Didžiausias desantas
Bene daugiausia kauniečių – Kultūros ministerijoje, prie kurios vairo stojo Simonas Kairys. "Situacija dabar tokia, kad reikia matyti visą Lietuvą, visus procesus, bet natūralu, kad nėra dienos, kai ministerijoje nekalbėtume apie Kauną. Svarbus ir Kauno tarpukario modernizmo architektūros paraiškos UNESCO kelias, ir Europos kultūros sostinė, kuria Kaunas taps 2022-aisiais, o kur dar kitos gerosios praktikos. Tai praverčia kasdieniame darbe", – Kaune sukauptą patirtį įvertino S.Kairys.
Jis įsitikinęs, kad kai kuriais kultūros srities klausimais Kaunas visai Lietuvai yra neabejotinas pavyzdys. Kaip vieną tokių pavyzdžių jis paminėjo paveldotvarkos sritį. "Atsitiko taip, kad mums pavyko išsiderėti daugiau lėšų per paveldotvarkos programą ir jau kalbame, kaip jas tikslingiausia panaudoti, kaip tą programą padaryti efektyvesnę. Turime puikų pavyzdį Kauno miesto savivaldybėje sprendžiant paveldotvarkos klausimus. Yra klausimų, kuriuos kuravau Kaune ir kuriuos tikrai galima panaudoti nacionalinėje politikoje", – neabejoja kultūros ministras.
Nuo 2008 m. Liberalų sąjūdžiui priklausantis 36 metų kultūros ministras S.Kairys – žemaitis, tačiau visa jo aktyvi politinė veikla susieta su Kaunu. Iki 2015 m. jis buvo Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo Rimanto Mikaičio padėjėjas, Liberaliosios minties instituto projektų vadovas, VšĮ "Lietuvių išeivijos instituto valdybos narys". Nuo 2015 m. ėjo Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. 2011 m. išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą, kurioje dirbo iki 2019 m. rinkimų, per kuriuos rinkėjai tarybos nario mandato jam nepatikėjo. Tuomet S.Kairys tapo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėju kultūros klausimais. Vedęs, turi dukrą Ameliją.
Politinę karjerą pradėjęs kaip tuomečio R.Mikaičio padėjėjas, tapęs ministru S.Kairys pasikvietė jį į savo komandą. (Evaldo Virkečio nuotr.)
S.Kairys prisipažįsta, kad pastaruoju metu gyvenimas vyksta tarp Kauno ir Vilniaus, tačiau planų kraustytis į Vilnių bent jau kol kas sako nekuriantis. "Šeima lieka Kaune. Viską įvertinus, mums patogiau likti gyventi Kaune. Aišku, vairavimas ir kelionės automobiliu atima iš dienos nemenką laiko dalį, kurią tikrai galėčiau su šeima išnaudoti, bet yra, kaip yra. Daug žmonių važinėja dirbti. 100 km nėra tas atstumas, kurio reikėtų bijoti ar dėl to svarstyti gyvenamosios vietos keitimą", – sako S.Kairys.
Specialistų Kaune parengiama tikrai daug, jie turi įvairių patirčių ir gali dirbti įvairiausiose institucijose.
Kadangi daug kauniečių dirba ministerijoje, gal ir keliauti į Vilnių ir namo kolegos kooperuojasi? "Kooperuojamės, nes turime galvoti ir apie ekologiją, kad visi nesuvažiuotų su atskirais nuosavais automobiliais į ministerijos kiemą. Aišku, dabar yra karantino apribojimai, į tai stengiamės atsižvelgti", – pastebėjo pašnekovas.
Negaili gerų žodžių
Vienas pirmųjų kultūros viceministro pareigas pradėjo eiti ne vienus metus Kaune dirbęs, jokiai politinei partijai nepriklausantis Albinas Vilčinskas. "Albinas jau dirbo ministerijoje prieš man ateinant. Jis jau turi visų procesų, kurie vyksta ministerijoje, matymą. Ir dirbdamas Kauno savivaldybėje jis buvo aktyvus nacionaliniu lygiu, kalbant apie regioninę kultūrą, apie ryšį su visoje Lietuvoje esančiais kultūros skyrių vedėjais", – pagyrų viceministrui negailėjo S.Kairys.
Prieš užimdamas viceministro kėdę, A.Vilčinskas dirbo patarėju Kultūros ministerijos kultūrinės edukacijos politikos grupėje. Anksčiau jis septynerius metus vadovavo Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriui, taip pat yra vadovavęs Kauno kultūros centrui, dirbęs Lietuvos liaudies buities muziejuje.
Tiesa, kalbinamas A.Vilčinskas sakė nedrįstantis savęs vadinti kauniečiu, nors prisipažįsta, kad dešimt metų su didžiuliu atsidavimu dirbęs Kaunui. Tokio kuklumo priežastis – gyvenamoji vieta Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone. Kol nebuvo paskelbtas karantinas, A.Vilčinskas į darbą Vilniuje buvo įpratęs važinėti traukiniu. "Sėdu į traukinį – ir į darbą. Po darbo – traukiniu į Pravieniškes, tada į automobilį ir namo. Nuo ten iki namų – vos keli kilometrai. Dabar ir savo automobiliu važiuoju, ir su kolegomis kooperuojamės. Kol pandemija ir karantinas, nesinori viešuoju transportu per daug blaškytis – reikia saugoti ir save, ir kitus", – pastebi viceministras.
Kultūros ministerijoje A.Vilčinskui patikėta rūpintis etnine kultūra ir nematerialiuoju paveldu, mėgėjų menine veikla, tautinėmis mažumomis, regionų kultūros politika, kultūros prieinamumu išeivijoje bei istorinės atminties aktualizavimu ir įprasminimu.
A.Vilčinskas prisipažįsta – jį labai džiugina ministro S.Kairio suburta komanda, kurios nariai nusiteikę būti atviri ir tarpusavyje, ir su kultūros žmonėmis, nepaisant rango, atstumų ar pandemijos ribojimų. "Labai daug komunikuojame ir labai dažnai sulaukiame reakcijos: kaip smagu, kad jūs kalbatės! Tai signalas, kad kažkas kažkuriuo metu su jais nesikalbėjo. Vadinasi, darome teisingai", – priduria kultūros viceministras.
Paklaustas, kaip Kauno kultūrinis gyvenimas dabar atrodo iš viceministro pozicijų, A.Vilčinskas negaili gerų žodžių. "Ėmus ruoštis Europos kultūros sostinės paraiškai, Kaune įvyko geras vidinis susipurtymas, pasižiūrėjimas, ką turime, kokią kultūrinę vertę tas miestas kuria, dabar jau galiu pasakyti, kad Kaunas yra labai teisingame kelyje. Labai laiku buvo priimti sprendimai, kurie tuomet gal ir atrodė skaudūs, bet šiandien Kaunas yra pavyzdys ir kitoms savivaldybėms", – įsitikinęs A.Vilčinskas.
Nors su darbu Kauno savivaldybėje atsisveikino prieš dvejus metus, ir dabar nuolat seka įvykius, renginius, projektus, iniciatyvas, meno kolektyvų veiklą Kaune.
Pravers Kauno patirtis
Buvęs Kauno meras ir vicemeras, Liberalų sąjūdžio atstovas Rimantas Mikaitis, pastaruoju metu ėjęs Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) direktoriaus pareigas, kai kam gal kiek netikėtai tapo kultūros viceministru, tačiau jis pats sako, kad dabar vėl gali pritaikyti patirtį, kurią sukaupė dirbdamas Kauno savivaldybėje.
R.Mikaitis yra atsakingas už kultūros paveldo apsaugos ir globos, atminties institucijų, kultūrinių rezervatų ir Istorinio nacionalinio parko direkcijos bei kultūros paveldo skaitmeninimo sritis. Būtent kultūros paveldo sritį jis koordinavo prieš daugiau nei dešimtmetį ir būdamas Kauno vicemeru.
"Kauno savivaldybėje keturias kadencijas, arba 16 metų, kaip miesto tarybos narys dirbau, daug sprendimų priimta įvairiose srityse, tarp jų – ir kultūros bei paveldo. Dirbant vicemeru mano kuravimo sritys buvo urbanistika, architektūra, paveldas, investicijos", – vardija R.Mikaitis ir prisimena, kad kaip tik tuomet su broliais pranciškonais buvo imtasi Šv.Jurgio Kankinio bažnyčios ir konvento tvarkymo, reikėjo ieškoti būdų, kaip pritraukti ES lėšų, ir tai pavyko. Paskui sėkmingai kartu su seserimis kazimierietėmis sutvarkyti Pažaislio vienuolyno svečių namai, atsigręžta į Kauno tvirtovės fortus.
"Galiausiai Kauno pilies atkūrimo projektas visuomenėje sutiktas labai skirtingai. Nors buvo prognozių, kad po trejų metų pilis nugrius, bet kovą bus dešimt metų, kai baigtas Kauno pilies projektas. Ta patirtis labai greitai atgyja, o sukaupta Kaune yra labai vertinga ir reikalinga, ir padės man gana greitai įsilieti į naujas pareigas. Natūralu, kad kiekviena pradžia turi tam tikrų sunkumų. Jau savaitė, kaip dirbu, jau akyse šviesėja", – šypteli pašnekovas.
R.Mikaitis 2003–2019 m. buvo Kauno miesto tarybos nariu, 2008–2011 m. kadenciją kurį laiką buvo meru, taip pat dirbo vicemeru. Pastaruosius ketverius metus jis dirbo LLAF direktoriumi, 2013–2016 m. vadovavo viešajai įstaigai Laisvės studijų centrui, kuri figūruoja politinės korupcijos tyrime, kaip gavusi 10 tūkst. eurų paramos iš koncerno "MG Baltic" būtent R.Mikaičio vadovavimo metu. Jis pats byloje apklaustas kaip liudytojas. "Tyrimas buvo atliktas, jis seniai baigtas, jokių neteisėtų veiksmų niekas nenustatė, tai nemanau, kad čia turėtų būti kliūtis. Bet klausimas turbūt ministrui, kaip jis vertina. Jis formuoja komandą", – dar prieš tapdamas viceministru komentavo R.Mikaitis. Kultūros ministras S.Kairys žiniasklaidai sakė gerai pažįstantis R.Mikaitį ir juo pasitikintis.
Ankstesnė R.Mikaičio darbovietė taip pat buvo Vilniuje, tad gyvenimo ritmui, pasak jo paties, pareigų pasikeitimas įtakos neturėjo – namai lieka Kaune. "Niekas nesikeičia. Tik kelionė dabar trunka 10–12 min. trumpiau, nes į ministeriją važiuoti patogiau", – džiaugiasi viceministras.
Kultūra – nesvetima
Tik šią savaitę darbą Kultūros ministerijoje pradėjo kultūros ministro patarėjas kaunietis Sigitas Šliažas. Ne vienus metus vadovavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriui, vėliau kultūra rūpinosi ir tapęs administracijos direktoriaus pavaduotoju. Pastaruoju metu dirbo Tautinių mažumų departamente prie Vyriausybės, yra Liberalų sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas.
"Ministrą puikiai pažįstu, esame bendražygiai. Kultūros sritis man tikrai nesvetima, nes dar studijų laikais pradėjau darbus kultūros vadybos srityje. Ir šios pareigos – tarsi loginė seka", – sako S.Šliažas. Tiesa, pakviestas į politinę Kultūros ministerijos komandą jis turėjo atsisakyti valstybės karjeros tarnybos, kurią pradėjo 2000-aisiais. "Ministro darbotvarkės, jo susitikimų ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo klausimai, ryšys su savivalda, kas labai svarbu, – tokios bus mano darbo sritys", – pasakoja S.Šliažas.
Kiek daugiau nei trejus metus į darbą Tautinių mažumų departamente Vilniuje iš Kauno S.Šliažas sako važinėjęs traukiniu. "Pradžia buvo sunkoka, reikėjo anksčiau keltis, važiuoti į stotį, bet paskui tai tapo įprasta darbo dalimi – ir važiuodamas traukiniu gali dirbti nuotoliniu būdu. Ir dabar ministerijoje dėl karantino darbas derinamas – vyksta ir nuotoliniu būdu, ir pačioje ministerijoje. Kol kas planų kraustytis į Vilnių tikrai nėra", – tikina ministro patarėjas.
Gyvenimą sujaukė karantinas
Finansų ministre tapusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė Gintarė Skaistė pripažįsta – pradžia buvo įtempta. "Pirmas darbas buvo valstybės biudžeto peržiūra, tam laiko turėjome labai nedaug ir grafikas buvo gana įtemptas. Dabar jau galima pereiti prie programinių darbų, bet yra ir kitų degančių klausimų", – sako G.Skaistė.
G.Skaistė atvira – karantinas sujaukė visus planus, todėl Kaune dabar nesilanko. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)
Vienas tokių degančių, anot jos, – Europos Komisijos skatinimo fondo projektų peržiūra, taip pat reikalaujanti gana daug laiko. "Darbai tikrai intensyvūs", – sako ministrė, dabar jau turinti aprėpti finansinius reikalus visos valstybės mastu. "Valstybės biudžetas nėra prie kurio nors vieno miesto derinamas, klausimai bendri. O Kauno projektai tarp visų irgi turi savo vietą", – priduria G.Skaistė, kuri mano, kad nekorektiška būtų kaip nors juos išskirti, kad ir kokie artimi širdžiai būtų.
Pasak ministrės, kasdienis jos gyvenimas dabar pasikeitęs, bet ne dėl naujų pareigų ministerijoje, o dėl karantino. "Anksčiau Kaune tikrai labai dažnai būdavau – šeima ten gyvena, ir vienmandatė apygarda, kiti kolegos. O dabar negali į kitą savivaldybę nuvažiuoti. Tai nuo tada, kai paskelbtas karantinas, Kaune ir nebuvau. Tai liūdina, nes artimųjų labai pasiilgau", – neslepia politikė.
Finansų ministerijos politinė komanda, pasak G.Skaistės, jau suformuota, o joje – ir dar du kauniečiai: ministerijos kancleriu dirba ilgametis G.Skaistės partijos bendražygis Remigijus Skilandis, o vieno iš ministrės patarėjų pareigos patikėtos taip pat kauniečiui, buvusiam Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) projektų vadovui, fintech konsultantui Gyčiui Žakevičiui.
R.Skilandis ištikimas Kaunui ir "Žalgiriui" – į sostinę važinėja tik dirbti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Sostinėje namų nesidairo
R.Skilandis anksčiau yra dirbęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju ir vadovavęs Kauno savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui.
"Į darbą Vilniuje važinėju iš Kauno. Šeima Kaune, vaikai čia mokyklas lanko. Nors dėl karantino mokymasis dabar iš namų vyksta, bet gyvename Kaune", – pasakojo R.Skilandis. Pasiteiravus, ar neplanuoja kraustytis į Vilnių, sureagavo gana emocingai: "Oi, ne! Kaune vien tik "Žalgiris" ką reiškia!"
Darbo pobūdis ministerijoje R.Skilandžiui nebuvo staigmena, tik darbo pradžia metų sandūroje gal kiek pridėjo papildomų rūpesčių. "Mano darbas – užtikrinti sklandų ministerijos darbą. Jaučiuosi savo vėžėse, nes visą gyvenimą dirbu viešojo administravimo srityje. Panašiai kaip savivaldybėje, tik visko daugiau", – taip ministerijos kanclerio pareigas apibūdina pašnekovas. Pasak R.Skilandžio, daug lengviau dirbti ir dėl to, kad ministerijos politinio pasitikėjimo komandoje yra kauniečių. "Ministrę gerai pažįstu ir kai kuriuos patarėjus, tai tikrai aptarti problemas ir rasti sprendimus daug lengviau", – pastebi jis.
Puikus miestas
Verslo administravimą ir viešąjį administravimą Kauno technologijos universitete (KTU) studijavusi Jurgita Šiugždinienė apgynė socialinių mokslų daktaro laipsnį, dėstė studentams, vadovavo Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetui, 2015–2017 m. dirbo KTU prorektore studijoms, o 2017–2018 m. buvo laikinoji KTU rektorė. 2019 m. kauniečiai ją išrinko į miesto tarybą, tačiau pernai kartu su konservatoriais išrinkta į Seimą miesto tarybos mandato politikė atsisakė. Jai buvo patikėta vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
"Į darbą Vilniuje važiuoju traukiniu, man taip patogiausia, nes tuomet turiu daug laiko perskaityti laiškus, atsakyti į juos, susipažinti su dokumentais. Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių naudotųsi viešuoju transportu, nes tai svarbu ir mūsų gamtai. Tiesa, dabar ne kasdien vykstu į ministeriją, nes dauguma susitikimų, posėdžių vyksta nuotoliniu būdu", – sako J.Šiugždinienė.
Ji tikina niekada neturėjusi minties persikelti gyventi į Vilnių. "Kaunas – puikus miestas, kuriame gimiau, užaugau. Čia gyvena mano šeima ir draugai", – tvirtą ryšį su Kaunu deklaruoja politikė.
Pasak pašnekovės, pirmosios savaitės einant naujas pareigas buvo skirtos susipažinti su ministerijos darbuotojais ir suburti politinę komandą. "Darbo tempas labai didelis. Daugiausia klausimų susiję su nuotoliniu mokymu, artėjančiais brandos egzaminais. Rengiame Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, kuriame turime numatyti svarbiausius švietimo, mokslo ir sporto sričių prioritetus, projektus, pagrindines iniciatyvas ir veiksmus, kaip juos įgyvendinti", – vardija ministrė.
"Ministrės pareiga – rūpintis visais miestais, visa švietimo sistema, ne tik kauniečiais. Žinoma, Kauno reikalai man geriausiai žinomi, tačiau sparčiai susipažįstu ir su kitų savivaldybių aktualijomis. Tikiuosi, kad, pasibaigus karantinui, galėsiu aplankyti kuo daugiau mokyklų Lietuvoje ir tiesiogiai pabendrauti su mokytojais, mokyklų vadovais, mokiniais", – viliasi J.Šiugždinienė.
"Neketinu išvažiuoti iš Kauno, nes visa šeima čia esame įsikūrę ir visi čia puikia jaučiamės. Kol kas daugiausia darbo nuotoliniu būdu, o ir mano darbo specifika tokia, kad dažnai nesvarbu, kur fiziškai esu", – sako švietimo, kultūros ir sporto ministrės patarėju tapęs Dainoras Lukas.
Kilęs iš Plungės, D.Lukas Kaune gyvena jau beveik 30 metų. "Nuo pat pradžių šis miestas sužavėjo, nes jame labai patogu gyventi, čia sutikau daug gerų žmonių, tikrų miesto patriotų. Su kiekvienais metais meilė Kaunui tik stiprėja", – tikina D.Lukas.
Žurnalistu ir viešųjų ryšių specialistu Kaune dirbęs D.Lukas neslepia – švietimo sritis jam nesvetima. "Švietimo klausimai yra nuolatiniai mūsų šeimoje, nes auginame tris vaikus, o žmona Jurgita dirba dėstytoja. Man taip pat džiugu, kad pernai Kauno moksleiviai pagal brandos egzaminų rezultatus pirmą kartą buvo pirmi Lietuvoje, o net kelios Kauno mokyklos jau ne vieną dešimtmetį yra tarp lyderių šalyje", – įžvalgomis dalijasi D.Lukas.
Ieškos vietos nakvynei
Sporto sritį kuruojantis švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas KTU yra baigęs informatikos magistro ir inžinieriaus studijas, taip pat vadybos bakalauro studijas. Apgynė daktaro disertaciją informatikos inžinerijos srityje IT metodų taikymo sporto medicinoje tema. 2009 m. jam suteiktas KTU socialinių mokslų docento vardas. Nuo 1999 m. ėjo KTU sporto ir sveikatingumo centro lektoriaus, docento, katedros vedėjo, centro vadovo pareigas.
Paklaustas, ar Kauną dabar mato kitaip pro ministerijos langus sostinėje, naujasis viceministras nusijuokė: "Ir dabar esu Kaune. Praėjusią savaitę ministerijoje dirbau dvi dienas, likusias – iš namų Kaune. Ministerija dabartinėje situacijoje dirba nuotoliniu būdu. Grįšime į normalų režimą, bet gal kokio mėnesio gali prireikti."
Iš Utenos kilęs, bet jau 34 metus gyvenantis ir dirbantis Kaune L.Obcarskas sako į Vilnių kraustytis neketinantis. "Skaičiuoju, kiek išleidžiu degalams, ir svarstau, kaip kritiniu atveju susiorganizuoti nakvynę Vilniuje. Tik tokie planai", – šypteli pašnekovas.
L.Obcarskas sako, kad kauniečiai Vyriausybėje nėra kokia nors naujiena – anot jo, Kaunas visuomet sostinei pasiūlydavo geriausių specialistų. "Visą laiką taip buvo. Specialistų Kaune parengiama tikrai daug, jie turi įvairių patirčių ir gali dirbti įvairiausiose institucijose. Kauniečių žinios ir patirtis gali būti pritaikytos ir valdymo, ir visose kitose srityse. Tai normalu", – neabejoja L.Obcarskas.
Viceministro pareigų ėmęsis L.Obcarskas supranta, kad dabar turi rūpintis visos Lietuvos reikalais, nors pripažįsta – Kaunas lieka artimas. "Visi klausimai svarbūs. Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama ir regionų plėtrai. Planuoju aplankyti labai daug objektų ir spręsti klausimus ne tik Vilniuje ir ne tik Kaune", – žada pašnekovas.
L.Obcarskas buvo Lietuvos sambo federacijos prezidentu, tačiau, tapus viceministru, šių pareigų teko atsisakyti.
Į ministeriją – kasdien
"Į žemės ūkio sektorių grįžau po dešimties metų pertraukos. Aišku, kad yra daug naujovių, daug technologinės pažangos, bet daug problemų liko tos pačios ir jas reikia spręsti", – taip savo darbą apibūdina kaunietis Paulius Lukševičius, naujojoje Vyriausybėje gavęs žemės ūkio viceministro kėdę.
P.Lukševičius į darbą ministerijoje važinėja kasdien, o kadangi Vilniuje turi kur gyventi, naujos pareigos rūpesčių nekelia. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
2010–201 m. jis vadovavo valstybės įmonei "Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra". 2019-aisiais su TS-LKD partija P.Lukševičius buvo išrinktas į Kauno miesto tarybą. Versle sukęsis politikas bandė laimę ir Seimo rinkimuose Kauno Savanorių vienmandatėje apygardoje, tačiau rinkėjų palaikymo jam nepakako.
Gyvenimo ritmo viceministro pareigos P.Lukševičiui nepakeitė. "Kadangi turiu kur nakvoti Vilniuje, didelių problemų tai man nesudaro. Į darbą ministerijoje važinėju kasdien", – tikina P.Lukševičius, kol kas nesinaudojantis galimybe dirbti iš namų.
