Trostjaneco gyventojai pasakojo, kad eilėje stovėdavo 5–6 valandas, kad gautų bent riekelę duonos. Ją kepyklėlė dalydavo nemokamai.
„Per dieną iškepdavome po 1,5 tūkst. kepalų duonos. Kepdavome ir naktį – nuo 600 iki 800 kepalų, naudojome generatorių“, – pasakojo verslininkas Miroslavas Šilo.
Vietos gyventojų teigimu, okupacijos metu mieste neliko vietos valdžios. Bet vadovauti ėmė okupantai. Jie buvo atėję į kepyklą ir grasino darbininkams, kad šie nebedirbtų.
„Jie dalijo duoną gyventojams, bet okupantus irgi vaišino“, – sakė Trostjaneco meras Jurijus Bova.
Okupacijos metu Trostjaneco meras paliko miestą. Jis tikino, kad tuo metu situacija buvo kontroliuojama. O ir duonos netrūko, tiesiog visi kepdavo atokiau nuo okupantų.
Jie dalijo duoną gyventojams, bet okupantus irgi vaišino.
Dabar kepyklėlės savininkui M. Šilo ir jo partneriams dėl bendradarbiavimo iškelta baudžiamoji byla.
Tyrėjams ir miesto merui kyla klausimas: iš kur kepyklėlėje atsirado miltų ir kuro generatoriui? Manoma, kad kepyklėlė sudarė sutartį su okupantais, kurie ir atveždavo miltų. Verslininkas M. Šilo tikino išties turėjęs reikalų su okupantais – esą šie vieną kepėją laikė įkaitu.
Tyrėjams įtarimų kelia ir kitas dalykas. Savininkas feisbuke vis transliuodavo vaizdo medžiagą iš savo kepyklos, nors kitus okupantai galėdavo nušauti vien dėl telefono laikymo, jau nekalbant apie vaizdo įrašų publikavimą socialiniuose tinkluose.
UNIAN primena, kad įsibrovėliai į Trostjanecą įžengė pirmąją karo Ukrainoje dieną. Kovo 4 d. pranešta, kad Rusijos kariuomenė užblokavo miestą. Trostjanetsas buvo išvaduotas kovo 26 d.
