Įmonė pirmadienį pranešė, jog sausį konkursą paskelbusiai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pateikė pasiūlymą. Pirmadienį yra paskutinė diena potencialiems dalyviams dalyvauti aukcione – jis bus laikomas įvykusiu, jei bus gautos bent dvi paraiškos.

Iki šiol grupė deklaravo nedalyvausianti šiame konkurse, nes pernai yra laimėjusi pirmąjį.

Dabar „Ignitis renewables“ teigia dalyvauti ir antrajame aukcione nusprendusi projektą leidus įgyvendinti per aštuonerius metus.

„Tai reiškia, jog investicijų grafikas potencialiai nesutaps su pirmuoju Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko projekto įgyvendinimu ir tai sėkmės konkurse atveju sudarys finansines galimybes sėkmingai įgyvendinti abu projektus“, – pranešime sakė bendrovė.

Gruodį priimtomis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisomis terminas gauti būsimo parko statybos leidimą pailgintas nuo trejų iki ketverių metų, o leidimas gaminti elektrą – nuo šešerių iki aštuonerių metų.

Bendrovė teigia galinti konkurse dalyvauti viena, tačiau, anot „Ignitis renewables“ vadovo Thierry'io Aelenso (Tjerio Alenso), jį laimėjus įmonė ieškotų partnerio.

„Sėkmės konkurse atveju nedelsiant pradėsime partnerių atranką“, – pranešime sakė jis.

Sėkmės konkurse atveju nedelsiant pradėsime partnerių atranką.

 

Pirmąjį be valstybės pagalbos vystomą 700 MW galios  1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės vėjo parką  „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ – pernai laimėjo pasiūliusi 20 mln. eurų vystymo mokestį.

Jame taip pat dalyvavo Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Neptun“, pasiūliusiai minimalią 5 mln. eurų kainą.

„Ignitis renewables“ kartu su Danijos investicijų įmonės „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) valdomu fondu taip pat laimėjo du Estijos jūrinio vėjo parko konkursus – Rygos įlankoje konsorciumas vystys  1–1,5 gigavato (GW) bendros galios „Liivi 1“ ir „Liivi 2“ projektus.

VERT 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 MW galios jūros vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursą paskelbė sausį. Aukciono dalyviai registruotis ir pateikti dokumentus gai iki pirmadienio 17 val.

Tiek Energetikos ministerija, tiek rinkos dalyviai anksčiau vylėsi, kad antrajame konkurse dėl patrauklesnių jo sąlygų dalyvių konkurencija bus didesnė nei pirmajame.

Apie ketinimą dalyvauti aukcione viešai pernai rugpjūtį buvo paskelbę tik Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ atstovai – įmonė jame dalyvautų kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.

Sausį BNS kalbinti atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai bei stebėtojai neabejojo, kad konkurse turėtų dalyvauti ir pirmajame konkurse pernai simboliškai dalyvavęs „Orlen“.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.

„Aš labai tikiuosi. Mes tikrai kalbamės ir kviečiame daugybę dalyvių. Nepaisant ne visai palankios aplinkos tarptautinėse rinkose, tikimės, kad dalyvių skaičių turėsime didesnį nei jis buvo pirmame aukcione“, – interviu BNS sakė D. Kreivys, atsakydamas į klausimą, ar galima tikėtis Lenkijos koncerno dalyvavimo antrajame aukcione.

„Orlen“ bendrovė „Orlen Neptun“ dalyvavo ir pirmajame jūrinio vėjo parko konkurse, tačiau ji pasiūlė tik minimalų – 5 mln. eurų mokestį, todėl kai kurie rinkos dalyviai ir žiniasklaida spėjo, jog koncernas buvo paprašytas sudalyvauti, kad konkursas įvyktų.  

Nepaisant ne visai palankios aplinkos tarptautinėse rinkose, tikimės, kad dalyvių skaičių turėsime didesnį nei jis buvo pirmame aukcione.

 

„Labai džiaugiuosi, kad „Orlen“ dalyvavo ir aš juos suprantu. Žiūrint į jų strateginius interesus Lietuvoje, elektros kiekį, kuris bus reikalingas, ypatingai gaminant sintetinius degalus, dekarbonizuojant gamyklą („Orlen Lietuvos“ – BNS), tai natūralus yra įmonės interesas investuoti Lietuvoje į atsinaujinančią energetiką“, – teigė D. Kreivys.

Pirmąjį 700 MW galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą be valstybės paramos laimėjo 20 mln. eurų vystymo mokestį pasiūliusi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“.

Dalis atsinaujinančios energetikos verslo atstovų viešai yra teigę, jog pirmasis konkursas buvo parengtas vienai įmonei, o konkurencija jo metu buvo simbolinė.

„Orlen Neptun“ gegužę Lietuvoje įsteigė savo padalinį „Orlen Neptūnas“. Lenkijos įmonės projektų vadovas Krzysztofas Bukowskis (Kšyštofas Bukovskis) BNS tuomet teigė, kad įmonės Lietuvoje steigimas susijęs su „Orlen“ planais plėsti žaliąją gamybą.

Pasak K. Bukowskio, per septynerius metus į žaliosios gamybos plėtrą „Orlen“ ketina investuoti 120 mlrd. zlotų (apie 26,6 mlrd. eurų).

„Orlen Neptun“ savo tinklapyje skelbia planuojanti plėsti jūrinius vėjo parkus Baltijos šalyse, kur šiais metais planuojama surengti pirmuosius vystytojų aukcionus.

„Orlen Neptun I“ ir „Energa Wytwarzanie“ pernai liepą pasirašė ketinimų protokolą su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatore „Klaipėdos nafta“ bei sutarė kartu prižiūrėti vėjo parkus Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje. Įmonės sutarė iki šių metų vidurio kartu parengti ir įgyvendinti šių parkų naudojimo ir priežiūros strategiją.

Antrąjį konkursą su galimybe pretenduoti į valstybės paramą Lietuva ketina paskelbti kitų metų sausį – Europos Komisija (EK) spalio pradžioje patvirtino 193 mln. eurų valstybės paramą.