-
Konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“: pasėta sėklytė tapo dideliu ir šakotu medžiu
Pranoko vaikų lūkesčius
Vaikai nė nesitikėjo, kad konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“ taip išsiplės, manė, kad, kaip įprasta, laureatai gaus dovanėles ir tuo viskas pasibaigs. Tačiau nugalėtojais buvo pripažinti visi dalyviai, jų kūryba įamžinta knygoje, keliaujanti piešinių paroda surengta net Seime, o vaikams dovanota ekskursijų. Organizatoriai apgailestavo tik dėl vieno: ne visus planus norint vaikus pradžiuginti ir paskatinti kurti pavyko įgyvendinti, mat koją kišo ribojimai dėl pandemijos.
Tarp 194 konkursui „Kodėl aš noriu būti miškininku“ pateiktų piešinių bei rašinių – ir Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“ 4b klasės moksleivių darbai.
„Man labai patinka miškas, augalai, o dar mėgstu tapyti, todėl ir nusprendžiau dalyvauti pirmame konkurse. Kai sužinojau, kad piešinys bus išspausdintas knygoje, labai džiaugiausi – kaip ir kiti vaikai, kurių darbeliai pateko į tą knygą. Labai smagu nupiešti piešinį ir žinoti, kad jį ir tavo talentą pamatys ir kiti žmonės“, – sako Tauras Makūnas.
Jam buvo smagu ir važiuoti į konkurso organizatorių dovanotas ekskursijas. „Labiausiai patiko Seime, nors lankiausi jau antrą kartą, nes čia buvo surengta mūsų paroda“, – aiškina pašnekovas.
T. Makūno klasės draugui Jokūbui Brukui taip pat labai patinka piešti. „Nes tai – rankų darbas. Kai gražiai nupieši ir kam nors padovanojo piešinį, būna abiem labai smagu, ypač jei tai darai iš širdies“, – tvirtina ketvirtaklasis. Berniuko konkursinis piešinys taip pat puikuojasi knygoje. Galbūt Jokūbas užaugęs taps miškininku? „Nemanau, nors gal visai gerai būtų“, – vaikiškai nuoširdžiai svarsto berniukas.
Rūta Dalinkevičiūtė sakė, kad ją labiausiai nustebino, jog konkursui pateikti piešiniai buvo skirtingi, net panašių nebuvo. „Labai apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad visi piešiniai, tarp jų ir mano, pateks į knygą. O sužinojau vėliau nei kiti klasės draugai, nes tuo metu sirgau“, – pasakoja Rūta.
Mergaitė labai patenkinta, kad visi konkurso dalyviai gavo dovanų minėtą knygą. „Aš ją saugiai padėjusi, parodau giminaičiams, draugams, gal jie net truputį pavydi, tik to neparodo“, – samprotauja ji.
„Aš piešiau savo portretą miške ir jis pateko į knygą“, – džiaugiasi Kotryna Zabotkaitė. Mokinė patikino dažnai būnanti miške, nes jos tėtis – miškininkas. „Kartais pagalvoju, kad noriu sekti tėčio pėdomis“, – prisipažįsta Kotryna.
Dalyvaus ir antrame konkurse
Ši Akademijos mokyklos‑darželio „Gilė“ mokinė dalyvaus ir naujame konkurse. „Norėčiau, kad jo organizatoriai vėl surengtų ekskursiją į Vilnių, į Prezidentūrą ir Seimą“, – savo lūkesčius išsakė K. Zabotkaitė.
Kad būtinai dalyvaus ir antrame svetainės www.miskininkas.eu konkurse, patikino ir T. Makūnas. Tokią tvirtą poziciją nulėmė tai, kad jo ir kitų dalyvių darbai bus eksponuojami „Žalgirio“ arenoje, mat berniukui labai patinka ne tik piešti, bet ir krepšinis.
Tauras atskleidė, ką ketina pavaizduoti naujame piešinyje: nupieš krepšinio aikštelę su žaidžiančiais vaikais labai gražiame kraštovaizdyje. Paklaustas, ar nebijo, kad kas nors pasisavins jo idėją, berniukas patikina: „Nieko tokio, bet kas gali nukopijuoti idėją, tai nėra blogas darbas ir dėl to nemirsi“.
„Man labai patinka gamta, visada su tėvais važiuoju grybauti. Man miške labai patinka eglių ir pušų sakų, grybų kvapas, bet ne mažiau patinka ir piešti gamtą. Sužinojęs naujo konkurso temą Jokūbas samprotavo: „Medžius kirsti nėra blogai, tai žmogui vertinga, nes iš medžio galima labai daug ką pagaminti. Gamtai, aišku, šiokia tokia žala, nes ilgai, apie 50 metų užtrunka, kol medis užauga“.
R. Dalinkevičiūtė taip pat dalyvaus naujame konkurse. „Turbūt leisiu laisvai lietis vaizduotei. Man labai patinka gamta, žaluma, kartais ją piešinyje perteikti sunku, bet kai pavyksta, būna labai smagu“, – sakė pradinukė iš Akademijos. Kas bus konkurso piešinyje, ji atskleisti nebuvo linkusi.
Kalbinti mokiniai neslėpė, jog labai nori, kad jų darbai vėl būtų sudėti į tokią pat gražią knygą. Jie vaikiškai nuoširdžiai vylėsi, kad atsiras suaugusiųjų, norinčių ir galinčių paremti knygos leidybą.
Požiūrį lemia ir mokytojos pozicija
Aktyvūs ne tik „Gilės“ pradinukai, bet ir jų mokytoja Rasa Kazakevičienė. Jos idėja – po mokinių, politikų ir žinomų miškininkų diskusijos Seime surengti muzikinį pasirodymą. Kad ši tema jai ir jos auklėtiniams išties ne svetima, liudija ir 27 metus gyvuojančio mokinių ansamblio, kuriam vadovauja mokytoja, pavadinimas „Drevinukas“.
„Mes nuo pat pirmos klasės labai daug dirbame gamtoje ir, tiesą pasakius, gyvename gamtoje. Kiekvienas žmogus turėtų gyventi gamtoje, juk sakoma: iš dulkės – į dulkę. Bet tai nereiškia, kad mes gyvenime turime būti tik dulkele. Nuo pat pirmos klasės mokau vaikus, kad ta kiekviena dulkelė būtų savita, kad jie nebijotų tiek dainuoti, tiek piešti, tiek būti geri žmonės“, – sako R. Kazakevičienė.
Mokytoja patikina, kad raginti auklėtinių dalyvauti konkurse nereikėjo. „Kartais reikia duoti kelias idėjas ir jie jas labai puikiai išvysto, ypač šios kartos vaikai. Visi jie yra maži lyderiai“, – su meile apie savo mokinius kalba mokytoja.
R. Kazakevičienė pažymi, kad „Gilės“ mokiniai mėgsta dalyvauti konkursuose. „Galvojome, kad „Kodėl aš noriu būti miškininku“ bus paprastas ir įprastas. Tuomet sužinojome, kad visi dalyviai tapo laimėtojais, kad bus leidžiama knyga. Dar labiau apsidžiaugėme, kai ši idėja buvo auginama toliau: paroda keliavo po Lietuvą, piešiniai buvo eksponuojami net Seime. Tai vėl galima sieti su gamta, juk iš mažos sėklytės išauga graži gėlė ar didžiulis medis“, – teigia R. Kazakevičienė.
