Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai, kuriems užtektų šeimos gydytojo paslaugų, atvyksta į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Taip priėmime susidaro eilės, nes pirmenybė čia teikiama sunkios būklės pacientams.

„Tiek švenčių dienomis ar savaitgaliais, tiek ir darbo dienomis į ligoninių skubiosios pagalbos skyrių pacientams reikia vykti tuomet, kai kyla realus pavojus gyvybei ar sveikatai, gresia sunkios komplikacijos. Pavyzdžiui, patyrus traumą, stipriai susižeidus, nusideginus, ūmiai apsinuodijus“, – sakė Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė.

Kai žmogui reikia skubios pagalbos, nedelsiant telefono numeriu 112 kviečiama greitoji medicinos pagalba. Pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, kai pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko.

Visais kitais atvejais reikėtų kreiptis į polikliniką, kurioje žmogus yra prisirašęs. Daugelyje poliklinikų ir šeimos medicinos centruose po darbo valandų, savaitgaliais ar per šventes dirba budintys gydytojai. Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą.

Jeigu poliklinika ar šeimos medicinos centras pats nepertraukiamai neteikia šeimos medicinos paslaugų, jis turi būti sudaręs sutartį su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis.

 

„Jeigu poliklinika ar šeimos medicinos centras pats nepertraukiamai neteikia šeimos medicinos paslaugų, jis turi būti sudaręs sutartį su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Todėl gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis pagalbos, kai gydymo įstaiga, prie kurios žmogus yra prisirašęs, nedirba“, – patarė D. Ozolienė.

Pasak specialistės, apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Taip pat ši informacija privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse. Kur kreiptis pagalbos po darbo valandų, patogu sužinoti ir ligonių kasų interneto svetainėje. Čia surinkta nuolat atnaujinama informacija apie visos šalies gydymo įstaigas ir jų teikiamas paslaugas.

Į budintį gydytoją pacientams reikėtų kreiptis ūmiai susirgus. Pavyzdžiui, jei kamuoja stiprūs galvos ar pilvo skausmai, karščiuojama, pykina, nepavyksta įprastais vaistais sureguliuoti kraujo spaudimo. Derėtų įsivertinti situaciją, ar žmogui reikalinga pagalba negali būti suteikta vėliau, poliklinikos darbo valandomis.

Ligonių kasos primena, kad kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams – ir apdraustiems PSD, ir neapsidraudusiems. Būtinoji medicinos pagalba turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas prisiregistravęs. Pavyzdžiui, pacientas yra prisirašęs prie gydymo įstaigos Šiauliuose, bet per jo viešnagę Vilniuje nutikus nelaimei jis gali kreiptis būtinosios pagalbos tiek į ligoninę, tiek į budinčią polikliniką.

Pirminė sveikatos priežiūra

Gydymo įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos (TLK) sudaro sutartis dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų finansavimo, PSDF lėšomis apmokama metinėmis bazinėmis kainomis, mokamomis už prirašytus gyventojus. Šeimos gydytojo paslaugas teikianti gydymo įstaiga prie jos prirašytiems pacientams privalo užtikrinti visapusę nemokamą pirminę sveikatos priežiūrą, taip pat ir tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo kompetencijai, atlikimą.

Šeimos gydytojai skiria tyrimus, norėdami pagrįsti diagnozę, nustatyti ligos eigą, pakoreguoti pradėtą gydymą, įvertinti jo efektyvumą.

„Skirdamas tyrimus šeimos gydytojas privalo vadovautis Šeimos gydytojo medicinos norma ir užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams būtų suteiktos PSDF lėšomis apmokamos paslaugos ir už jas nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio“, – pabrėžia VLK atstovė Dalia Ozolienė.

Kraujo krešumo tyrimas

„Pacientams, kuriems paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum), siekiant išvengti komplikacijų, 12 kartų per metus ligonių kasos apmoka kraujo krešumo tyrimą. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, 4 kartus per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas glikozilinto hemoglobino tyrimas, kuris, siekiant išvengti komplikacijų, turėtų būti atliekamas kas tris mėnesius“, – dėmesį atkreipia D. Ozolienė.

„Prieš operaciją atliekamas kraujo krešumo tyrimas ir nustatoma kraujo grupė. Už visus šiuos tyrimus PSDF lėšomis apmoka ligonių kasos“, – primena D. Ozolienė. Kraujo tyrimai, atliekami prieš planinę operaciją: protrombino laiko (PL) ir tarptautinio normalizacijos santykio (TNS) nustatymas, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas, kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus priklausomybės faktoriaus nustatymas.

Šeimos gydytojas vykdo ir nemokamą patikrą dėl hepatito C viruso infekcijos, atlikdamas anti-HCV testą asmenims, gimusiems 1945–1994 m. ir nepriskiriamiems rizikos grupei, taip pat šis testas atliekamas asmenims, priskiriamiems rizikos grupei.

Prieš operaciją atliekamas kraujo krešumo tyrimas ir nustatoma kraujo grupė. Už visus šiuos tyrimus PSDF lėšomis apmoka ligonių kasos.

Kartą per metus

Kartą per metus pacientas gali sveikatą pasitikrinti profilaktiškai. Šiuo atveju gydytojas turi pamatuoti kraujospūdį, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, atlikti burnos apžiūrą, moterims – krūtų apžiūrą ir apčiuopą. Tuo tarpu anksčiau minėtus profilaktinius tyrimus šeimos gydytojas gali paskirti sveikatos apsaugos ministro tvarkoje nustatytu dažnumu, atsižvelgdamas į paciento amžių.

„Šeimos gydytojas apžiūros metu pacientams turėtų pamatuoti akispūdį, nes padidėjęs akispūdis gali signalizuoti apie glaukomos pradžią. Vaistai nuo glaukomos kompensuojami, o laiku pradėjus gydymą, ligą galima kontroliuoti. Tačiau, jeigu pacientas nesigydo, ilgainiui gali netekti regėjimo“, – įspėja D. Ozolienė. Taip pat patikrinamas regėjimo aštrumas.

Tyrimai skiriami ir tais atvejais, kai pacientai dalyvauja PSDF lėšomis apmokamose prevencinėse programose – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

Tyrimai, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas:

• bendras kraujo tyrimas suaugusiems pacientams profilaktiškai atliekamas vieną kartą per 2 metus;

• gliukozės kiekio kraujyje nustatymo ir bendras šlapimo tyrimas profilaktiškai suaugusiesiems atliekami vieną kartą per 2 metus, o nuo 65 metų – vieną kartą per metus;

• cholesterolio kiekio kraujyje nustatymo tyrimas suaugusiems žmonėms profilaktiškai atliekamas vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;

• elektrokardiograma (EKG) profilaktiškai suaugusiems pacientams atliekama vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;

• albumino / kreatinino santykis šlapime;

• C reaktyvinis baltymas ir eritrocitų nusėdimo greitis (uždegimo rodikliai);

• biocheminiai kraujo tyrimai: lipidograma, kreatinino, kalio, natrio, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, šlapimo rūgšties;

• skydliaukės funkcijos tyrimas (TTH);

• gliukozės tolerancijos testas;

• prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo;

• pulsoksimetrija, spirometrija;

• koprograma, enterobiozės tyrimas;

• ginekologinis tepinėlis iš makšties ir gimdos kaklelio;

• tyrimai dėl COVID-19 ligos, kai atliekamas greitasis SARS-CoV-2 antigeno testas ir įvertinami testo rezultatai;

• natriuretinio peptido tyrimas.

• tam tikrais atvejais šeimos gydytojas gali skirti sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu, tyrimus dėl virusinio hepatito B, šlapimo pasėlį, žmogaus imunodeficito viruso testą, A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą, tuberkulino mėginį ir kt.