– Pastaraisiais metais jiems skyrėme didesnį dėmesį, kadangi pasitaikė tokių atvejų, kuomet bando žmonės pasinaudoti ne savo vairuotojo pažymėjimu. Taip pat pastebėta, kad šie asmenys vengia segėti saugos diržus, todėl kasdien būna nustatoma 5-10 pažeidimų.

– Kokios yra baudos už saugos diržo nesegėjimą?

– Pirma kartą minimali piniginė bauda, o už antrą atvejį atimamas vairuotojo pažymėjimas. Nes tokiais atvejais mes juos vėlgi su tuo pačiu tikslu kontroliuojame, kadangi, kaip žinote, dabar vairuotojo pažymėjimas nėra atiduodamas, tai tikrinama, ar jie turi tą vairuotojo pažymėjimą.

– Ir tada jie ima gudrauti, naudojasi kito, savo kolegos, sakykim, galiojančiu vairuotojo pažymėjimu?

– Greičiausiai taip. Negalime taip teigti, kadangi kiekvienas atvejis yra skirtingas, bet būna ir tokių atvejų – dėl to, kad neturi patys pažymėjimo. Kitą kartą galbūt ir gimtinėje jis net neturi teisės vairuoti, bet, atvažiavęs čia, į Lietuvą, įsivaizduoja, kad Europos šaly niekas jo netikrins, nesukontroliuos.

– Ar šie vairuotojai laikosi KET? Turiu omeny greičio viršijimą, nes yra tekę pastebėti, kad labai greitai laksto.

– Greičio sąvoka yra labai sąlyginė ir subjektyvi. Vienam galbūt atrodo, kad greitis viršijimas, tačiau iš tiesų tas žmogus važiuoja labai artimam leistinam greičiui ir jo neviršija. Tai nėra taip, kad tai būtų išskirtinė kategorija vairuotojų, kurie viršija greitį. Galbūt tai yra mentaliteto skirtumas, nes pagrindiniai jų daromi pažeidimai yra parkavimo pažeidimai. Turbūt ne vienas vilnietis yra atkreipęs dėmesį, kad tikrai vakarais yra padidintas dėmesys Gedimino prospekte tokių vairuotojų parkavimo ypatumams, sustojimams, keleivių išlaipinimui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Šiuo metu vairuotojas iš trečiųjų šalių gali važinėti Lietuvos keliais su savo šalies vairuotojo pažymėjimu?

– Jeigu jis negyvena nuolat Lietuvoje, turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, tai jis gali važinėti su savo šalyje išduotu vairuotojo pažymėjimu. Jei trečiųjų šalių pilietis yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, tai pusės metų laikotarpyje privalo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką.

Susisiekimo ministerija parengė taisyklių pakeitimus dėl pavežėjų iš trečiųjų šalių. Vienas iš tokių pakeitimų yra, kad Europos Sąjungoje vairuotojai iš trečiųjų šalių nebegalės važinėti su savo vairuotojo pažymėjimais. Apie tai LNK žurnalistas kabėjosi su Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininku Daliumi Rudoku.

– Kaip vertinate Susisiekimo ministerijos siūlomus pokyčius?

– Iš esmės vertinam teigiamai tą norą padidinti saugumą kelyje. Ypač teigiamai vertinam ir atsirasiantį Europos Sąjungos pažymėjimo reikalavimą pavežėjam, nes situaciją, buvusią iki šiol, turbūt sunku pavadinti normalia.

– Ką jūs turite omeny, kad situacija buvo nenormali?

– Iš esmės, nuo pat pirmos dienos atvykęs iš užsienio šalies žmogus galėdavo pradėt vairuot ar važiot keleivius, net jeigu, tarkim, jo gimtojoje šalyje eismas vyksta kairiąja puse, niekada nebūna žiemos ir sniego. Iš esmės, tai reiškia, kad jau vežiodamas keleivius, jis pats mokėsi iki šiol vairuoti. Tai turbūt nėra normalu. Europos Sąjungos pažymėjimas turbūt įrodys, kad vairuotojas geba vairuot visgi mūsų eismo sąlygom.

Galėdavo pradėt vairuot ar važiot keleivius, net jeigu, tarkim, jo gimtojoje šalyje eismas vyksta kairiąja puse, niekada nebūna žiemos ir sniego.

– Tam tikrais atvejais keisis ir mokėjimo tvarka, vairuotojai turės dalinti keleiviams čekius. Ar tai nepabrangins kelionių?

– Tai, pavežėjo atveju, elektronines sąskaitas po kelionių ir taip visi keleiviai jau gauna. Tai šiuo atžvilgiu niekas nesikeis.

– Tai čia keisis tik taksi vairuotojams?

– Taip, taksi vairuotojams keisis. Nes šis reikalavimas turbūt atsiranda iš galimai vykdomos didesnės šešėlinės veiklos. Nes, tarkim, 2020 m., kaip statistika, vidutinis pavežėjas per mėnesį deklaravo virš 1200 eurų pajamų, kai tuo tarpu Taksi vairuotojas tik 250 eurų pajamų per mėnesį. Tai skirtumas akivaizdus ir kažkas čia nesutampa skaičiuose ir del to turbūt atsiranda šitie reikalavimai.

Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas Dalius Rudokas tikina, kad Lietuvoje nėra nei licencijų, susietų su vairuotojais bei pavėžėjimo platformomis, nei kažkokio atitinkamo įstatymo, kurį panaudojus būtų galima sustabdyti „Yandex“ veiklą šalyje.

„Iš esmės Lietuvoje nėra teisinių galimybių lengvai nutraukti „Yandex“ veiklą. Latvijoje ji buvo nutraukta, nes ten yra privaloma licencija visiems pavėžėjams. Joje buvo tiesiog tos licencijos sustabdytos, toks teisinis kelias pasirinktas“, – Eltai teigė D. Rudokas.

Tuo tarpu Estijoje, pasak jo, yra nacionalinio saugumo įstatymas, pagal kurį „Yandex“ buvo pripažinta kaip galima rizika šaliai ir įmonės veikimas šalyje buvo nutrauktas.

„Lietuvoje, matyt, nėra teisinio kelio sustabdyti („Yandex“ veiklą – ELTA), tai bandoma per programėlių atsisiuntimą, per „Android“, „Google“ ir „Apple“ pristabdyti. Gal kažkada parengs ir teisinį kelią“, – sakė D. Rudokas.

Kurjerių ir vairuotojų asociacijai „Yandex“ nepriklauso

Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas D. Rudokas aiškina, kad jo vadovaujamoje asociacijoje nėra „Yandex“, nes jai priklauso tik vairuotojai, fiziniai asmenys, o ne atskiros įmonės ar pavėžėjai. Pasak jo, su įmonėmis asociacija bendradarbiauja tik esant poreikiui spręsti tam tikrus klausimus.

„Su „Yandex“ kontaktų iš tikrųjų net nesame turėję, nes nėra to „Yandex“ Lietuvoje tiesiogiai, jie dirba per parkus–tarpininkus. Iš esmės pasiima parkas kažkokią dalį, kuris tiesiogiai tvarko reikalus su „Yandex“ ir įmonė pasiima komisinę dalį. Vairuotojai net tiesioginio kontakto čia su „Yandex“ neturi“, – aiškino D. Rudokas.

Dar viena problema – „Yandex“ registruota Nyderlanduose

Kaip dar vieną nepalankų niuansą norint Lietuvoje sustabdyti „Yandex“ veiklą D. Rudokas įvardijo tai, kad įmonė registruota net ne Rusijoje, o Nyderlanduose, taigi teisiškai išspręsti šį klausimą gali būti dar sudėtingiau.

„Čia, matyt, vėl teisiniai niuansai ir paprasčiau Europos Sąjungos mastu tą „Yandex“ uždrausti ir galbūt tas bus padaryta greičiau, negu Lietuva kažkokį įstatymą prisitaikys“, – tvirtino kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė feisbuke paskelbė, kad kartu su susisiekimo ministru kreipėsi į informacinių technologijų bendrovių „Android“ ir „Apple“ mobiliųjų programų parduotuves, jog iš šių būtų pašalinta transportavimo platformos „Yandex“ programėlė.

Kovo viduryje A. Armonaitė teigė, kad „YandexGo“ programėlė „iPhone“ vartotojams Lietuvoje jau nebeprieinama.

Tuo tarpu balandžio pradžioje ekonomikos ir inovacijų ministrė bei krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kreipėsi į kitų Europos ekonominės erdvės šalių ministrus ragindami prisijungti prie Lietuvos iniciatyvos paskatinti „Apple“ ir „Google“ bendroves pašalinti „Yandex“ programėles Europoje. Šios rusiškos keleivių vežimo užsakymo internetu programėlės, pasak jų, kelia grėsmę asmens duomenų saugumui.

Mūsų šalies ministrai taip pat siūlė ieškoti teisinių būdų, kad šios programėlės būtų pašalintos iš „Apple“ ir „Google“ elektroninių parduotuvių.

Pasak Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininko Daliaus Rudoko, kaip ir planuota, tądien vairuotojai bus atsijungę nuo „Bolt“ platformos, bet protestas ir kolonos važiavimas vyks ne prieš „Bolt“ kompaniją, o už Ukrainą, patiriančią Rusijos karinę agresiją.

„Nedarbo diena planuojama toliau, tik kolonos nusprendėme prieš „Bolt" nebedaryti. Gal bus mažesnė kolona, bet su mintimi palaikyti Ukrainą. Nenorime per daug drumsti ramybės, bus paprastas apvažiavimas, užsidėsime gal vėliavėles ir žiūrėsime, kiek žmonių susirinks, nes pagrindinė mintis keisis“, – Eltai sakė D. Rudokas.

ELTA primena, kad praėjusį antradienį nuo vidurnakčio dalis pavėžėjimo platformos „Bolt“ vairuotojų atsijungė nuo įmonės sistemos, taip protestuodami dėl keliamo vairuotojo komisinio mokesčio, mokamo už naudojimąsi platformos paslaugomis. Vairuotojai atsijungę nuo „Bolt“ platformos buvo iki trečiadienio vidurnakčio.

„Bolt“ vairuotojų protestų priežastis yra nuo kovo 1 d. didinamas „Bolt“ komisinis mokestis. Nuo 10 iki 20 proc. tarifo dalis didėja Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, nuo 10 iki 15 proc. Kėdainiuose, Mažeikiuose, Marijampolėje. Vilniuje ir Kaune jis kils nuo 20 iki 25 proc., neskaičiuojant PVM.