Siekia nuolatinio užimtumo

Ketvirtadienį Klaipėdos E.Galvanausko profesinio mokymo centre vyko konferencija "Sektorinių praktinių mokymo centrų įveiklinimas: iššūkiai ir pozityvioji patirtis". Šia proga į uostamiestį suvažiavo profesinių mokyklų atstovai iš visos Lietuvos.

Tikimasi, kad tokio pobūdžio konferencijos centre taps kasmetės, o jose bus paliečiami patys aktualiausi klausimai.

"Kartą metuose kviečiame kolegas, kitų institucijų atstovus, socialinius partnerius, darbdavius diskutuoti būtent tais metais svarbia tema apie profesinį mokymą. Šiemet viena aktualiausių temų – sektorinių praktinio mokymo centų įveiklinimas. Tokių mūsų šalyje šiuo metu yra daugiau kaip 40", – sakė E.Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė.

Direktorės žodžiais tariant, profesinių mokyklų vadovai siekia, kad įstaigų teikiamomis paslaugomis, naujausia ir moderniausia įranga naudotųsi ne tik jų mokiniai, bet ir bendrojo ugdymo, aukštųjų, kitų profesinių mokyklų auklėtiniai. Taip pat darbdaviai ir socialiniai partneriai.

Tiesa, prieš tai būtina nustatyti tam tikras taisykles.

"Sektoriniai praktinio mokymo centrai yra pastatyti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Mes turime Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektorinį praktinio mokymo centrą, vadinamąjį autodromą ir Statybos sektorinį centrą, kurį dar tikimės modernizuoti ateityje. Tuo metu kitose profesinėse mokyklose veikia centrai iš kitų ūkio sektorių. Todėl svarbu dalytis gerąja patirtimi, spręsti, kaip padaryti juos dar paklausesnius. Kad nuo ryto iki vakaro šie centrai būtų užimti", – teigė D.Martišauskienė.

Sunkumų patiria visi

Dalyvauti konferencijoje ir pasidalyti gerąja praktika pareiškė norą mokyklų vadovai ne tik iš Klaipėdos, bet ir Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir kitų šalies miestų.

Renginį pradėjo E.Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. D.Martišauskienė, pasveikinusi susirinkusius svečius.

"Daugumoje profesinių mokyklų yra įsteigti arba modernizuoti sektoriniai praktiniai mokymų centrai. Manau, tai puiki idėja, nes šiandien galime teikti savo auklėtiniams kokybišką profesinį mokymą pagal atskirus sektorius, taip pat atitinkame šiuolaikinio darbdavio poreikius. Ko gero, kiekvienas mūsų susiduria su problemomis, todėl šios konferencijos tikslas – diskutuoti apie sunkumus tarpusavyje", – kalbėjo direktorė.

Anot jos, optimistiškai nuteikia ir tęstinis profesinis mokymas, kuris bus finansuojamas Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis.

Po direktorės sveikinimo žodžio, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius susirinkusiesiems pasakojo apie švietėjišką Ernesto Galvanausko veiklą Klaipėdos regione.

Būtent šios istorinės asmenybės vardu Klaipėdos profesinio mokymo centras pavadintas neatsitiktinai. E.Galvanauskas – garsus Lietuvos visuomenininkas, politikas ir talentingas inžinierius, įkūręs pirmąją amatų mokyklą uostamiestyje.

Stiprina kokybę

Pranešimą apie profesinio mokymo turinį reglamentuojančių teisės aktų pokyčius ir jų įgyvendinimą skaitė Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro kvalifikacijų formavimo skyriaus vedėja Lina Vaitkutė.

Nemaža dalis profesinio mokymo programų buvo senos, todėl Švietimo ir mokslo ministerija nutarė iš esmės peržiūrėti profesinį mokymą, jį atnaujinant ir sustiprinant kokybę. Nebeaktualios programos bus keičiamos į naujo turinio ir lanksčiai įgyvendinamas modulines programa.

"Pagrindinė naujovė – toliau tęsiamas profesinio mokymo turinio pertvarkymas į modulines programas. Tai reiškia, kad jos bus suskirstytos į atskirus ir aiškius turinio segmentus, kurie pasitarnaus ir kvalifikacijos tobulinimui. Žmogus įgis aiškų kompetencijų rinkinį, su kuriuo galės nesunkiai integruotis į darbo rinką, kilti karjeros laiptais. Daugiau aiškumo turės ir patys darbdaviai", – akcentavo L.Vaitkutė.

Pašnekovės žodžiais, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras stengiasi suteikti įstaigoms kuo didesnę laisvę ir leidžia koreguoti mokymo turinį, tačiau bazinis kompetencijų rinkinys vis tiek turėtų būti aiškus.

"Tik tada darbdaviai pasitikės profesinio mokymo sistema. Turime dirbti, kad įrodytume savo kokybę", – pažymėjo L.Vaitkutė.

Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos statybininkų asociacijos Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius. Jis kalbėjo apie profesinių mokymo įstaigų ir darbdavių tarpusavio pasitikėjimą, o Vilniaus statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daina Kiršanskienė – apie profesinius pokyčius: statybos profesinį standartą ir ir modulines programas.

Po pertraukėlės renginį tęsė Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius dr. Paulius Čepas. Jis skaitė pranešimą apie sektorinių praktinio mokymo centrų veiklą ir valdymą.

Konferenciją užbaigė Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos direktoriaus pareigas laikinai einantis Arvydas Vaitkus su pranešimu apie inžinerinės pramonės sektoriaus praktinio mokymo centro galimybes ir perspektyvas.

Sujungs bazes

Klaipėdos statybininkų mokykla buvo ta mokymo įstaiga, kurioje siūloma įgyti statybinio profilio specialybių. Čia mokomi apdailininkai, tinkuotojai, dažytojai, plytelių klojėjai, baldžiai. Šioje mokykloje vykdomos pirminio profesinio mokymo programos.

Prijungiant šią mokyklą prie Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro, tikimasi optimizuoti išlaidas, pagerinti siūlomų paslaugų kokybę ir padidinti konkurencinę šios mokymo įstaigos vertę.

"Prie mūsų turimos bazės bus prijungti šios mokyklos pastatai – mokomieji korpusai, iš viso keturi pastatai, esantys Taikos prospekte, ir penkių aukštų bendrabutis, įsikūręs Baltijos prospekte. Dar viename pastate esanti valgykla šiuo metu yra išnuomota pagal panaudą", – vardijo D.Martišauskienė.

Pats profesinio mokymo ir reabilitacijos centras turi pastatus Alyvų ir Lelijų gatvėse. Klaipėdos rajone, Ketvergių kaime, yra įsikūręs centrui priklausantis Sektorinio praktinio mokymo centras, vadinamasis autodromas.

Siekis – geresnė kokybė

"Valstybės švietimo politika orientuota į du aspektus – švietimo paslaugos turi būti teikiamos kokybiškos, o antras svarbus dalykas – ekonominio naudingumo kriterijus. Mūsų įstaigos pastatas Alyvų gatvėje ne visiškai atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Tokia pat padėtis yra ir Statybininkų mokykloje. Numatėme, kad visos tęstinio mokymo programos iš Alyvų gatvėse esančių pastatų bus perkeltos į Taikos prospekto erdves. Planuojame atnaujinti, modernizuoti šį pastatą", – planais dalijosi įstaigos vadovė.

Profesinio mokymo įranga turėtų būti perkelta dar iki rugsėjo mėnesio, todėl tikimasi, kad naujų mokslo metų pradžioje mokymo įstaiga duris atvers jau atsinaujinusi.

Abi sujungiamas viešąsias įstaigas valdo ta pati Švietimo ir mokslo ministerija.

Etatų nemažins

Pabrėžiama, kad lėšų pavyks sutaupyti ir reorganizavus valdymą.

D.Martišauskienė tikino, kad sujungiamų mokyklų bendruomenės geranoriškai priėmė naujoves.

"Stengiuosi remtis bendruomenių nuomone, tariamės ir konsultuojamės. Didžiąją dalį specialistų išsaugosime, etatų nemažės. Nemažės nei pedagoginių darbuotojų, nei dirbančiųjų su mokiniais, nes visos programos bus vykdomos ir toliau", – paaiškino D.Martišauskienė.

Šiuo metu abiejų sujungiamų įstaigų bendruomenės gyvena kraustymosi nuotaikomis.

"Turėsime per 70 etatinių darbuotojų, o mokytojų bus daugiau nei 95", – tikino D. Martišauskienė.

Susijungus dviem įstaigoms, dalį lėšų ūkiui išlaikyti skirs Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau likusias pinigus įstaiga turės užsidirbti pati.

Siūlys naujų paslaugų

Sujungus įstaigas tikimasi, kad vienu metu bus galima mokyti per tūkstantį mokinių.

"Šį skaičių sudarys ir tęstinio bei vairuotojų mokymo programų mokiniai bei kiti klientai. Toliau veikla bus plėtojama keturiomis veiklos kryptimis. Tarp jų – pirminis profesinis mokymas su visomis Statybininkų mokyklos turėtomis programomis. Bus įsteigtas Pramonės inžinerijos ir statybos skyrius", – pasakojo įstaigos vadovė.

Naujame skyriuje galės mokytis tiek 10, tiek 12 klasių baigę mokiniai. Tos pačios specialybės bus siūlomos ir tiems žmonėms, kurie nori persikvalifikuoti ar naujai įgyti specialybę.

Bus kuriamas dar vienas – Sveiktos priežiūros paslaugų ir reabilitacijos skyrius.

"Kita mūsų veiklos sritis yra profesinė reabilitacija, skirta tiems žmonėms, kurie dėl sveikatos problemų yra "iškritę" iš darbo rinkos", – kalbėjo D.Martišauskienė.

Ketvirtoji svarbi veiklos sritis – mokymo įstaigoje veiklą tęs Transporto skyrius.

"Mes norime plėsti veiklą ir užsiimti ne tik vairuotojų paruošimu. Teiksime ir kitas su transportu susijusias pirminio profesinio mokymo paslaugas", – teigė įstaigos vadovė.

Atskiro skyriaus statusą mokymo įstaigoje turės Tęstinio mokymo skyrius.

"Šiame skyriuje bus teikiamos paslaugos bedarbiams, nukreiptiems iš Darbo biržos. Ateityje planuojame įkurti ir Gimnazijos skyrių. Pas mus galės mokytis 10 klasių išsilavinimą turintys mokiniai. Sudarysime galimybę įgyti profesinį ir vidurinį išsilavinimą. Todėl visus tuos, kurie mokosi, mokysis ar dirba Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centre bei Statybininkų mokykloje, noriu patikinti, kad šis Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas sujungti dvi profesinio mokymo įstaigas bus naudingas visiems – tiek dirbantiesiems, tiek besimokantiesiems", – kalbėjo direktorė D.Martišauskienė.