„Tai bus multifunkcinis medicinos centras. Bus įvairių paslaugų – nuo ambulatorijos iki stacionaro“, – portalui teigė D. Dundulis.

„Su amžiumi pradedi galvoti, kur gydytis. Visi susiduriame su mūsų medicina ir matome, kad ji nėra pilnai prieinama. Tai nenuginčijama. Turime puikius gydytojus, bet nemanau, kad sistema yra puiki“, – teigė jis, paklaustas, kodėl nusprendė atidaryti medicinos centrą.

Sostinės medicinos centras įsikurs Račių gatvėje, šalia Savanorių prospekto ir „Norfos bazės“. Vilniaus savivaldybė leidimą rekonstruoti būsimą jos pastatą išdavė balandžio 11 dieną.

D. Dundulis valdo ir didmeninės prekybos, maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonę „Rivona“.

„Reikia neužmiršti, kad yra kreditai ir visos garantijos. Net nusispjovus ir nuėjus, galbūt vis tiek kažkokių kreditų išduota įmonei ir tai turės poveikį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė D. Dundulis.

„Taip, iš principo reikia išeiti iš tų rinkų. Ir mes čia kalbame ne tai, kad išeiti neprarandant pinigų, bet išeiti nepasidarant sau galo. Tu gali taip išeiti, kad viską prarasi“, – pridūrė jis.

„Norfos“ vadovas priminė, kad kovo viduryje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino Maskvos teismo sprendimą, pagal kurį Lietuvos bendrovė turi sumokėti Rusijos įmonei. Anot jo, tai parodo, kad greitas Rusijos rinkos apleidimas yra institucijų nubaudžiamas.

„Jeigu įmonė nusispjauna ir išeina, Rusijoje įvyktų teismas ir čia būtų įvykdyti reikalavimai“, – tikino jis.

„Reikia sutvarkyti įstatymus, kad mūsų nenuskriaustų“, – siūlė „Norfos“ vadovas.

Iki dabar Rusijoje veikiančio verslo klausimas į visuomenės akiratį grįžo prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo „Vičiūnų“ grupės įmonės tarptautinių sankcijų pažeidinėjimo.

Jeigu įmonė nusispjauna ir išeina, Rusijoje įvyktų teismas ir čia būtų įvykdyti reikalavimai.

Šį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Tyrimą atlieka Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai.

Praeitą savaitę portalas lrt.lt publikavo tyrimą, kuriuo atskleidė, jog „Vičiūnų“ grupei priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ į Sovetską bent 11 kartų vežė į sankcijas įtrauktas prekes.

Pranešama, kad iš Lietuvos į Kaliningradą buvo gabenamos aukšto prioriteto kovos lauko prekėms priskiriami gaminiai bei technologijos.

Prokuratūrai pradėjus tyrimą, „Vičiūnų“ grupės atstovai tvirtina, kad žiniasklaidoje pateikta informacija yra neteisinga.

Didžiulis pokytis

Nusipelnęs Lietuvos  krepšinio treneris Vladas Garastas:

– Po Kovo 11-osios žemėlapyje vėl atsirado Lietuva ir mes, sportininkai, tai iš karto pajutome. Iki tol, kur benuvažiuodavome, mus laikė rusais. Po Kovo 11-osios Lietuva vėl sugrįžo į pasaulį. Mus priėmė į olimpinę bendriją ir galėjome dalyvauti olimpinėse žaidynėse, kas anksčiau buvo neįmanoma. Gavome teisę išeiti į pasaulį su Lietuvos vardu. Tai buvo didžiulis pokytis, jis atitiko mano ir „Žalgirio“ komandos svajones. Aš, kaip treneris, turėjau esminę nuostatą – „Žalgiryje“ turi žaisti tik lietuviai, tik savi žmonės ir jokių vadinamųjų broliškų respublikų atstovų. 1992 metais, kai nuvažiavome į Barselonos olimpiadą, mums davė vertėją į rusų kalbą. Įsivaizduojate, koks buvo supratimas apie Lietuvą. Visi jį gražiai išprašėme: pasakėme, kad atsisakome jo paslaugų. Visur pabrėždavome, kad esame lietuviai, kad Lietuva yra laisva valstybė. Tarptautinėse varžybose tekdavo daug ir kantriai aiškinti, kas yra Lietuva.

Vladas Garastas. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Kovo 11-oji Lietuvai yra labai svarbi. Dabar šią neeilinę dieną pažymiu taip, kaip leidžia galimybės – pasižiūriu per televiziją rodomus minėjimo renginius.

Krepšininkas nešvenčia

Buvęs legendinio „Žalgirio“ krepšininkas Algirdas Brazys:

Algirdas Brazys. T. Biliūno / BNS nuotr.

– Prie šitos valdžios aš Kovo 11-osios nešvenčiu. Tai, kas pastaraisiais metais vyksta Lietuvoje, man absoliučiai atėmė bet kokį norą minėti tokiais šventes. Bet noriu pabrėžti – esu Lietuvos patriotas. Kai prasidėjo nepriklausomybės laikai, buvau vienas iš tų, kurie traukdavo giesmes, dalyvaudavau visuose svarbiausiuose renginiuose. Dabar, prie tos valdžios, man tai visiškai neišskirtinė diena ir aš jos neminiu. Sakote, kad tokie pasakymai skamba liūdnokai? Na, taip, liūdnokai. Bet tai, mano nuomone, atitinka situaciją. Iki ko žmonės privesti? Nejaučiu jokios šventinės nuotaikos. Žodžiu, tikrai esu ne iš tų, kurie tuojau kelia vėliavėlę, nes visi taip daro. Turiu savo nuomonę. Ir, pabrėžiu, esu Lietuvos patriotas, bet turbūt ne toks, kokį norėtų matyti dabartinė valdžia. Nebijau taip sakyti, nes nesu ir nebuvau prisitaikėlis. Lietuvą myliu, mylėjau ir mylėsiu.

Negalėjo atsidžiaugti

Istorijos mokslų daktaras, politologas Bernaras Ivanovas:

Bernaras Ivanovas. Evaldo Butkevičiaus nuotr.

– Mes su šeima, kaip visada, Kovo 11-ąją sutiksime mitinge, nes visada žygiuojame su švietimo įstaigomis. Istorinę Kovo 11-osios dieną prisimenu labai gerai. Su mama grįžau iš šachmatų treniruotės ir vakare viską stebėjome per televizorių. Man tai buvo didžiulis nuotaikos pakylėjimas, nes labai gerai žinojau, kokioje skurdžioje sovietinėje tikrovėje gyvename. Man, kaip šachmatininkui, teko šiek tiek pavažinėti po Europą. Tiesiog žado netekdavai, kai pabuvęs Europoje suprasdavai, kokiame fiziniame ir dvasiniame skurde gyvena sovietiniai žmonės. Ir nepaisant nieko, nepaisant, kad pas mus dabar ir keliai duobėti, ir korupcijos yra, negali nematyti, kad gyvenimas fantastiškai pasikeitė. Čia žiūrint iš materialinės pusės. O kalbant apie dvasinę kultūrą, reikia prisiminti, jog kol esi ubagas, apie dvasinę kultūrą nesusimąstai. Aš noriu tikėti, kad ateis metas, kai mes po truputėlį galėsime pakilti aukščiau savo kasdienės rutinos ir rimčiau susimąstyti apie dalykus, apie kuriuos mąsto išsivysčiusių šalių piliečiai.

Nemėgsta paradų

„Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis:

Dainius Dundulis. I. Gelūno / BNS nuotr.

– Pats mačiau nepriklausomybės atkūrimo procesą ir, pagal galimybes, būdamas studentas, stengiausi tame aktyviai dalyvauti. Kovo 11-oji man, kaip ir daugeliui, yra svarbi. Tiesa, kalbant apie valstybės atkūrimą, man svarbiausi atrodo sausio įvykiai, kai su kursiokais buvome aktyvūs tų įvykių dalyviai, budėjome prie Seimo. Be tų įvykių nebūtų ir Kovo 11-osios. Budėjimas prie Seimo nebuvo karščiausia vieta Vilniuje. Kai išgirdome, kad vyksta šturmas prie televizijos bokšto, bėgome ten. Daug ką teko matyti savo akimis. Dabar minėjimuose nedalyvauju, nes esu iš tų žmonių, kurie nemėgsta paradų ir kitų parodomųjų ceremonijų. Mėgstu, kai žmonės rodo solidarumą ne paraduose, ne tada, kai reikia pompastikos, bet sudėtingose, susitelkimo reikalaujančiose situacijose.

Savo nuomone dalinsis „Norfa“ prekybos tinklo savininkas Dainius Dundulis ir buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Pastaruoju metu ne vienas lietuvis pastebi, kad Vokietijoje ar kitose turtingesnėse Europos šalyse atsiranda lietuviškų produktų, kainuojančių pigiau nei pas mus. Pavyzdžiui, mūsų šalyje pamėgti duonos traškučiai Vokietijoje kainuoja nuo 1 euro iki 1,29 euro, o Lietuvoje – net ir 90 centų brangiau. Skiriasi ir krabų lazdelių kaina – mūsų šalyje jos kainuoja apie 40 centrų brangiau. Ir tai – tikrai ne viskas.

tv3.lt nuotr.

Ar gali būti, kad mūsų šalies pardavėjai ir perpardavėjai Lietuvoje siūlydami prekes brangiau tiesiog siekia pasipelnyti? Anot D. Dundulio, paaiškinimų, kodėl kainos skiriasi, yra daugybė. Vienas jų – šalies mokestinė sistema.

„Mes puikiai žinome, kad egzistuoja labai daug šalių, kur PVM beveik nėra, kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje. Taip pat dėmesį reikėtų atkreipti ir į kitus mokesčius, pavyzdžiui, net pakuotės, ko, galimai, kitose šalyse nėra“, – kainų skirtumą aiškins jis.

Dainius Dundulis, tv3.lt nuotr.

Tačiau tokios situacijos, kai savoje šalyje prekė parduodama brangiau nei užsienyje, pastebimos ne tik Lietuvoje.

„Pavyzdžiui, iš Olandijos mes perkame sūrį, kurį normaliai parduodame kažkur už 12 eurų. Kai būna akcija – už 8,69 euro. Olandijoje ieškojome normalios šio sūrio kainos – ji ten buvo apie 15 eurų. Tai lygiai ta pati situacija“, – pastebės D. Dundulis.

Mane labiausiai stebina mūsų Vyriausybės abejingumas.

Tiek D. Dundulis, tiek ir S. Skvernelis pabrėš, kad prie tokių kainų pokyčių savoje šalyje ir svetur,  prisideda ir reklamos kaštai.

„Norint įsitvirtinti užsienio rinkoje, tu turi dvi alternatyvas – arba tu turi daryti stiprią marketinginę kampaniją, kas irgi yra išlaidos, arba gali įeiti su mažesne kaina tikintis, kad turėdamas minimalų pelną, tu galėsi įsitvirtinti toje rinkoje ir nereikės marketinginės kampanijos. Tokiu būdu turime skirtumą, kad mūsų vartotojas, pirkdamas tuos pačius lietuviškus produktus, sumoka už tai, kad gamintojas eksportuoja į užsienį, ir ten, įeidamas į rinką, duoda netgi mažesnę kainą nei konkurentai“, – sakys S. Skvernelis.

Saulius Skvernelis, tv3.lt nuotr.

Tačiau tokį verslo norą konkuruoti ir gauti pelną, S. Skvernelis laikys normaliu. Anot jo, labiausiai čia nesuprantamas yra Vyriausybės elgesys.

„Mane labiausiai stebina mūsų Vyriausybės abejingumas. Kalbant apie maisto produktų kainas, mes priartėjome prie 80 proc. Europos Sąjungos vidurkio, bet atlyginimai, deja, vis dar skiriasi. Jei Vokietijoje vidutinis atlyginimas į rankas yra 2900 eurų, pas mus – 1200 į rankas. Mes gyvename ES, viskas yra rinkoje ir už tuos pačius maisto ar naftos produktus turime mokėti taip, kaip moka visa ES. Bet juk mūsų socialinė aplinka, atlyginimai yra kitokie…“ – pastebės jis.

Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!

Sumaištis dėl įkainių

Neramiais laikais bent kiek stabilesnio pagrindo po kojomis ieškantys verslininkai apie patikimą atramą gali tik pasvajoti. Vyriausybė skelbia parengusi pagalbos priemonių verslui paketą, kuriame, kaip pabrėžiama, daugiausia dėmesio skiriama energijos kainų augimo šokui amortizuoti.

Tačiau „Kauno dienos“ kalbinti įmonių vadovai atkreipia dėmesį į dviprasmišką situaciją: nors paramos pakete kalbama apie elektros kainų amortizavimą, būtent elektros ir jos persiuntimo įkainiai kelia bene daugiausia sumaišties.

Iki šiol paramos dar nebuvo. Suprantu, kad galbūt jos ir nebus.

Pašnekovų tvirtinimu, taip yra dėl to, kad, nepaisant kalbų apie elektros rinkos liberalizavimą, bendrovė „Ignitis“ tebelieka absoliuti monopolistė, su kuria nepasiderėsi.

Paaiškinimų nesulaukė

Apie tai kalbėjęs bendrovės „Krekenavos agrofirma“ vadovas Linas Grikšas sakė, kad energetikų elgesys jaukia gamybos planus.

Neseniai bendrovei buvo atsiųstos naujos elektros persiuntimo sąskaitos, kurios bendroje sąskaitų už elektrą sumoje sudaro palyginti nedidelę dalį. Daug elektros sunaudojančiai „Krekenavos agrofirmai“ ta santykinai nedidelė bendros elektros kainos dedamoji per mėnesį pareikalavo papildomų 13 tūkst. eurų išlaidų.

„Kodėl padidinta elektros persiuntimo kaina, nei „Ignis“, nei ESO nesivargino paaiškinti. Paprasčiausiai gauni raštą prieš mėnesį ar kiek anksčiau, kad bus pakelta, ir yra pakeliama. Tokių dovanėlių sulaukia visos gamybos įmonės. Neatmestina, kad netrukus vėl gausime raštus apie padidėjusias persiuntimo kainas. Toliau mokėsime, nes neturime kitos alternatyvos – nėra pasirinkimo galimybės, nepaisant vykdyto vadinamojo elektros rinkos liberalizavimo. Tiesa yra ta, kad Lietuvoje nėra laisvos elektros rinkos, kurioje būtų galima pasirinkti tiekėją“, – apgailestavo L.Grikšas.

Padariniai: bendrovės „Krekenavos agrofirma“ vadovas L.Grikšas apgailestavo, kad energetikų sprendimai neretai jaukia gamybos planus. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Vienašališkai, be derybų

Anot bedrovės „Krekenavos agrofirma“ vadovo, verslui egzistencinių iššūkių laikotarpiu alternatyva elektros rinkoje yra labai svarbi.

„Tačiau su jais dėl kainos nepasiderėsi. Turėtų būti reguliavimo priemonių, eliminuojančių vienašališkų, tik sau palankių sprendimų galimybes. Sprendimai turi būti aiškiai pagrindžiami, o ne atsirandantys plaukiant ant bendros visko branginimo bangos“, – apie verslą neraminančias tendencijas pasakojo bendrovės „Krekenavos agrofirma“ vadovas L.Grikšas.

Jis sakė jau girdėjęs kalbų, kad kitų metų pradžioje verslas vėl sulauks rašto apie elektros energijos persiuntimo paslaugos pabranginimą.

„Tokios kalbos sklando, ir negali jų atmesti, nes apie energijos tiekėjų planus verslininkai neinformuojami. Trumpai tariant, nėra viešos ir skaidrios komunikacijos“, – sakė bendrovės vadovas.

Neturi iliuzijų

Bendrovių „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ vadovas D.Dundulis, paklaustas, ar mato požymių, kad Vyriausybės paskelbtas paramos paketas jau būtų įdarbintas, sakė pažadus apie pagalbą priimantis skeptiškai ir tokio požiūrio laikosi remdamasis ilgamete patirtimi.

„Norfos mažmena“ ir „Rivona“ elektros brangimo piko metu per mėnesį vien už elektrą sumokėjo beveik 5 mln. eurų – be PVM ir be elektros skirstymo dedamosios.

„Gal aš ko nors nesuprantu, bet iki šiol paramos dar nebuvo. Suprantu, kad galbūt jos ir nebus. Dėl Vyriausybės pagalbos verslui daug kartų esu sakęs, kad dirbu nuo 1993 m., mūsų dvi įmonės „Norfa“ ir „Rivona“ pagalbą yra gavusios tik vieną kartą – apie 30 tūkst. Niekados daugiau gyvenime nesame gavę, išskyrus tai, kad mokesčių esame sumokėję šimtais milijonų. Visada sakiau verslininkams ir toliau, remdamasis savo patirtimi, sakysiu, kad gelbėtis reikia patiems. Vyriausybė neišgelbės. Mes gelbėjame Vyriausybę, o ne ji mus, nes mes nešame jiems pinigus, o ne jie mums“, – pabrėžė D.Dundulis.

Anekdotinė situacija

Pašnekovas prisipažino nepasitikintis dotacijomis, nes jų skirstymas visada subjektyvus.

„Neseniai per radiją girdėjau, kad Vyriausybė ras pinigų kažkokiai verslui skirtai paramai arba netgi jau rado. Man tai skamba anekdotiškai. Pinigų yra arba nėra. Jei kažkur eini ieškoti pinigų, tai nevaldai situacijos. Jei pas mane ateitų darbuotojas ir paprašytų padidinti atlyginimą, o aš pasakyčiau, kad einu paieškoti pinigų, gal pavyks rasti, tai atrodytų visiškai absurdiškai. Jei verslas suneš pinigų, tai Vyriausybė ras, o jei nesuneš, nors ir labai ieškos, neras nieko“, – ironizavo D.Dundulis.

Pasak jo, ypač sunku bus rasti, jei dėl elektros kainų padaugės bankrotų. „Šnekėsiu tik apie „Norfą“. Rugpjūtį už elektrą sumokėjome 3,393 mln. eurų. Ir kaip tik žiūrėjau: už rugsėjį jau turime 1 mln. 978 tūkst eurų sąskaitą kartu su paskirstymu. Kaina mažėja, tad galima sakyti, kad tendencijos teigiamos. Tačiau taip sakyti galime tik santykinai, nes, palyginti su praėjusiais metais, matome, kad tada už rugpjūtį mokėjome 830 tūkst. eurų“, – sakė D.Dundulis.

Jis pastebėjo, kad pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje mažėjanti elektros kaina neatrodo optimistiškai bendrame ES kontekste. „Spalio 20 d. 1 kWh kaina Lietuvoje – 23 ct, Belgijoje, kuri, kaip žinome, yra didelių kainų šalis, – 12 ct, Vokietijoje ir Prancūzijoje – 14 ct, Olandijoje – 12,5 ct, Švedijoje – 5 ct. Mes labai džiaugiamės, kad kainos Lietuvoje, kaip tikinama, dabar santykinai mažos, bet Vakarų Europoje elektra beveik perpus pigesnė. Ar čia yra rinkos liberalizavimo pasekmė? Mane tikrai siutina, kai išgirstu prekybininkams adresuojamus priekaištus, kad keliamos maisto produktų kainos“, – sakė D.Dundulis ir pabrėžė, kad pagrindinė maisto produktų kainų didėjimo priežastis – gamybos kaštus didinančios elektros kainos.

Nebekreipia dėmesio

Kaip ir „Norfos mažmena“ vadovas, D.Dundulis atkreipė dėmesį į tai, kad iš elektros tiekėjų nesulaukia paaiškinimų, kodėl staiga buvo padidinta elektros paskirstymo dedamoji.

Neaišku: D.Dundulis suabejojo, ar Lietuvoje efektyviai veikia monopolines tendencijas turintis stabdyti Konkurencijos įstatymas. (I. Gelūno/BNS nuotr.)

„Padidinimą tiesiog priimame kaip neišvengiamybę ir į tai nebesigiliname“, – numojo ranka verslininkas.

D.Dundulis suabejojo, ar Lietuvoje efektyviai veikia monopolines tendencijas turintis stabdyti Konkurencijos įstatymas. „Girdėjau tuos pasakojimus apie elektros rinkos liberalizavimą ir, atvirai pasakius, niekaip neatsistebiu. „Ignitis“ turi apie 70 proc. rinkos, ir ši bendrovė yra nereguliuojama įmonė, absoliuti monopolistė. Taip neturėtų būti – juk yra Konkurencijos įstatymas, kuris turėtų neleisti įgauti monopolinių galių“, – pabrėžė D.Dundulis.

Pakeitė dedamąsias

Bendrovės „Ignitis“ atstovas Artūras Katlerius, komentuodamas situaciją dėl elektros energijos paskirstymo tarifų padidėjimo, aiškino, kad viena iš priežasčių – pakeista dedamoji.

Tiesa, kad Lietuvoje nėra laisvos elektros rinkos, kurioje būtų galima pasirinkti tiekėją.

„Komerciniai vartotojai, atsiskaitydami už persiuntimo paslaugas, iš esmės mokėdami už persiuntimo paslaugą, atsiskaito už dviejų tinklų operatorių (t. y. perdavimo tinklo LITGRID ir skirstomojo tinklo ESO) paslaugas. Kadangi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista perdavimo sistemos operatoriaus viena iš kainos dedamųjų dalių (t. y. „papildomų paslaugų įsigijimo dedamosios prie perdavimo paslaugos“ kaina), atitinkamai padidėjo ir galutinė persiuntimo paslaugos (t. y. suminė abiejų tinklų operatorių) kaina. Į 2022 m. papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos (iki 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Elektros energetikos įstatymo pakeitimų – sisteminių paslaugų kaina) buvo papildomai įtrauktos AB „Ignitis gamyba“ su papildomo dujų kiekio, reikalingo elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo sisteminei paslaugai užtikrinti, įsigijimu susijusios sąnaudos“, – dėstoma redakcijai atsiųstame bendrovės „Ignitis“ paaiškinime.

Monopolistė: nors kalbama apie elektros rinkos liberalizavimą, „Ignitis“ turi apie 70 proc. rinkos ir yra nereguliuojama įmonė. (I. Gelūno / BNS nuotr.)

Planuose – sustiprėjimas

Paprašyta informuoti, kaip yra įdarbintas Vyriausybės paskelbtas pagalbos paketas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) atsiuntė paaiškinimą:

„Siekdama pagelbėti šalies verslui išaugus energijos kainoms, Vyriausybė parengė 2,5 mlrd. eurų pagalbos priemonių verslui paketą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama energijos kainų augimo šoko amortizavimui, galimybei atidėti mokesčius, paskoloms išlaikyti likvidumui, taip pat investuoti į atsinaujinančiąją energiją. Už šias tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu suplanuotas pagalbos priemones yra atsakingos kelios valstybės institucijos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra parengusi priemonę, kuri buvo suderinta su Europos Komisija, – investicinės ir apyvartinės paskolos pagal karo komunikatą, kurioms numatyta 50 mln. eurų. Verslas jau teikia paraiškas, jau gauta paraiškų už 8,8 mln. eurų, paraiškas vertina „Invega“. Tikimasi, kad tai leis verslui sušvelninti susidariusią sudėtingą situaciją dėl pakilusių energijos kainų.

Krizės paveiktų įvairių sektorių įmonės gali kreiptis ir dėl garantijų apyvartinėms ir investicinėms paskoloms ir finansinės nuomos (lizingo) sandoriams. Pagal šią priemonę galima suteikti garantijų už 120 mln. eurų. Šiuo metu jau gauta paraiškų už 4,6 mln. eurų, vyksta paraiškų vertinimas.

Be to, „Invega“ šiuo metu verslui siūlo ir daugiau lengvatinių paskolų ir garantijų paskoloms priemonių. Jomis šiais metais jau pasinaudojo beveik 4 tūkst. šalies įmonių.

Šiuo metu ruošiama subsidijų energijai imlioms įmonėms priemonė, kuriai numatyta apie 30 mln. eurų. Priemonę įgyvendins ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Šiuo metu yra rengiamos priemonės sąlygos, rengiamasi jas derinti su socialiniais partneriais ir kitomis valstybės institucijomis. Planuojama, kad lėšos verslus galėtų pasiekti iki metų pabaigos, bet tai priklausys ir nuo Europos Komisijos sprendimo, ji derina valstybės pagalbos verslui priemones.

Pažadai: Ekonomikos ir inovacijų ministerija vardija žadamos paramos skaičius ir tikina, kad investicinės paramos priemonės duos ilgalaikį rezultatą. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Be to, Vyriausybė, atsižvelgdama į su sunkumais susiduriančius sektorius, nusprendė pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą pusmečiui iki 2023 m. II ketvirčio pabaigos maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto renginių ir atlikėjų paslaugoms. Apgyvendinimo paslaugoms lengvatinį 9 proc. PVM nuspręsta pratęsti neribotam laikui. Šie siūlymai pateikti svarstyti Seimui.

Be jau egzistuojančių ir netrukus pasileisiančių pagalbos priemonių, svarbu galvoti ir apie tai, kaip sustiprėsime. Todėl ministerija ragina verslą aktyviai naudotis investicinėmis paramos priemonėmis, kurios duos ilgalaikį rezultatą, – iki 2023 m. pabaigos ekonomikai stiprinti yra suplanuota beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų žalesnei ekonomikai numatyta 268 mln. eurų. Jau startavo pirmieji kvietimai – pramonės įmonės, dalyvaujančios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, gali kreiptis dėl finansavimo energijos vartojimo efektyvumą didinančioms gamybos technologijoms diegti, taip pat saulės ir vėjo jėgainėms įsigyti ir įsirengti. Paskelbtų kvietimų vertė – 40 mln. eurų.

Žaliajai ekonomikai skatinti iki 2023 m. pabaigos suplanuota paskelbti dar devynis kvietimus už daugiau kaip 228 mln. eurų. Tai ilgalaikės investicijos, kurios padės įveikti ir pastarųjų mėnesių iššūkius, nes verslas gaus paramą persitvarkyti ir sumažinti savo išlaidas energetikai, mažiau teršti aplinką.“

– Ar pastebite, kad žmonės užeina vis rečiau, perka mažiau?

– Mes šių metų rugsėjį lyginame su praeitų metų rugsėju. Kai praeitais metais buvo pradėti tikrinti galimybių pasai, srautai buvo sumažinti. Šiais metais pirkėjų yra daugiau.

– Ką prognozuojate ateičiai? Ar kalbėjimas apie sunkmetį prisideda prie taupymo?

– Taip. Bet galiu pasidžiaugti. Jeigu rugpjūčio mėnesio elektros kaina buvo 48 centai už kilovatvalandę, tai rugsėjo vidutinė kaina – 36 centai, tad kaina jau 25 proc. yra žemesnė. Taip pat žiūrėjau spalio keturių dienų informaciją, tai kaina – 27 centai už kilovatvalandę. Džiaugiuosi ir tikiuosi, kad Vyriausybės pastangomis kaina pradėjo mažėti.

– Kiek energetika gali sumažinti jūsų pelną?

– Tiksliai to negaliu pasakyti, bet normaliais laikais mes už elektros energiją mokėjome 400 tūkst. eurų, dabar buvo 3 mln. eurų, tad apie 12 mln. eurų metinio praradimo tikrai gali būti.

Einame link to, kad bus visko, bet nebus pinigų.

– Ar galima sakyti, kad iš energetinės krizės išloš pirkėjai, nes bus didesnė konkurencija ir jūs stengsitės pritraukti kuo daugiau žmonių, turėsite daryti didesnes nuolaidas?

– Ir taip, ir ne. Bet kokiu atveju egzistuoja prekių savikaina. Jeigu sudedamųjų dalių kainos nemažės, tai abejoju, ar pačių prekių kainos sumažės. Paprastai būna taip, kad kai krenta vartojimas, pradeda kristi visų grandžių savikainos. Ne tik prekybos tinklas sumažina prekių kainas, bet sumažina ir gamybininkai, ir energetikai. Tačiau dažniausiai arba yra daug pinigų, bet nėra dirbančiųjų, prekių, arba nėra pinigų, bet yra daug darbuotojų, daug prekių. Labiausia norėtųsi gyventi pusiausvyroje.

– Kaip manote į kurį kraštutinumą einama dabar?

– Neseniai buvo tas kraštutinumas, kad turėjome daug pinigų, bet trūko automobilių ir viso kito, o dabar greičiausiai einame link to, kad bus visko, bet nebus pinigų.

– Gal tiekėjai atėjus krizei mažins kainas ir parduotuvėse kainos taip pat sumažės?

– Jei žaliavos tiekėjams pigs, tai mažės. Bet kai paklausa krenta, tai visos grandinės pradeda mažinti kainas. Tad tikimybė, kad kainos kris, egzistuoja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar esate patenkintas Vyriausybės pastangomis mažinant kainas?

– Ne visai. Galbūt labiau esu patenkintas tendencija, tačiau tikrai nesutiksiu, kad rezultatas pasiektas, nes, mano nuomone, elektros kaina rinkoje turėtų būti 8–15 centų už kilovatvalandę.

– Kaip tai būtų įmanoma pasiekti?

– Pirmiausia, reikia išskaidrinti visą šį procesą. Kai jis pasidarys skaidrus, tikimybė, kad atsiras aiškumas, kur nueina šie pinigai. Manau, kad Vyriausybei visą tą procesą slėpti yra nepalanku, nes kuo jie ilgiau slėps, tuo labiau tai bus apauginta gandais, o kartais gandai nebūna teisingi. Girdžiu net tokių gandų, kad procese dalyvauja rusiškas kapitalas, tačiau norėtųsi paneigimo.

– Kas turėtų pasikeisti, ko turėtume išmokti iš energetinės krizės?

– Pats pagrindinis dalykas, manau, yra tai, kad valstybė turi turėti savo išteklius. Mes užsiauginame tik 50 proc. savo kiaulienos. Nepasidarome patys to, ką suvartojame, ir neišnaudojame savo klimatinės zonos galimybių. Tikrai turime persikratyti savo veiklas ir verslininkams suteikti galimybių.

„Per abi įmones nuo 600 tūkst. iki dabartinių 5 mln. 5 mln. per mėnesį be PVM ir be skirstymo – tik elektra. Ką tai reiškia? Yra du variantai. Jei tai truks ilgai ir nepakelsime kainų, reiškia, bankrutuosime. Kitas variantas – kainų kėlimas“, – tv3.lt sakė D. Dundulis.

O jei norėtų išlyginti energijos kainų skirtumus, „Norfai“ tektų gerokai pakelti prekių kainas. Kai kurių produktų kaina kiltų iki 18 proc.

Elektros kainoms šokus į neregėtas aukštumas, nuostolių patiria ir elektros tiekėjai, nes privatūs klientai spėjo užfiksuoti kainą. Tuo tarpu verslas moka biržos kainą.

Ministro Dainiaus Kreivio teigimu, Lietuvai labiausiai trukdo faktas, kad mes patys negaminame užtektinai konkurencingos energijos.

„Iš pradžių intensyviai dirbsime šia kryptimi ir jeigu matysime, kad rezultatai per menki, tada galvosime, ar reikia ieškoti dar vienos biržos. Mes turime užtektinai gamybos, tačiau ji yra brangi. Kol kas turime vieną kabelį su Švedija ir to kabelio neužtenka, kad elektra laisvai tekėtų ir numuštų pas mus kainas. Susidaro kainų skirtumai, tačiau problemą galėtų išspręsti papildomos jungtys. Kita vertus, mes kaip šalis turime turėti savo generaciją, konkurencingą gamybą. Einame atsinaujinančios energetikos kryptimi, tačiau tam reikia laiko. Prognozuojame, kad 2025 metais situacija pradės gerėti“, – sakė D. Kreivys.

„Dėliojame. Galutinio plano neturime“, – penktadienį LRT teigė „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis.

Vėliau „Norfa“ patikslino, kad už parduotas rusiškas ir baltarusiškas prekes gauti pinigai bus skirti nuo karo nekentėjusiai Ukrainai ir Lietuvos sporto ir kultūros organizacijoms.

„Neaiškios proporcijos ir būdai, kaip tai bus padaryta, ruošiamas planas“, – BNS nurodė „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.

D. Dundulis tikisi, kad per tris-šešis mėnesius produkcija bus išparduota ir paaiškės, kam bus skiriamos gautos pajamos. Skaičiuojama, kad jų bus apie 0,5 mln. eurų. 

Prekybos tinko „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė teigė, kad iš lentynų išimtų rusiškų ir  baltarusiškų prekių į prekybą negrąžins.

„Vežame į savo centrinį sandėlį iš parduotuvių. Paskui spręsime, ką darysime, bet prekių į lentynas negrąžinsime“,  – teigė ji. 

BNS anksčiau rašė, kad apie nutraukiamą prekybą rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“, „Barbora“, grupės „MV Group“ valdoma bendrovė „Mineraliniai vandenys“ paskelbė netrukus, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

Savininkas: sprendimas pamatuotas

„Dabar esame atnaujinę tą prekybą – pabrėžiu, visų likučių išpardavimą, nes už tas prekes tiekėjams jau yra atsiskaityta“, – komentavo „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.

Išimti ir vėl grąžinti – ar nebuvo kitų būdų?

„Išmesti apie 300 tonų prekių? Gautųsi didelė krūva šiukšlyne. Mano nuomone, maisto negalima mėtyti. Mes visą laiką pabrėžiame tvarumą“, – sakė D. Dundulis.

D.Dundulis (A. Ufarto/BNS nuotr.)

Tai – saldainiai, zefyrai, šokoladas, majonezas, garstyčios, alkoholiniai gėrimai, kosmetinės priemonės. 

„Mes jų negrąžinome tiekėjams, kaip darė kai kurie kiti prekybininkai, nes tiekėjams irgi nėra kur dėti. Mes esame paskaičiavę, kad šiuo metu atsargų turime panašiai už 0,5 mln. eurų plius PVM. Aišku, PVM valstybės“, – aiškino D. Dundulis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kai kurie pirkėjai liko nusivylę.

„Pirkėjai turėtų patys parodyti savo požiūrį į rusiškas prekes, į pačią šalį, į jos veiksmus ir atsisakyti, taip pakoreguoti paties prekybos centro pasirinkimą. Tada jie savaime išims“, – manė viena pirkėja.

„Situacija tikrai nėra maloni, aš tikrai nesidžiaugiu, kad mes pardavinėjame rusiškas prekes. Aišku, mes norėtume, kad jos būtų kuo greičiau išparduotos“, – tikino D. Dundulis.

Išmesti apie 300 tonų prekių? Gautųsi didelė krūva šiukšlyne.

D. Dundulis pabrėžė: visi rusiškų prekių užsakymai sustabdyti prasidėjus karui, o baltarusiškos prekės nebeimportuojamos nuo incidento po užgrobto lėktuvo. Visą sumą už parduotus prekių likučius žadama paaukoti.

„Išmesti, kas nupirkta, – nesąmonė. Reikia likučius kažkur atiduoti labdarai“, – siūlė vienas pirkėjas.

Šios minties atsisakyta baiminantis, jog rusiškos prekės nepakliūtų į remiamų ukrainiečių rankas.

Visgi yra pirkėjų, kuriems kilmės šalis – nesvarbu. Sako, žiūri į kokybę ir kainą.

„Mums, kaip pirkėjams, yra nepatogu, nes mes pripratę prie tų prekių, jos kokybiškos ir gana nebrangios“, – mintis dėstė viena pirkėja.

„Kada žmogus eina į parduotuvę, galvoja apie maistą, o ne apie politiką“, – antrino kitas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Kitų prekybininkų pozicija

Kiti prekybininkai pasielgė principingiau – išimtos produkcijos į lentynas grąžini nežada.

„Netgi esame padarę tokį dalyką, kad jeigu dėl žmogiškosios klaidos liko kažkokia neišimta prekė, tai žmonės jos negali nusipirkti kasose – yra užblokuoti visi pardavimai tų prekių, kurios yra rusiškos ar baltarusiškos kilmės“, – šnekėjo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Kada žmogus eina į parduotuvę, galvoja apie maistą, o ne apie politiką.

Anot atstovės, apie 70 proc. išimtų prekių – alkoholiniai gėrimai. Kas bus su jais daroma, dar sprendžiama. Trumpesnio galiojimo produkcija paaukota – atiduota „Maisto bankui“.

Kitas prekybos tinklas taip pat išimtas maisto prekes paaukojo „Maisto bankui“.

„Su viena sąlyga: dėl etinių sumetimų, kad tos prekės nebūtų atiduodamos karo pabėgėliams iš Ukrainos ar nebūtų aukojamos Ukrainai. Ir Lietuvoje yra maisto stokojančių žmonių“, – tikino „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.

Visgi rusiškų ir baltarusiškų prekių rasti galima, pavyzdžiui, nedidelėse kosmetikos parduotuvėse. O prekyba tokiomis prekėmis galima ir teisėta.

„Prekybos tinklai sprendimą išimti rusiškas, baltarusiškas prekes priėmė kiekvienas individualiai“, – tvirtino Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

Ar valdžia nenumato sankcijų?

„Rusijos ir Baltarusijos prekių importą būtų galia riboti, jei būtų nuspręsta Europos Sąjungos mastu drausti ar riboti šių šalių prekybą su Europos Sąjunga“, – komentavo Užsienio reikalų ministerija.