Manė, kad tėtis – už durų
Pirmadienis buvo pirmoji savaitę trunkančios "Dalios anglų kalbos mokyklėlės" diena. Šią mokyklėlę lanko vaikai nuo 7 iki 11 metų.
Septynmetė klaipėdiečių šeimos atžala, kuri rudenį pradės lankyti pirmą klasę, seniai svajojo mokytis anglų kalbos ne tik iš animacinių filmukų.
Tą rytą mergaitė atsibudo gerokai anksčiau, nei reikia, jaudinosi ir labai laukė pirmosios mokymosi dienos.
"Pasakojome ir aiškinome vaikui, kad ji turės sulaukti tėčio. Dukra iki šiol autobusais nevažinėjo, gyvename visai kitame miesto gale. Toliau prekybos centro BIG ji nėra buvusi, o ir ten nuvažiuodavome mašina", – tvirtino mergaitės mama.
Mokyklėlėje užsiėmimai baigėsi 14 val.
Mokytoja Dalia Šmitienė prisiminė, kad būrelis vaikų pasakė "Bai" ir išspruko per duris.
Tuo metu mokytoja kalbėjosi su kažkurio vaiko mama. Ji tikino supratusi, jog atsisveikinusios mergaitės už durų laukė tėtis.
Kad mergaitė dingo, pedagogė suvokė tik tada, kai dukros neradęs vyras įžengė į klasę klausti, kur jo vaikas. Pirmi mokytojos jam ištarti žodžiai buvo: "O kur mergaitė?"
Septynmetės tėvai įsitikinę, kad vyras pavėlavo vos tris minutes, mokytojos manymu, tėvas atvyko po pamokos praėjus ketvirčiui valandos.
Padėjo daugybė žmonių
Kai vyras apžiūrėjo kiemą šalia mokyklėlės, prie Pirminės sveikatos priežiūros centro (žmonių vis dar vadinamo Trečiąja poliklinika) Taikos prospekte, suprato, kad reikia rimtai ieškoti dukters.
Tądien 14.28 val. apie dingusį vaiką pranešta policijai. Pareigūnai prisidėjo prie paieškos.
Tėvai bandė tramdyti emocijas, nepasiduoti jausmams ir imtis konkrečių veiksmų.
Žinia apie dingusį vaiką buvo greitai paskleista socialiniame tinklalapyje. Per labai trumpą laiką šiuo pranešimu pasidalijo daugybė klaipėdiečių.
Gal pusantros valandos lakstėme aplinkui, manėme, kad taip bus paprasčiau rasti.
"Pati netoli dirbu, išbėgau ieškoti dukros. Prie mūsų prisijungė mano sesuo. Gal pusantros valandos lakstėme aplinkui, manėme, kad taip bus paprasčiau rasti. Paskui supratome, kad reikėtų važiuoti mašinomis ir žvalgytis. Mokytojos klausėme, su kokiais vaikais išėjo dukra, gal galima su jais susisiekti", – siaubingas paieškų valandas prisiminė klaipėdietė.
Mergaitės ieškojo ir mokytoja D.Šmitienė. Jos žvalgėsi ir kitų tos pačios mokyklėlės mokinių tėvai.
Klausinėjama apie tai, kaip išsiskyrė su mažąja mokinuke, mokytoja atsakinėjo atidžiai apgalvodama atsakymus.
Mergaitės mama mano, kad toks būdas bendrauti yra mokytojos bruožas.
Akivaizdu, kad pedagogė taip pat išgyveno nemenką stresą. Ji klausė tėvų, kuo galėtų padėti, ir labai apgailestavo dėl tokios situacijos.
Paieškos užtruko. Kažkas pranešė internete paskelbtoje nuotraukoje užfiksuotą mergaitę matęs prie prekybos centro BIG.
Tėvai rodė žmonėms dukros fotografiją, klausinėjo, gal kas nors matė mažą mergaitę.
Negalėjo išleisti vienos
Vėliau mažylė jiems papasakojo, kad mokyklėlėje susidraugavo su trimis vaikais, jie namo važiavo vieni, nes taip buvo mokytojos sutarta su tėvais.
Veikiausiai lengvai bendraujanti mergaitė su šiais vaikais susidraugavo ir pamanė, kad pati parvažiuos namo.
Gali būti, kad tuo momentu vaikas tiesiog pamiršo, kad turi laukti tėčio.
Naujieji mergaitės draugai išlipo kiekvienas savo stotelėje, o ji liko visiškai jai nepažįstamoje vietoje.
Praradimo siaubą išgyvenusi šeima su mokytoja buvo sudariusi sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad ji perduos vaiką tėvams.
Vadinasi, vienos jos išleisti mokytoja negalėjo.
"Klausiau dukros, kiek metų buvo vaikams, su kuriais ji išėjo. Pasirodo, vienam jau buvo 10. Kiti irgi buvo vyresni ir jų tėvai buvo susitarę, kad vaikai patys grįš namo autobusu", – prisiminė mergaitės mama.
Kol tėvai ieškojo dingusios dukrelės, jų galvose buvo gimę daug galimų įvykių versijų. Jie prisipažino stengęsi negalvoti apie blogiausia.
Tačiau viena jie suprato visiškai realiai – ieškoti reikia dabar pat, nes po nakties gali būti per vėlu.
Kaskart plūstelėjus ašaroms, moteris stengėsi susitvardyti, nes emocijos tik trukdė paieškoms.
Kažkas davė centų
Važinėdama pagrindinėmis miesto gatvėmis apie 16.30 val. prie "Vyturio" prekybos centro moteris pamatė kitapus gatvės ašarojančią savo dukrą.
Prie jos buvo pasilenkusi kažkokia moteris, rankoje ji laikė telefoną.
Galima tikėtis, kad ši geraširdė klaipėdietė būtų nepalikusi vaiko likimo valiai.
Mama sušuko mergaitės vardą ir liepė jai niekur neiti.
Kai mama pagaliau rado savo vaiką ir dukrelę apkabino, pirmiausia jos klausė, ar niekas nenuskriaudė.
Panašu, kad vaiką nustebino toks klausimas. Ji tik kartojo, jog yra labai pavargusi, ir prasitarė, kad jai niekas nepadėjo.
Regis, geranoriškų žmonių ji sutiko, bet tai nebuvo visiškai tinkama pagalba.
Mažylė turėjo talonėlį važiavimui miesto autobusais ir 50 centų. Kas juos davė, vaikas nesugebėjo tiksliai paaiškinti.
Mažametė tik prasitarė, kad monetą jai davė kaimynė. Galima spėti, jog tai buvo moteris, autobuse sėdėjusi šalia vaiko.
Kas mergaitei davė bilietuką, neaišku, ji vėliau sakė, kad ne kartą glaudė bilietą prie skaitytuvo ir vis užsidegdavo raudona lemputė.
Mergaitė pasakojo važiavusi ne vienu autobusu, labai gerai, kad ji nebandė trumpinti kelio, o judėjo pagrindinėmis miesto gatvėmis.
Stebino vairuotojų elgesys
Vėliau mažoji prisipažino galvojusi, jog namo gali grįžti tik autobusu. Kadangi nesuprato, kad namai kitoje pusėje, kaskart įlipusi vis į kitą autobusą ji nuo namų tolo.
Mergaitės šeima neseniai pakeitė gyvenamąją vietą, todėl tėvai nespėjo išmokyti savo namų adreso, nesitikėjo, kad jai reikia žinoti, kokie autobusai važiuoja iki namų.
Šeima iki tol dukrą visur nuveždavo automobiliu.
Tikiu, kad dukra nemokėjo tinkamai paprašyti pagalbos. Bet supratau, kad iš autobuso ją kelis kartus išprašė.
"Tikiu, kad dukra nemokėjo tinkamai paprašyti pagalbos. Bet supratau, kad iš autobuso ją kelis kartus išprašė. Man tai atrodo labai keista. Norėjau sužinoti, kodėl ji neprašė, kad koks nors suaugęs žmogus paskambintų mums, juk dukra žino mano telefono numerį. Vaikas taip verkė, kad nebenorėjau jos dar labiau skaudinti ir nebeklausinėjau", – pasakojo mergaitės mama.
Nesuprantama, kodėl vairuotojai apie pasimetusį, verkiantį mažą vaiką nepranešė policijai.
Tai buvo pirmoji diena, kai vaikas ėjo į mokyklėlę.
Po tą dieną patirto streso tėvai abejojo, ar dukra dar norėtų tęsti mokslus vasaros mokyklėlėje.
Atsiprašė ir grąžino eurus
Tėvai pranešė, kad savo vaiko daugiau neatves, tada mokytoja grąžino sumokėtus pinigus ir parašė atsiprašymo laišką.
Įvykis paspartino tėvų apsisprendimą nupirkti dukrai telefoną, nors daugybė pradinių klasių mokinukų yra patyrę išgąstį, kai vyresni mokiniai ar net suaugę nusikaltėliai atima telefonus.
Mokytoja D.Šmitienė tikino, kad ją šis įvykis labai sukrėtė. 12 metų pedagoge dirbanti ir antrus metus rengianti vasaros stovyklas vaikams moteris niekada nebuvo patyrusi nieko panašaus.
Antradienį ji atviravo laikanti užrakintas kambario, kuriame dirbo su vaikais, duris.
Turi laikytis sutarties
Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vadovė Laima Prižgintienė tikino, kad bendrojo lavinimo mokyklose reikalavimo mokinius perduoti jų pasiimti atėjusiems tėvams ar suaugusiems giminaičiams nėra.
Pasirodo, ikimokyklinių įstaigų auklėtiniai negali būti perduodami jaunesniems, nei nurodyta, asmenims.
Vedėja neprisiminė, kokio amžiaus turi būti darželinuko pasiimti ateinantis asmuo, panašu, kad tai negali būti pradinių klasių mokinys.
Darželiuose susitariama, kam galima perduoti ugdytinius.
Panašiai esama ir mokyklėlėse bei vasaros stovyklose.
Šių įstaigų vadovai sudaro su tėvais raštiškas sutartis ir nurodo, kas gali mažamečius parsivesti namo.
"Tokie susitarimai turėtų būti dėl vaikų saugumo ir jų privalu laikytis", – patikino L.Prižgintienė.
Švietimo skyriaus vedėja prisiminė tik vieną panašų atvejį, kai kontrolieriai vaiką išsodino iš autobuso kažkur atokiai nuo jo namų, bene prie kapinių.
Bet tai buvusi šiek tiek kita situacija.
