– Ar daug tokių atvejų esate užfiksavę?

– Na, iki mūsų ateina nelabai daug, bet žinome, kad sukčiai yra labai aktyvūs, ypatingai švenčių metu, tai matome, kad tokių atvejų yra.

– Tai žmonės susimoka, nors siuntos ir nebuvo užsakę? Atrodo neįtikima, bet žmonės patiki.

– Deja, bet stebuklų nebūna. Jeigu neužsisakėte jokio pirkinio, jis ir neturi jums atkeliauti. Ir jeigu gaunate pranešimą apie kažkokią siuntą, kurios nelaukėte, mes visada sakome kritiškai įvertinti situaciją. Įeikite į savo el. paštą, pasižiūrėkite, ką paskutinį kartą pirkote. Nes elektroninės parduotuvės visada informuoja apie siuntos būklę. Siuntos tarnybos irgi informuoja apie siuntos būklę, kur ji keliauja, duoda numerėlį, kuriuo galite sekti, kur yra siunta. Jeigu tokio numerėlio nėra ir vis dar norisi stebuklo, reikėtų pasiskambinti į klientų aptarnavimo centrą. Ten dirbantys darbuotojai pasižiūrės pagal jūsų kontaktus arba siuntos numerį, kaip yra iš tikrųjų – ar tai yra dovana, ar vis dėlto sukčių pinklės. Dar vienas labai svarbus momentas – jeigu jums reikia spausti nuorodą ir mokėti proceso viduryje, tai iš karto ženklas, kad tai sukčių pinklės. Nes arba susimokate elektroninėje parduotuvėje, kai užsakote pirkinį, arba atėję prie paštomato. Per viduriuką nebūna.

– Paaiškinkite, kaip vyksta pats procesas, nes sukčiai neprašo susimokėti paštomate, jie reikalauja susimokėti žinutėje, kurią atsiunčia.

– Taip, sukčių ženklas yra neaiškios nuorodos. Visus oficialius puslapius, tiek elektroninės parduotuvės, tiek siuntų tarnybos rasite internete. Jeigu reikia viduryje proceso paspausti nuorodą susimokėti neaiškius mokesčius, kažkokius muitus arba už pristatymą, vadinasi jau yra sukčiai. Tik oficialūs mūsų tiekėjai gali surinkti pinigus mūsų paštomatuose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie tai, kokias sumas praranda sukčiais patikėję piliečiai, LNK žurnalistė kalbėjosi su SEB banko prevencijos departamento direktore Daiva Uosyte.

– Ar didelės sumos?

– Sumos vidutiniškai yra 30, 50 arba 100 eurų.

– Tai žmonės, net abejodami dėl savo užsakyto siuntinio, mokėdami neabejoja. Toks stiprus smalsumas?

– Taip, vedini apgaulės bei smalsumo, gyventojai eina į siuntų tarnybų paštomatus ir norėdami pasižiūrėti, kas ten per siunta, sutinka susimokėti, kad atsidarytų paštomato dėžutė.

– Ant sukčių kabliuko papuola ir tie, kurie neužsisakinėja?

– Tikrai taip. Tai patarimai būtų, kad jeigu prekės neužsisakinėjote, gerai įvertinkite, ar tikrai norite nueiti ją atsiimti ir dar už ją susimokėti. Jeigu prekę užsisakėte ir laukėte, reikėtų pasitikrinti, su kokia siuntų tarnyba ir į kokį paštomatą jūs tikitės gauti tą siuntą. Ir jeigu žinutėje kviečiama nuvykti į visiškai priešingą miesto galą, tai sustokite, įsivertinkite į siūlau to nedaryti. Nes susimokėjus už siuntą, prekės negausite jokios, o pinigai atiteks sukčiams.

Dar vienas labai svarbus momentas – jeigu jums reikia spausti nuorodą ir mokėti proceso viduryje, tai iš karto ženklas, kad tai sukčių pinklės.

– Ir tokiu atveju sunku pagauti, surasti ar tuo labiau susigrąžinti prarastus pinigus, ar ne?

– Visiškai teisingai. Kadangi operaciją žmogus atlieka pats, inicijuoja mokėjimą, tokiu atveju sunku netgi pateikti pretenziją prekybininkui. Nes iš tikrųjų jūs nebūnate užsisakęs prekės, nėra ką ginčyti. Prekė nėra sugadinta ar netinkama, nes jūs jos išvis neužsisakėte. Nėra dėl ko ginčyti, kad prašytumėt kompensuoti sumokėtas lėšas.

Juntamas suaktyvėjimas

„Prieš šventes, kai gyventojai dažniau naudojasi siuntų tarnybų paslaugomis ir laukia pranešimų apie įsigytas prekes, suaktyvėja ir sukčiai. Tad labai kritiškai vertinkite SMS žinutes, kuriose jūsų prašo patikslinti ar įvesti asmeninius duomenis (prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių slaptažodžius), kad gautumėte užsisakytą prekę. Per šventinę prekybą, kad ir kaip norisi kuo greičiau įsigyti akyse tirpstančias prekes už labai gerą kainą, sprendimus verta priimti lėtai, įsitikinus, kad jų pardavėjas yra patikimas“, – sako Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė.

Banko duomenimis, paskutiniais metų mėnesiais atsiskaitymų internete skaičius vidutiniškai didėja 15–20 proc. Panašiai suaktyvėja ir finansiniai sukčiai. SEB banko užsakymu tyrimą šių metų lapkričio mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Iš viso apklausoje dalyvavo 1 000 įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų.

„Gyventojai sumoka pinigus už dovanas, tačiau jų taip niekada ir nesulaukia, kai tariamiems pardavėjams ar kurjeriams atskleidžia interneto banko prisijungimo ar mokėjimų kortelių duomenis“, – dažniausias sukčių taktikas vardija D. Uosytė.

Sūris spąstuose

Mažos kainos patraukia dėmesį. Tai žino ne tik prekybininkai, bet ir sukčiai. Taigi, jei pardavėjas siūlo neįprastai didelių nuolaidų, tikėtina, kad tai sukčius siekia sukurti įtampą ir priversti priimti greitą sprendimą pirkti. Todėl, prieš perkant, verta paieškoti, kiek tokios pat prekės kainuoja kitose parduotuvėse. Jei kitur kainos daug didesnės, tai signalas sunerimti, ar elektroninė parduotuvė išties tikra.

Elektroninių parduotuvių adresai turi būti be klaidų ar įtarimą keliančių simbolių. Jeigu į elektroninę parduotuvę patekote iš paieškos sistemos ar per reklamos skydelį, viršutiniame naršyklės langelyje patikrinkite adresą.

Prekybininkų, kurie rūpinasi savo pirkėjų saugumu, elektroninių parduotuvių adresas prasideda raidėmis https:// ir žymimas spynos piktograma. Spustelėję šią piktogramą, rasite informaciją apie svetainės nustatymus, sertifikato galiojimą, svetainėje naudojamus slapukus ir kt.

Parduotuvių sukūrimo laiką galima patikrinti naudojantis „Google Transparency Report“ arba „UrlVoid.com“ puslapiais.

Elektroninių parduotuvių adresai turi būti be klaidų ar įtarimą keliančių simbolių.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai sukčiai gali padirbti ir sertifikato piktogramą. Todėl elektroninę parduotuvę geriausia patikrinti ir kitais būdais, kuriuos vardijame toliau.

Būkite budrūs

Sukčiai dažnai bando nukopijuoti žinomų elektroninių prekybininkų interneto svetaines ir pasinaudoti svetimais patikimais pavadinimais. Tad svarbu, ar žinomo prekės ženklo pavadinime nėra klaidų, įtarimą keliančių ženklų, simbolių. Pavyzdžiui, pastebėsite, kad pavadinime praleistos ar vietomis sukeistos raidės, tarkim, „Adiads“ vietoj „Adidas“.

Patikimi pardavėjai elektroninėse parduotuvėse nurodo savo kontaktinius duomenis. Su jais paprasta susisiekti elektroniniu paštu, socialiniais tinklais ar telefonu.

Be to, patikimose parduotuvėse lengva surasti ir pardavėjo rekvizitus. Paieškos sistemose nesunkiai rasite įmonės kodą – jis ir elektroninės parduotuvės veiklos sritis turėtų sutapti. Pavyzdžiui, jeigu ketinate pirkti drabužių elektroninėje parduotuvėje, o patikrinus per paieškos sistemas paaiškėja, kad įmonės kodas priklauso automobilių remonto dirbtuvei, tikėtina, kad sukčiai bus pasinaudoję įmonės, nieko nežinančios apie duomenų pasisavinimą, kodu.

Skaitykite atsiliepimus

Kitų pirkėjų atsiliepimai gali suteikti naudingos informacijos, tad verta jų paieškoti ir atidžiai išstudijuoti. Tikrinkite atsiliepimus keliuose skirtinguose šaltiniuose, pačioje parduotuvėje po prekių nuotraukomis, socialiniuose tinkluose, specialiose apžvalgų svetainėse, pavyzdžiui, „Trustpilot“.

Jeigu atsiliepimų iš viso nėra arba jie kelia įtarimų, o parduotuvė sukurta vos prieš kelias dienas ar savaites, tai svarbus įspėjimo požymis. Dažniausiai parduotuvių klastotės aktyvios iki trijų mėnesių, nes per šį laiką atsakingos institucijos, gavusios vartotojų skundų, imasi veiksmų.

Atnaujinta interneto naršyklė ir įdiegta antivirusinė sistema taip pat gali įspėti, kad vienoje ar kitoje elektroninėje parduotuvėje naršyti nesaugu. Jeigu naršant ekrane pasirodo užrašas „Not Secure“ (nesaugu), iš karto parduotuvės langą užverkite.

Mokėti už prekes internete saugiausia jau žinomais ir ne kartą išbandytais būdais, pavyzdžiui, naudojantis e. banko sistema, „Apple Pay“, „Google Pay“ programėlėmis.

Jei pardavėjas atsiunčia nuorodą, kur prašo įvesti mokėjimo kortelės ar interneto banko duomenis ar asmens kodą ir atsiskaityti už prekę, bėkite nuo tokio kuo toliau. Taip tikrai nenupirksite jokių dovanų, tik prarasite pinigus.

Susikurkite atskirą sąskaitą apsipirkti internete. Nesvarbu, kokį mokėjimo būdą naudojate, patartina laikyti tik reikiamą ar šiek tiek didesnę pinigų sumą sąskaitoje, iš kurios atsiskaitote pirkdami.

Praneškite apie klastotę

Jei turite įtarimų dėl netikrų interneto svetainių, fiktyvių elektroninių laiškų, SMS žinučių, praneškite apie juos Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (cert@nksc.lt), kreipkitės į policiją tel. 112 arba Lietuvos policijos nauja priemone – virtualiu patruliu socialiniame tinkle „Facebook“ ar e. paštu virtualus.patrulis@policija.lt.