– Vis dažniau mokykloje jau net pradinukus matome su akiniais. Ar tai reiškia, kad regėjimas pradeda prastėti vis jaunesnio amžiaus vaikams?
– Iš tiesų, vaikų, nešiojančių akinius, daugėja. Akinių lęšiai padeda vaizdą fokusuoti į tinklainę ir galime koreguoti refrakcijos ydas – toliaregystę, astigmatizmą ir trumparegystę. Būtent didėjantis jaunesnio amžiaus vaikų trumparegystės paplitimas – problema, analizuojama moksliniuose tyrimuose. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, prognozuojama, kad iki 2050 m. pusė planetos gyventojų bus trumparegiai.
– Dėl kokių priežasčių dažniausiai pradeda prastėti mokyklinukų regėjimas? Kokią įtaką tam daro telefonai, kompiuteriai, televizoriai ir prie jų praleidžiamas laikas?
– Prastesnis vaikų regėjimas siejamas su nekeičiamais genetiniais ir keičiamais aplinkos veiksniais. Pastebėta, kad po COVID-19 pandemijos padidėjo jaunesnio amžiaus vaikų trumparegystės progresavimas. Tai siejama su gyvenimo būdo pokyčiais – ilgesniu buvimu uždarose patalpose ir ilgesniu laiku, praleistu prie ekranų.
2019 m. PSO paskelbė rekomendacijas vaikams dėl praleidžiamo prie ekranų laiko pagal amžių. Iki dvejų metų vaikams visiškai nereikėtų naudotis ekranais. Dvejų–penkerių metų vaikams patariama praleisti prie ekranų iki vienos valandos per dieną. Laikas, praleistas prie ekranų, turi įtakos ir sumažėjusiai vaiko socializacijai, fizinio aktyvumo stokai, miego ritmo disbalansui ir psichologinei būklei.
Svarbus atstumas, iš kurio vaikai žiūri į ekranus. Nustatyta, kad darbas iš artimo atstumo – mažesnio nei 20 cm – didina trumparegystės riziką. COVID-19 pandemijos laikotarpiu atlikto tyrimo metu nustatyta, kad septynerių–dvylikos metų vaikams, kurie nuotoliu mokėsi prie televizoriaus ekrano ar projektoriaus, trumparegystė progresavo mažiau nei tiems, kurie mokslams naudojo planšetes ar mobiliuosius telefonus.
Darbas prie ekranų yra dalis šiuolaikinių vaikų mokymosi proceso – to neišvengsime, tad reikėtų nustatyti ekranų naudojimosi režimą: riboti laiką prie ekrano pagal amžių, išlaikyti saugų 30–40 cm atstumą nuo akių. Rekomenduojamos darbo pertraukos, pavyzdžiui, 20 minučių darbo iš arti – 20 sekundžių žiūrėti į tolį.
Dalia Jarušaitienė / Asmeninio archyvo nuotr.
– Kiek geram regėjimui reikšmingas patalpų apšvietimas? Ką tėvai ir pedagogai turėtų apie tai žinoti, jei nori padėti vaikams išsaugoti gerą regėjimą?
– Moksliniai tyrimai pagrindžia, kad buvimas bent dvi valandas šviesiu paros metu lauke mažina trumparegystės progresavimą. Natūralioje šviesoje akies audiniuose gaminami ir išsiskiria neurohormonai dopaminas ir melatoninas, kurių stygius turi įtakos ne tik trumparegystei progresuoti, bet ir miego ritmui, bendrai nuotaikai.
Todėl vaikams rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti natūralioje šviesoje, o namuose sukurti akims palankią darbo aplinką. Kambarys turėtų būti gerai apšviestas, geriausiai – natūralios šviesos. Darbo stalas turėtų būti pastatytas labiausiai apšviestoje kambario vietoje, geriausiai – prie lango. Darbo vietos apšvietimas turėtų būti bendras ir vietinis, naudojant stalinę lempą, nesudarant ryškaus kontrasto tarp bendro ir vietinio kambario apšvietimo. Dirbant kompiuteriu rekomenduojama įsijungti stalinę lempą. Ruošiant pamokas dešiniarankiams šviesos šaltinis turėtų kristi iš kairės pusės, kairiarankiams – atvirkščiai.
– Koks vaiko elgesys įspėja, kad jis pradeda prasčiau matyti ir silpsta regėjimas? Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį?
– Mažesniems vaikams regos sutrikimus galima įtarti, jei pastebime, kad vaikas bando įžiūrėti daiktus stipriai prisimerkdamas, trina akis kumščiais, skundžiasi galvos ar kaktos skausmais, mirksi, primerkia vieną akį.
Moksliniai tyrimai pagrindžia, kad buvimas bent dvi valandas šviesiu paros metu lauke mažina trumparegystės progresavimą.
Toliaregiams gali pasireikšti galvos skausmas, didesnis akių nuovargis dirbant darbus iš arti, skaitant.
Būna atvejų, kai, profilaktiškai vaikui tikrinant regėjimą, matymo sutrikimo nenustatoma, tačiau po intensyvesnio darbo iš arti jis ima skųstis akių nuovargiu, galvos skausmu, sutrinka matymas į tolį – galima įtarti akomodacijos spazmą. Akomodacija – akies gebėjimas taip kaitalioti savo laužiamąją gebą, kad aiškiai matytų įvairiai nutolusius daiktus. Dėl intensyvaus darbo iš arti už akies akomodaciją atsakingas raumuo spazmuoja ir sutrinka akies gebėjimas matyti objektus skirtingais atstumais.
Trumparegystė pasireiškia sutrinkusiu matymu į tolį. Tokie vaikai linkę šiek tiek prisimerkti norėdami įsižiūrėti į tolimus objektus, ypač prieblandoje.
Jei pastebima, kad vaikas žvairuoja, būtina nedelsiant kreiptis į akių gydytoją. Mokyklinio amžiaus vaikų regėjimą kasmet prieš mokyklą tikrina šeimos gydytojas. Tad būtina laiku pasitikrinti.
– Ar, procesui prasidėjus, dar galime jį sustabdyti?
– Priklauso nuo ligos ir jos gylio. Akomodacijos spazmui gydyti gali būti skiriami akių pratimai.
Jei yra ašinė trumparegystė (trumparegės akies ašies ilgis didesnis, todėl vaizdas fokusuojasi prieš tinklainę), jos anatomiškai sumažinti (sutrumpinti) neįmanoma, todėl trumparegystė nepagydoma pratimais. Korekcija akiniais, kontaktiniais lęšiais ar lazerinė korekcija tik padeda matomą vaizdą sufokusuoti tinklainėje, tačiau akies ilgio nepakeičia. Tačiau galima lėtinti trumparegystės progresavimą.
2023 m. pasaulio vaikų oftalmologai ir žvairumo specialistai parengė susitarimą dėl trumparegystės progresavimo stabdymo. Rekomenduojama nešioti tinkamus, ne silpnesnius akinius, aktyviai leisti laiką lauke šviesiu paros metu dvi valandas ir ilgiau per dieną, riboti ekranų naudojimą, juos laikyti ne arčiau 30–40 cm atstumu nuo akių, dirbti gerai apšviestose patalpose.
Jei trumparegystę nustato gydytojas oftalmologas, jis gali paskirti priemonių trumparegystės progresavimui lėtinti: atropino lašų, kuriuos reikia lašinti kiekvieną vakarą ne trumpiau nei dvejus metus, gydomuosius minkštuosius kontaktinius lęšius, kurių gamybos technologija pritaikyta trumparegystės progresavimui stabdyti, ortokeratologinius, naktį dėvimus kontaktinius lęšius.
