„Man labai baisu, kai šaudo, dega namai“, – sakė Bachmuto gyventoja Jelena.

Žmonės būriais rikiuojasi prie vienintelio mieste atidaryto prekybos centro. Jame nėra elektros, langai užkalti, o sienose skylės.

„Net neturiu teisės galvoti apie galimybę nedirbti. Privalome tęsti darbą dėl žmonių. Tai mano misija“, – aiškino parduotuvės vadovė Iryna.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Rusų kareiviai jau kelias savaites bando užimti šį miestą.

„Mes neatiduosime Bachmuto, tai strategiškai svarbus miestas. Daug kelių jį jungia su rytais ir vakarais“, – tvirtino Ukrainos karys Eugene.

Pasak ukrainiečių karių, vyksta žūtbūtinės kovos.

Mes laikomės savo pozicijų, rytuose ir pietuose darome viską, kad okupantai pajaustų neturintys jokių perspektyvų. Nesvarbu, ką jie siųs kovoti prieš mus, jiems tai baigsis pralaimėjimu.

„Baisiausia šiame kare prarasti draugus. Turime išmokti kovoti su šiais jausmais, išmokti su jais gyventi“, – dalijosi Eugene.

Itin smarkios kovos siaučia Ukrainos rytuose, Donecko ir Luhansko srityse, bei pietuose, strategiškai svarbioje Chersono srityje. Tai trys iš keturių, Rusijos tariamai aneksuotų Ukrainos regionų.

„Mes laikomės savo pozicijų, rytuose ir pietuose darome viską, kad okupantai pajaustų neturintys jokių perspektyvų. Nesvarbu, ką jie siųs kovoti prieš mus, jiems tai baigsis pralaimėjimu“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Išpuoliai Rusijoje

Visgi panašu, kad Kremliaus veiksmai pamažu atsisuka prieš patį Kremlių. Rusijos Belgorodo srityje, kariniame poligone, įvyko susišaudymas. Pasak rusų gynybos ministerijos, žuvo vienuolika rusų karių, dar penkiolika sužeistų. Žiniasklaida skelbia kitokius skaičius: žuvo 22 kariai, dar šešiolika sužeistų. Visi kariai ruošti vykti kariauti į Ukrainą.

Užpuolikai esą priklausė neįvardintai ir nepriklausomai valstybių sandraugai, sudarytai iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Du susišaudymą pradėję vyrai žuvo, vienam pavyko pabėgti. Rusijos ministerija tai vadina teroristine ataka.

„Vakar, vieno iš karinių dalinių teritorijoje nutiko baisus įvykis. Įvykdytas teroro aktas, žuvo ir sužeista daug karių. Jie gydomi“, – tvirtino Belgorodo regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Susišaudymas įvyko vietoje, kur anksčiau sukilo žmonės. Praeitą kartą ten apie 100 karių iš Briansko srities kategoriškai atsisakė vykti į Ukrainą.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios sunaikino apie 65 tūkst. okupantų. Belgorode sekmadienį ramybės nebuvo, sugriaudėjo virš šešiolikos sprogimų. Vietos gyventojai teigė, kad sprogimai girdėti oro uosto rajone.

Išpuolis ir Maskvoje. Vyras karinės įskaitos biure sukėlė nedidelį gaisrą, pro langą įmetęs Molotovo kokteilį. Tai dar vienas protestas prieš V. Putino paskelbtą dalinę mobilizaciją.

Šaiposi iš Maskvos

Kremliui palankių separatistų kontroliuojamame Donecke raketomis apšaudytas mero biuras, smūgis smarkiai apgadino pastatą ir sunaikino tris netoliese stovėjusius automobilius. Separatistų valdžią kaltina Ukrainą, o Kyjivas išpuolio nekomentuoja.

Lenkijos sostinėje tūkstančiai žmonių dalyvavo pašiepiamame referendume dėl Rusijos ambasados Varšuvoje aneksavimo. Priešais ambasadą pastatyta balsadėžė, o žmonės turėjo laisvą valią rinktis: lapelyje visi galimi trys atsakymai vienodi – žodis „taip“.

Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad išpuolis Belgorodo regione, kuris ribojasi su Ukraina, įvyko per šaunamųjų ginklų mokymus.

Vasario pabaigoje Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mobilizuoti 300 000 rusų, kurie anksčiau atliko privalomąją karinę tarnybą.

„Spalio 15 dieną du NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugos) šalies piliečiai įvykdė teroro aktą Vakarų karinės apygardos poligone Belgorodo srityje“, – ministerijos pranešimą citavo valstybinės naujienų agentūros.

„Dėl to 11 žmonių buvo mirtinai sužeisti. Dar 15 žmonių patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus ir buvo nuvežti į gydymo įstaigas“, – priduriama pranešime.

Ministerija pridūrė, kad du užpuolikai „žuvo paleidus atsakomąją ugnį“.

Nuo rugsėjo 21 dienos, kai buvo paskelbta dalinė mobilizacija, į Rusijos ginkluotąsias pajėgas buvo pašaukta daugiau kaip 200 000 žmonių.

Dalinės mobilizacijos paskelbimas išprovokavo protestus, daug šaukiamojo amžiaus vyrų išvyko iš Rusijos, be to, įvyko keli išpuoliai prieš įstaigas, atsakingas už šaukimą.

Apie tai portalui lenta.ru papasakojo jo žmona Jevgenija Svetlova.

Pasak moters, rugsėjo 23 d. jos vyras Andrejus Svetlovas iš karinio komisariato gavo kvietimą atvykti „patikslinti duomenų“. Vyras labai prastai mato, jo regėjimas – minus aštuonios dioptrijos. Maža to, jis yra vienintelis šeimos – dviejų vaikų ir žmonos – maitintojas, dirbantis labai svarbioje įmonėje.

Į karinį komisariatą A.Svetlovas atvyko turėdamas visus dokumentus ir pažymas, patvirtinančias jo sveikatą ir šeimos padėtį.

Pasak inžinieriaus žmonos Jevgenijos, ji ir jos vyras manė, kad į komisariatą Andrejų kviečia dėl klaidos, nes šaukimų buvo negavę kur kas labiau mobilizacijai tinkantys žmonės.

Tačiau komisariate inžinieriui ir kitiems atvykusiems vyrams įteikė šaukimus į mobilizaciją ir liepė pasirašyti. Vyrams nebuvo surengtas joks medicininis patikrinimas. Kitą dieną juos išvežė į Kantemirovo diviziją.

Ten A.Svetlovui buvo pasakyta, kad jei jau jį atvežė į dalinį, tai jokio grįžimo atgal nebus.

Galų gale netarnavusiam A. Svetlovui, kurio vienintelis susipažinimas su karine tarnyba yra studijų metais lankyta karinė katedra, patikėjo vadovauti penkioms dešimtims mobilizuotųjų.

Rusijos vyrams, norintiems išvengti šaukimo kariauti Ukrainoje, toliau bėgant į kaimynines šalis sausumos ir oro keliais, Kazachstanas ir Sakartvelas, buvusios Sovietų Sąjungos respublikos, yra populiariausios kryptys tiems, kas keliauja automobiliais, dviračiais ar pėsčiomis.

Suomijos ir Norvegijos vizas turintys asmenys taip pat atvyksta sausuma. Lėktuvų bilietai į užsienį buvo greitai išparduoti, nepaisant išaugusių kainų.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad į kariuomenę bus pašaukta tik apie 300 tūkst. žmonių, turinčių ankstesnės kovinės ar kitokios karinės patirties, tačiau iš įvairių Rusijos regionų gauta pranešimų, kad į kariuomenę imami vyrai, neatitinkantys šių kriterijų. Tai pakurstė nuogąstavimus, kad šaukimas gali būti daug didesnio masto, ir į oro uostus bei pasienio punktus plūsta būriai įvairaus amžiaus ir kilmės vyrų.

Kazachstano vidaus reikalų ministras Maratas Akhmetzhanovas (Maratas Achmetžanovas) skelbdamas sieną kertančių rusų skaičių teigė, kad valdžios institucijos nesiųs namo tų, kurie vengia šaukimo, nebent jie būtų įtraukti į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą dėl kriminalinių kaltinimų.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas) nurodė savo vyriausybei padėti rusams, atvykstantiems į jo šalį „dėl dabartinės beviltiškos padėties“.

„Turime jais pasirūpinti ir užtikrinti jų saugumą. Tai politinis ir humanitarinis klausimas. Pavedžiau vyriausybei imtis būtinų priemonių“, – sakė K.-J. Tokajevas ir pridūrė, kad Kazachstanas dėl šios situacijos kalbėsis su Rusija.

Visokių nesąmonių skriejo iš Kremliaus į pasaulį ir apie Černobylio radiaciją, kurios nėra, nes nebuvo jos per Antrąjį pasaulinį karą. Čiulbėjo girta užsienio reikalų melagio Sergejaus Lavrovo lakštingala apie tai, kad nacizmas ir "pasisavinti" ukrainietiški barščiai yra tas pats (2022 m. liepos 1 d. ukrainietiškų barščių gaminimo kultūra buvo įtraukta į UNESCO nematerialų kultūros paveldą). Masines civilių ukrainiečių žudynes kremlinai priskyrė Kijevui, bombarduojamus Ukrainos darželius ar gimdymo namus rusai paskelbdavo "Azovo" pulko dislokacijos vieta. O dabar diktatorius savo organizuotu branduoliniu šantažu kaltina Vakarus.

Jeigu pamenate, iš pradžių Vakarai net ginklų netiekė Ukrainai, nes buvo įbauginti oberšturmbanfiurerio grasinimo branduoliniu karu. Ir vos ne kas savaitę pats diktatorius arba jo šutvė šiurpino pasaulį grasindami atomine apokalipse.

Beje, pasiklausęs kremlinų propagandos, sužinai, kad ne Rusija užpuolė Ukrainą, o NATO – Rusiją. Štai kodėl rusai ginasi nuo NATO ukrainiečių spintose, šaldytuvuose, maisto atsargų sandėliukuose, garažuose, tualetuose, lengvuosiuose automobiliuose.

Kai ukrainiečiai, sukaupę vakarietiškų ginklų, pradėjo varyti lauk iš okupuotų teritorijų rusų marodierius, diktatorius paskelbė dalinę mobilizaciją.

"Našich bjut" (mūsiškius muša). Gal apkvailinti rezervistai puls į mėsmalę gelbėti "našich"?

Tačiau diktatorius sulaukė pasipriešinimo. 38-iuose Rusijos miestuose žmonės patraukė į gatves protestuoti dėl dalinės mobilizacijos ir prieš karą Ukrainoje. Oberšturmbanfiurerio opričnikai guminėmis lazdomis talžė moteris, susirinkusias į miestų aikštes ginti savo vaikų, vyrų, tėvų nuo mobilizacijos. Sulaikyta apie tūkstantį protestuotojų.

Diktatorius pasiruošė dalinei mobilizacijai iš anksto. Dezertyrams pagal naujai priimtą įstatymą gresia 10 metų, o vengiantiems pakliūti į mėsmalę Ukrainoje – 3 metai kalėjimo.

Žinoma, dabar, kai 10 tūkst. banditų Ženia Prigožinas užverbavo į savo kariuomenę siaubti Ukrainos, atsilaisvins vietų kalėjimuose. Bus kur sodinti dezertyrus arba vengiančiuosius karo prievolės. O per protestų akcijas diktatorius išsiaiškins, kiek dar liko nepatenkintų jo režimu žmonių, kokie jų ryšiai, ir pribaigs visus opozicijos likučius, kaip Stalinas 1937 m.

Tad Europos laukia ilga šalta žiema. Gerai, kad dar ne branduolinė, bet kremlinų melo lavinos jau prilygsta atominiam karui.

Nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos skaičiavimais, atliktais išanalizavus internete paskelbtus pranešimus apie mirtį, per Kremliaus puolimą Ukrainoje žuvo daugiau vyrų iš Dagestano – neturtingos Šiaurės Kaukazo respublikos, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, – nei bet kurios kitos Rusijos dalies.

Vėlų sekmadienį žmogaus teisių stebėsenos organizacija „OVD-Info“ pranešė, kad pietvakarių Rusijoje esančio Dagestano sostinėje Machačkaloje policija suėmė mažiausiai 101 žmogų.

Rusijos žiniasklaida parodė vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip per protestą moterys ginčijasi su policija.

„Kodėl jūs atiminėjate mūsų vaikus?“ – šaukia viena iš jų.

Kituose vaizdo įrašuose matyti, kaip policija grubiai sulaiko demonstrantus.

Siekdamas nuraminti gyventojus, Dagestano karinis komisaras Daitbegas Mustafajevas, atsakingas už naujokų ėmimą, savaitgalį pareiškė, kad pirmiausia bus šaukiami tik „specialių karinių įgūdžių turintys“ vyrai ir į Ukrainą nebus siunčiami jokie šauktiniai.

„OVD-Info“ teigimu, nuo rugsėjo 21 dienos, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje, per protestus visoje Rusijoje buvo sulaikyta daugiau kaip 2 300 asmenų.

Daug šaukiamojo amžiaus vyrų pabėgo į užsienį.

Kritikai kaltina valdžią šaukimą į kariuomenę organizuojant pirmiausia atokiuose šalies regionuose, įskaitant Sibirą ir Šiaurės Kaukazą, kad nekiltų nepasitenkinimas svarbiuose urbanistiniuose centruose, ypač Maskvoje.

Anksčiau šaukimo skyriaus pareigūnais apsimetę aktyvistai paskambino Nikolajui Peskovui, o paskui pasidalijo garso įrašais, kurie žaibiškai išplito internete.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie dalinę karinę mobilizaciją, o gynybos ministras Sergejus Šoigu patikslino, jog bus pašaukta apie 300 tūkst. rezervistų.

Rusijos socialiniuose tinkluose plačiai išplitusiame vaizdo įraše kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno šalininkai skambina N. Peskovui, prisistato už šaukimą atsakingais pareigūnais ir liepia jam atvykti užsiregistruoti mobilizacijai.

Įraše girdėti, kaip aktyvistams atsakantis vyras, kuris, pasak jų yra D. Peskovo sūnus, atsisako paklusti ir sako, kad „spręs tai aukštesniu lygiu“.

Pats Kremliaus atstovas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad apie tą pokalbį jį informavo sūnus.

D. Peskovas pridūrė, jog visa stenograma nebuvo paskelbta, tikriausiai norėdamas pasakyti, kad aktyvistų paskelbtas įrašas buvo ištrauktas iš konteksto.

„Aš nežiūriu šio kalinio komandos parengtos medžiagos“, – pridūrė D. Peskovas, turėdamas omenyje A. Navalną, atliekantį griežtą laisvės atėmimo bausmę sukčiavimo byloje, kurią jo sąjungininkai vadina politine.

„Dezertyrai, kuriems gresia rimtos represijos, paprastai gali gauti tarptautinę apsaugą Vokietijoje“, – interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer).

„Kiekvienas, kuris drąsiai priešinasi Putino režimui ir dėl to patenka į didelį pavojų, gali prašyti prieglobsčio nuo politinio persekiojimo“, – pridūrė ministrė.

Tuo metu teisingumo ministras Marco Buschmannas (Markas Bušmanas) per „Twitter“ parašė: „Panašu, kad daug rusų palieka savo tėvynę – Vokietijoje laukiami visi, kas nekenčia Putino kelio ir myli liberalią demokratiją.“

Vokietija jau priėmė apie milijoną nuo Maskvos invazijos pabėgusių ukrainiečių, taip pat suteikė prieglobstį šimtams rusų disidentų.

Pasak N. Faeser, kad gautų apsaugą šalyje, pagreitinta procedūra pasinaudojo jau 438 Rusijos opozicijos šalininkai – daugelis jų yra žurnalistai.

Tačiau ministrė pabrėžė, jog politinis prieglobstis nesuteikiamas automatiškai ir kad prašytojams visų pirma atliekami patikrinimai saugumo sumetimais.