 14 metų pradėjusi dalyvauti tarptautiniuose džiazo konkursuose Jazzu skindavo laurus. Su grupe „Pieno lazeriai“ išleido du albumus – „Voyage“ ir „Kitchen“.

Ieškodama savęs muzikoje susipažino su prodiuseriais Mario Basanov ir Vidžiu, išleido porą singlų, sulaukusių tarptautinio pripažinimo. Svarbiausia pažintimi J. Arlauskaitė vadina susitikimą su prodiuseriu L. Somovu. 2009 m. duetas „MTV European Music Awards“ pelnė „Best Baltic Act“ apdovanojimą. Kartu duetas įrašė penkis albumus ir sėkmingai dirba iki šiol.

2013 metais Leonas ir Jazzu muzikos apdovanojimuose M.A.M.A. pelnė metų elektroninės muzikos atlikėjų apdovanojimą. Jazzu taip pat pripažinta metų atlikėja.

2014 metais duetas vėl triumfavo M.A.M.A. apdovanojimuose – jie buvo pripažinti metų elektroninės muzikos kūrėjais, pelnė metų albumo, metų grupės apdovanojimus.

„Didžiausi karjeros pasiekimai dar laukia ateityje. Nors visi pelnyti apdovanojimai man yra labai svarbūs, tačiau labiausiai džiaugiuosi kontraktu su švedų muzikos vadybos kompanija „Mr. Radar““, – apie muzikinius pasiekimus kalba J. Arlauskaitė.

Visame pasaulyje populiariausias muzikinis šou „X Faktorius“ kviečia į finalininkų atrankų filmavimus „Kėdžių iššūkis“. Atrankų metu paaiškės, kurie dalyviai pateks į projekto finalus. Organizatoriai kviečia nelaukti ir pasiimkti nemokamą kvietimą jau dabar.

„Kėdžių iššūkis“ vyks rugsėjo 29 d. 13.30 val. ir 14.30 val., rugsėjo 30 d. 10.30 val. ir 13.30 val. studijoje „ARTeta“, Tarandės 34, Vilnius. Kvietimus galite atsispausdinti paspaudę čia: www.bilietupasaulis.lt/lit/bilietai/koncertai/x-faktorius-39265

LNK laidos „KK2 penktadienis“ vedėja, dainininkė Irūna Puzaraitė – kaip ant sparnų. Jau šiandien jos rankose bus Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto bakalaurės diplomas.

„Didžiuojuosi savimi – su tokiu dideliu mano užimtumu studijas baigiau be akademinių atostogų. Prisipažinsiu, pabaigoje buvau supanikavusi. Paskutinę akimirką atsirado šokių tokių nesklandumų – kaip ir visiems studentams, pritrūko laiko. Bet tada supratau, kad galima rašyti diplominį ir naktimis! LNK televizinis sezonas buvo į pabaigą, koncertų turėjome mažiau ir man pavyko”, – krykštauja Irūna.

Bet, pasak merginos, diplomo gynimo ji bijojo taip, lyg vairavimo egzamino. „Čia tik du kartai gyvenime, kai esu jautusi milžinišką baimę. Net mamą pasiėmiau į diplomo gynimą, bet pamačiusi jos siaubą jos akyse, pasigailėjau, – juokiasi Irūna.

Irūnos baigiamojo darbo tema – Lietuvos ekonomikos prognozė trumpam laikotarpiui. „Tikėkimės, kad BVP augs, o jei kris – tau labai nežymiai“, – surimtėjusi kalba diplomuota ekonomistė.

Gal dabar ji iš prodiuserės Laimos Lapkauskaitės perims prodiuserinę veiklą ir finansus?

„Bent jau savo finansinius reikalus susitvarkau pati – individualias sutartis sudarau, mokesčius sumoku, sąskaitas išrašau“, – vardija Irūna.

LNK laidos vedėja sako jau laukianti naujo televizijos sezono.

„Dabar tokia nuotaika, kad šypsena nedingsta nuo veido. Gyvenimu džiaugiuosi, tiesiog skrajoju, net sveikata susitvarkė“, – neslepia prieš kurį laiką dėl organizmo išsekimo Kauno klinikose atsidūrusi atlikėja.

Neseniai ištekėjusi ritmenbliuzo žvaigždė Kelly Rowland (Keli Rouland) patvirtino gandus, kad laukiasi pirmagimio.

Buvusi „Destiny's Child“ dainininkė gandus išprovokavo šeštadienį, kai per koncertą Oklahomoje vilkėjo jai nebūdingą platų drabužį.

Antradienį ji Instagram.com paskelbė nuotrauką, kurioje matyti jos vyro sportbačiai „Air Jordan“ ir panašūs vaikiški sportbačiai. Prie nuotraukos ji prirašė: „Išsidirbinėsiu kaip mano tėtis“.

Naujienos apie nėštumą pasklido mėnuo po to, kai K.Rowland per privačią ceremoniją Kosta Rikoje ištekėjo už savo vadybininko Timo Witherspoono (Timo Viderspuno). Vestuvėse dalyvavo jos buvusios kolegės grupėje Beyonce (Bejonsė) ir Michelle Williams (Mišel Viljams).

K.Rowland kūdikis bus antras „Destiny's Child“ vaikas – Beyonce augina dvejų metų dukrelę Blue Ivy (Blu Aivi).