Daugelio ligų priežastis

Vos pavalgius ima spausti skrandžio duobutėje arba epigastriume, pučia pilvą. Dažnai viduriuojama arba viduriai yra užkietėję, gerklėje jaučiama rūgštis.

Tai simptomai, kuriuos esame patyrę. Ir dauguma galvojame, kad dėl jų neverta trukdyti gydytojų. Dažniausiai dėl šių negalavimų kaltiname maistą.

Pripažinta, kad maisto pramonė gamina vis saldesnius ir riebesnius patiekalus. Daug kartų perdirbti, saldikliais ir konservantais papildyti maisto produktai tampa beverte, sunkiau virškinama žaliava. Toks maistas nepatenkina organizmui reikalingų medžiagų poreikio.

"Beveik nebeliko natūralių maisto produktų, jie tapo  kaloringesni, vartojama daugiau prieskonių, kitų priedų, todėl kyla noras daugiau ir dažniau valgyti. Darbo rinkoje žmogiškuosius išteklius ima keisti robotai, todėl fizinis aktyvumas mažėja. Dėl visų šių priežasčių žmonės vis labiau tunka", – aiškina Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė gydytoja Dangira Babenskienė.

Taigi, maistas, užuot atlikęs savo pagrindinę funkciją, iš tikrųjų sutrikdo mūsų organizmo veiklą.

Serga, bet nesigydo

Statistikos duomenimis, kas dešimtas žmogus serga virškinimo trakto ligomis, tačiau to net neįtaria. Bendrinius simptomus – dažną nuovargį, apetito sutrikimus, nemigą, sumažėjusį darbingumą žmonės sieja su nuovargiu darbe ir yra linkę ignoruoti. Tačiau šie simptomai gali signalizuoti apie virškinimo trakto ligas.

"Organizmui nepasisavinant reikalingų medžiagų, vystosi mažakraujystė, ima trūkti vitaminų. Tai tarsi grandininė reakcija – visi cheminiai procesai išbalansuoja žmogaus organizmą, kyla rizika susirgti net su virškinimu nesusijusiomis ligomis", – perspėja gydytoja D.Babenskienė.

Organizmui nepasisavinant reikalingų medžiagų, vystosi mažakraujystė, ima trūkti vitaminų. Tai tarsi grandininė reakcija – visi cheminiai procesai išbalansuoja žmogaus organizmą, kyla rizika susirgti net su virškinimu nesusijusiomis ligomis.

Laboratorijose atliekami kraujo tyrimai atskleidžia kepenų ir kasos funkcijų sutrikimus, žarnyno ir skrandžio ligas.

"Žmonės neretai šias ligas užmaskuoja įvairiais papildais, virškinimą gerinančiais preparatais. Vaistais nereikėtų piktnaudžiauti sergant opalige. Ją galima išgydyti, tačiau delsiant tai daryti opos perforuoja, pratrūksta ir išsivysto sudėtingos komplikacijos. Pažengusi liga atrandama, kai vėžinės ląstelės metastazuoja į kitus organus", – gydytoja D.Babenskienė ragina neignoruoti virškinimo sutrikimų.

Nelaukti cirozės ir vėžio

Nuo kokių tyrimų reikėtų pradėti aiškintis virškinimo sutrikimus?

"Pakitimų kraujyje gali būti net ir tuomet, kai jaučiamasi visiškai gerai, todėl reikia pasitikrinti sveikatą  profilaktiškai, kol dar nekamuoja bėdos. Pirmiausia reikėtų atlikti elementariausią bendrą kraujo tyrimą, leidžiantį įvertinti anemijos, uždegimų riziką", – pataria D.Babenskienė.

Anot jos, taip pat dera ištirti kepenų fermentus, kasos funkciją, nustatyti, ar nesergama B ir C hepatitais, kurie net 20–30 metų gali tūnoti organizme visiškai nebylūs. Apmaudu, kai šie virusai aptinkami pavėluotai, išsivysčius kepenų cirozei ar net vėžiui. Be to, būtina išsitirti dėl H.Pylori bakterijų, kurios dirgina skrandį ir žaloja organizmą.

"Atlikus kraujo tyrimus, galima nustatyti ligą, išsiaiškinti jos priežastį ir atitolinti padarinius. Radus pakitimų, pasitelkiami instrumentiniai tyrimai: ir echoskopija, ir gastrofibroskopija, ir sudėtingesni metodai diagnozei patikslinti", – priduria Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė D.Babenskienė.

Vystosi daug metų

Kas antro Lietuvos gyventojo mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai.

Dažniausiai lietuvius pražudo insultas ir miokardo infarktas.

Gydytoja Dangira Babenskienė teigia, kad miokardo infarktas ištinka dėl įvairių rizikos faktorių visumos.

"Dažniausiai infarktas užklumpa netikėtai, tačiau iki ligos prieinama palaipsniui, kraujagyslėms, aprūpinančioms širdį krauju bei deguonimi, kemšantis aterosklerotinėmis plokštelėmis. Mes to nejaučiame", – aiškina gydytoja.

Dažniausiai infarktas užklumpa netikėtai, tačiau iki ligos prieinama palaipsniui, kraujagyslėms, aprūpinančioms širdį krauju bei deguonimi, kemšantis aterosklerotinėmis plokštelėmis. Mes to nejaučiame.

Dėl netinkamo širdies aprūpinimo gyvybiškai būtinomis medžiagomis negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo, ir tik jam plyšus – ištikus infarktui, sužinome, kad kraujagyslės buvo pažeistos daugelį metų.

"Žinoma, infarktas gali ištikti ir staiga, tačiau, kaip ir minėjau, dažniausiai – tai uždelsta tam tikrų sveikatos problemų komplikacija", – teigia gydytoja D.Babenskienė.

Suserga vis jaunesni

Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimus lemia įvairūs veiksniai. Vieni jų priklauso nuo mūsų, o kitų – natūralaus organizmo senėjimo, genetikos, nulemtų lyties – suvaldyti neįmanoma.

Įprasta manyti, kad infarktas yra senjorų liga, dažniausiai vyrų, sulaukusių 65 metų. Deja, vis dažniau širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos jauniems žmonėms. Tai lemia greitėjantis gyvenimo tempas, nuolat jaučiamas stresas.

"Kraujotakos ligos diagnozuojamos net trisdešimtmečiams, tačiau ne išimtis ir moterys po menopauzės, kurioms tuo metu infarkto rizika labai padidėja", – įspėja gydytoja D.Babenskienė.

Nemažai veiksnių, sukeliančių kraujotakos ligų riziką, priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Profilaktiškai tikrinantis sveikatą bei pastebėjus pakitimus sunkių padarinių galima išvengti.

Cholesterolis yra dvejopas

Pirmas signalas, įspėjantis apie širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus – padidėjęs kraujospūdis. Kuo jis aukštesnis, tuo didesnė rizika susirgti, bet  neretai žmonės hipertenzijos taip pat nejaučia ir neįtaria.

Požymiai, signalizuojantys apie kraujotakos ligas, matomi,  atlikus kraujo tyrimus. Cholesterolis – iš keturių frakcijų susidedantis tyrimas, leidžiantis nustatyti ankstyvąsias kraujotakos sistemos ligas.

"Žmonės mano, kad pakanka nustatyti bendrą cholesterolio kiekį kraujyje, o kai jis neviršija normos, galvoja esą sveiki. Tačiau  būtina atlikti pilną lipidogramą, nes gana dažnai bendras cholesterolio kiekis atitinka rekomenduojamas normas, o trigliceridų ar vadinamojo blogojo cholesterolio koncentracija – padidėjusi", – gydytoja D.Babenskienė aiškina, kad būtent dėl padidėjusios mažo tankio cholesterolio koncentracijos formuojasi aterosklerotinės plokštelės, užkemšančios itin svarbias kraujagysles.

Tinkamai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padeda inovatyvus, didelio jautrumo C-reaktyviojo baltymo tyrimas (djCRB). Šis itin jautrus rodiklis aptinka uždegimo židinį, kuris gali būti aterosklerozės pažeistoje kraujagyslėje. Tačiau vien iš šio tyrimo išvadų daryti nevalia.

"Jei kraujo tyrimo metu nustatomas padidėjęs djCRB, paciento būklę turėtų įvertinti gydytojas ir įsitikinti, kad uždegimas nesivysto kitame organe, ar nėra nediagnozuotos infekcijos", – perspėja gydytoja D.Babenskienė.

Beje, yra ir dar viena širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. Jos net 60 proc. dažniau diagnozuojamos sergantiesiems cukriniu diabetu, todėl šiems ligoniams reikia būti itin budriems.

Kodėl ne visiems?

Gerai organizmo būklei bei širdies veiklai palaikyti būtini tam tikri mikroelementai.

Kalis ir magnis – puikūs geros sveikatos palydovai, gerinantys širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, papildantys vienas kitą, nes kaliui įsisavinti būtinas magnis. Gana dažnai sumažėjus kalio atsargoms, sutrinka ir magnio įsisavinimas – dėl per mažo šių mikroelementų kiekio silpsta širdies raumuo, sutrinka kraujospūdis, širdies ritmas, jaučiami širdies ploto skausmai.

Valstybės finansuojamomis profilaktikos programomis siekiama sumažinti miokardo infarkto ir insulto atsiradimo riziką.

"Itin džiugu, kad visuomenė tampa sąmoningesnė sveikatos klausimais ir valstybė finansuoja tam tikras tyrimų programas. Tačiau liūdina tai, kad širdies ir kraujagyslių prevencijos programa orientuota į tam tikrą amžiaus grupę, skiriama vyresniems pacientams – 50–65 m. moterims, 40–55 m. vyrams. Kaip jau minėjau, širdies ligos užklumpa vis jaunesnius žmones, tad profilaktiškai tikrintis privalu ir jaunimui, kuriam ši programa nefinansuojama", – apgailestauja gydytoja D.Babenskienė.

Dažniausiai skiriamas bendrasis kraujo tyrimas yra išsamus, tačiau jis neparodo visko, kas vyksta žmogaus organizme, LRT Radijui sako laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė. „Jis gali parodyti mažakraujystę, arba anemiją, B12, folio rūgšties ar geležies stoką, uždegiminį procesą, alergijos požymius. Bet mes nematysime, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai ir daugelio kitų dalykų“, – pastebi ji.

Anot medikės, dabar į sąrašus, įtraukta daugiau nemokamų tyrimų, tačiau už kai kuriuos, norint užbėgti ligai už akių, verta susimokėti patiems. Toks, pabrėžia D. Babenskienė, yra ir vėžio žymenų tyrimas: „Aš siūlau vėžio žymenų tyrimus atlikti, nes jie kitą kartą atskleidžia ir uždegiminius, ir kitus visai su vėžiu nesusijusius procesus, pavyzdžiui, ir hepatitą C.“

– Kokios informacijos galima gauti ištyrus kraują?

– Laboratorinė diagnostika yra labai pažengusi ir išsami. Dažniausiai skiriamas bendrasis kraujo tyrimas (manau, kad klaidinga jį taip vadinti) iš tikrųjų neatspindi visos situacijos. Dirbdamas organizmas į kraują išskiria tam tikras medžiagas. Būtent laboratorinių tyrimų metu mes tas medžiagas aptinkame, matome jų kiekį, pokyčius ir pagal tai galime atrasti ir anksti diagnozuoti ligą. Taip, bendrasis kraujo tyrimas yra informatyvus, jis gali parodyti mažakraujystę, arba anemiją, B12, folio rūgšties ar geležies stoką, uždegiminį procesą, alergijos požymius. Bet mes nematysime, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai ir daugelio kitų dalykų.

– Dabar pavasaris, ir žmonės dažnai skundžiasi, kad nėra jėgų, energijos.

– Taip gali būti dėl įvairių priežasčių: dėl ligos, pervargimo, vitaminų ar mikroelementų stokos, psichologinių problemų. Todėl mes ir tiriame, kad rastume priežastį. Aš visada sakau – geriau atlikti tyrimus, pasižiūrėti ir atmesti tai, ko nėra, negu praleisti tai, kas yra. Tarkim, dėl vitaminų trūkumo gali sutrikti įvairiausios funkcijos, pavyzdžiui, kepenų, virškinamojo trakto, skydliaukės. O negydomos ligos įsisenėja.

– Taigi vitaminų poreikį galima nustatyti ištyrus kraują? Bet dažniausiai žmonės patys kažkokių nusiperka.

– Paprasčiausiai iš kraujo tyrimo galima nustatyti kiekį. O ta mada, kai vitaminus perkame, nes vyksta akcija arba geria kaimynė, pas mus labai gaji. Vitaminų ar maisto papildų vartojame ar reikia, ar nereikia, nors organizmui kenkia tiek jų trūkumas, tiek perteklius. Yra nepavojingų vitaminų, kurie tirpsta vandenyje, – pavyzdžiui, vitamino C perteklius pašalinamas su šlapimu. Bet tokių vitaminų, kaip D ar E, kurie yra tirpūs riebaluose, tikrai galime perdozuoti, o pasekmės taip pat bus grėsmingos, kaip ir tada, kai jų trūksta. Todėl visą laiką sakau – atlikime tyrimus ir pažiūrėkime, kiek ir ko iš tikrųjų reikia.

– Hepatitai yra tylieji žudikai – iš pradžių žmogus nieko nejaučia. Paskui, kai jau liga aptinkama, ji būna įsisenėjusi, todėl gydymas labai sudėtingas. Kaip nustatyti prasidėjusią ligą?

– Elementarus kraujo tyrimas, kai mes aptinkame C arba B antikūnus – medžiagas, kurios kovoja su virusu. Hepatitai yra gydomi, taigi nereikia bijoti jų rasti. Tačiau juos reikia rasti laiku. Kuo labiau liga įsisenėjusi, kuo didesni pažeidimai, tuo sunkesnis gydymas, o kartais jau ir neįmanomas. Hepatitai yra labai klastingi ir net 10–20 metų gali nebūti jokių simptomų, tik pusei žmonių pasireiškia gelta. Nors manoma, kad hepatitas būtinai susijęs su gelta, taip nėra. Kadangi kepenys neturi skausmo receptorių, mums jų ir neskauda. Taigi visos klastingos ligos pasireiškia tada, kai prasideda komplikacijos.

Hepatitų komplikacija yra kepenų cirozė arba vėžys, kurio gydymas – tik kepenų transplantacija. Kai žmonės tikrinasi profilaktiškai, mes atrandame daug hepatito atvejų. Vis dėlto, kiek žmonių serga, nežinome. Žinome tik tai, kiek yra diagnozuotų atvejų. O sergantis žmogus gali ir pats sulaukti siaubingų komplikacijų, ir apkrėsti šeimos narius, kolegas. Klystama, jei galvojama, kad tai – tik asocialių žmonių liga. Tai mūsų amžiaus liga, kuria mes galime užsikrėsti ir pedikiūro ar manikiūro salone, ir pas odontologą. Žinoma, bijoti nereikia, bet reikia žiūrėti, kad visi tinkamai elgtųsi, pavyzdžiui, ir manikiūrininkės dėvėtų pirštines.

Be abejo, jei reaguosime į kiekvieną suskaudėjimą, kiekvieną simptomėlį, pas gydytoją bėgsime labai dažnai. Bet jei kartą per metus tikrinsimės nuolat, jausdamiesi sveiki, užteks ir šitų tyrimų, o tikimybė, kad laiku aptiksime ligas, yra didelė.

– Atėjus pas gydytoją ir pasakius, kad norima pasitikrinti profilaktiškai, tikrai dėl hepatito B ar C netikrins.

– Labai gaila, kad netikrins. Iš tikrųjų gydytojai yra labai supančioti. Jie tikrai sąmoningi ir žino, kad reikėtų pacientui pasiūlyti ir vieną, ir kitą tyrimą. Kadangi nepakanka lėšų profilaktiškai tirti žmones valstybės mastu, tai gydytojai tegul bent jau ištiria, ką gali, nes norma yra praplėsta, įtraukta daugiau tyrimų.

Deja, reikia ir pačių žmonių sąmoningumo. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone onkocitologinio tyrimo programa vykdoma 14 metų, bet ten patikrinta tik 25 proc. moterų, nors žinome, kad būtent nuo gimdos kaklelio vėžio kas dvi minutes pasaulyje miršta po moterį. O diagnostiką turime puikią, yra galimybė anksti atrasti vėžį. Taigi pacientui tereikia ateiti ir pasakyti – aš noriu tyrimo, padarykite, kas priklauso. O tiriantis dėl kitų ligų, tokių kaip hepatitas C, reikia susimokėti.

Dabar laboratorijos turi sudariusios tam tikrus tyrimų, rekomenduojamų atlikti kartą per metus, paketus. Tai yra apie 70 kraujo parametrų, kurie apima praktiškai visas organizmo funkcijas: bendrąjį kraujo, kepenų, skydliaukės tyrimą, vėžio žymenis ir kt. Žmogus turi tai žinoti ir pats investuoti į savo sveikatą.

– Paminėjote vėžio žymenis. Kraujo tyrimais įmanoma nustatyti vėžį?

– Kai kuriuos – taip. Yra septyni pagrindiniai vėžio žymenys, kuriuos tiriame Lietuvoje. Tai yra kiaušidžių, krūtų, virškinamojo trakto, plaučių, skrandžio, prostatos vėžio žymenys. Netiesa, kad yra vienas žymuo, galintis parodyti, ar yra vėžys, ar ne. Vėžio žymenų specifiškumas yra 85–95 proc., kai kurių – netgi 99 proc. Tarkim, krūties vėžio žymenų specifiškumas 95 proc. Atlikus tyrimą 100 vėžiu sergančių moterų, penkiais atvejais žymuo vis dėlto bus neigiamas, o 95 atvejais – teigiamas. Šiuo atveju labai reikalingas gydytojas, kuris turėtų interpretuoti šį tyrimą. Aš siūlau vėžio žymenų tyrimus atlikti, nes jie kitą kartą atskleidžia ir uždegiminius, ir kitus visai su vėžiu nesusijusius procesus, pavyzdžiui, ir hepatitą C.