Antradienį „Idex“ vadovai kompanijos veiklą ir investicinius planus pristatė energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui.

Prioritetas – žalioji energija

Pasak „Idex“ grupės prezidento Tjeri Franko de Preomono (Thierry Franck de Preaumont), daugiau nei 50 metų „Idex“ patirtis šilumos ir inovatyvios energetikos srityse leis sustiprinti atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje.

„Planuojame ne tik efektyviai plėtoti esamus projektus kartu su savo partneriais, bet ir investuoti į naujus“, – pranešime žiniasklaidai teigia T. Frankas de Preomonas.

Sandoris dėl 90 proc. „Danpower Baltic“ akcijų įsigijimo įgyvendintas gavus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadą dėl „Idex“ atitikties nacionalinio saugumo interesams.

„Idex“ iš Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonės „Enercity“ valdomos kompanijos „Danpower“ įsigijo visas šios turėtas 50 proc. „Danpower Baltic“ akcijų. Vokiečių partneriai Lietuvoje – investicinė grupė „GECO Investicijos“ – pardavė 40 proc. akcijų ir liko su 10 proc. akcijų paketu. Sandorio vertė neatskleidžiama.

Pasak „Idex“ grupės prezidento, kompanijos stiprybė yra novatoriška, ekologiška ir vietiniais ištekliais pagrįsta energetika.

„Dalyvaujame energijos pokyčių procese, kurio tikslas – pereiti iš centralizuoto pasaulio į labiau decentralizuotą, nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių. Šis sandoris yra svarbus „Idex“, siekiančiai ambicingo tikslo – tapti vienu iš pagrindinių atsinaujinančios energetikos rinkos dalyvių, teikiančiu žaliosios energijos gamybos ir susijusias paslaugas“, – sako T. Frankas de Preomonas.

Įsipareigojimai įgyvendinti

Per penkerius veiklos metus Vokietijos „Danpower“ kartu su partneriais Lietuvoje investavo apie 100 mln. eurų ir tapo didžiausiais nepriklausomais šilumos gamintojais, valdančiais šešias biokuro katilines bei vieną kogeneracinę jėgainę.

Pasak „Danpower“ finansų direktoriaus Burkhardo Fogelio (Burkhard Vogel), sprendimą parduoti verslą Lietuvoje nulėmė pasikeitusi pagrindinio akcininko – Vokietijos kompanijos „Enercity“ – verslo plėtros strategija.

„Galime didžiuotis, kad savo investicijomis ir patirtimi prisidėjome prie sąžiningos konkurencijos Lietuvos šilumos gamybos sektoriuje stiprinimo ir mažesnių kainų vartotojams. Tikime, kad ilgametė „Idex“ patirtis energetikos infrastruktūros projektuose bus naudinga siekiant šių tikslų ir toliau“, – teigia B. Fogelis.

„Danpower“ ir Energetikos ministerija yra pilnai įgyvendinusios savo įsipareigojimus pagal 2018 metais pasirašytą taikos sutartį, kuria buvo užbaigti ne vienerius metus trukę teisiniai ginčai dėl valstybės įsipareigojimų investuotojams.

Pagal taikos sutartį „Danpower“ atsisakė milijoninių ieškinių Lietuvai, o valstybė pasižadėjo laikytis savo ankstesnių įsipareigojimų dėl skatinamojo tarifo Kauno biokuro jėgainėje pagamintai žaliajai elektros energijai.

Lietuva – pasaulio investuotojų akiratyje

Lietuvoje investuojanti „Idex“ grupė yra pirmaujanti Prancūzijos integruotos energetikos infrastruktūros turto operatorė, valdoma vienos didžiausių Europoje investicinių kompanijų „Antin“.

Nuo 1963 metų veikianti grupė eksploatuoja 50 centralizuoto šilumos tiekimo ir aušinimo tinklų. Jai taip pat priklauso 160 biokuro katilinių, 16 energijos gamybos iš atliekų įrenginių bei platus energijos paslaugų teikimo sutarčių portfelis.

Grupėje dirba beveik 4 tūkst. specialistų, jos apyvarta 2018 metais siekė 929 mln. eurų. „Idex“ grupės būstinė įsikūrusi Paryžiuje.

Šiuo metu „Idex“ yra trečia pagal dydį centralizuoto šildymo sektoriaus operatorių Prancūzijoje, užimanti apie 10 proc. rinkos. Grupė planuoja turimą rinkos dalį iki 2030 metų padvigubinti.

Pagrindiniai „Idex“ konkurentai yra „Dalkia“ (rinkos dalis – 35 proc.) ir „Cofely“ (rinkos dalis – 45 proc.).

Praėjusiais metais „Idex“ Prancūzijoje tiektos šilumos ir vėsinimo apimtys siekė daugiau nei 5 teravatvalandes (TWh). Palyginimui, 2018 metais Lietuvos šilumos tiekimo įmonės į tinklus patiekė 7,59 TWh šiluminės energijos.

2018 metais „Idex“ grupę įsigijo viena didžiausių Europoje investicinių kompanijų „Antin Infrastructure Partners“, kuri valdo 9,3 mlrd. eurų vertės turtą. „Antin“ fondai kontroliuoja investicinius akcijų paketus energetikos ir aplinkos, telekomunikacijų, transporto, socialinės bei kitos infrastruktūros sektoriuose.

„GECO Investicijos“ yra lietuviško kapitalo įmonių grupė, kuri investuoja į atsinaujinančios energetikos projektus Baltijos ir Rytų Europos šalyse. Grupės akcininkai – investuotojas Artūras Rakauskas ir investicinė grupė „Žabolis ir partneriai“.

Sandoris dėl 90 proc. akcijų įsigijimo galutinai bus įgyvendintas, gavus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadą dėl „Idex“ atitikties nacionalinio saugumo interesams.

Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonės „Enercity“ valdoma kompanija „Danpower“ pardavė „Idex“ grupei visas turėtas 50 proc. „Danpower Baltic“ akcijų. Vokiečių partneriai Lietuvoje – investicinė grupė „GECO Investicijos“ – pardavė 40 proc. akcijų ir liko su 10 proc. akcijų paketu. Sandorio vertė neatskleidžiama.

„Idex“ grupės prezidento Tjeri Franko de Preomono (Thierry Franck de Preaumont) teigimu, Prancūzijos investuotojai džiaugiasi galėsiantys prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros Lietuvoje.

„Tikimės, kad mūsų turima daugiau nei 50 metų patirtis šilumos ir inovatyvios energetikos srityse leis kartu su partneriais ne tik efektyviai vystyti esamus projektus, bet ir investuoti į naujus“, – pranešime žiniasklaidai teigia T. Frankas de Preomonas.

Pasak jo, šis sandoris yra svarbus „Idex“, siekiančiai ambicingo tikslo – tapti vienu pagrindinių žaidėjų atsinaujinančios energetikos rinkoje, teikiančiu žaliosios energijos gamybos bei susijusias paslaugas.

Galime didžiuotis, kad savo investicijomis ir patirtimi prisidėjome prie sąžiningos konkurencijos Lietuvos šilumos gamybos sektoriuje stiprinimo ir mažesnių kainų vartotojams.

Per penkerius veiklos metus Vokietijos „Danpower“ kartu su partneriais Lietuvoje investavo apie 100 mln. eurų ir tapo didžiausiais nepriklausomais šilumos gamintojais, valdančiais šešias biokuro katilines bei vieną kogeneracinę jėgainę. Bendrovė skaičiuoja, kad jos šilumos gamybos veikla vartotojams per metus vidutiniškai leidžia sutaupyti 3-4 mln. eurų.

„Galime didžiuotis, kad savo investicijomis ir patirtimi prisidėjome prie sąžiningos konkurencijos Lietuvos šilumos gamybos sektoriuje stiprinimo ir mažesnių kainų vartotojams. Tikime, kad ilgametė „Idex“ patirtis energetikos infrastruktūros projektuose bus naudinga siekiant šių tikslų ir toliau“, – teigia Vokietijos „Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Fogelis (Burkhard Vogel).

Pasak jo, sprendimą parduoti verslą Lietuvoje lėmė pasikeitusi pagrindinio „Danpower“ akcininko – Vokietijos kompanijos „Enercity“ – verslo plėtros strategija.

Nuo 1963 m. veikianti „Idex“ grupė yra integruotos energetikos infrastruktūros turto operatorė, eksploatuojanti 41 centralizuoto šilumos tiekimo ir aušinimo tinklą. Jai taip pat priklauso 13 energijos gamybos iš atliekų įrenginių bei platus energijos paslaugų teikimo sutarčių portfelis. Grupėje dirba beveik 4 tūkst. specialistų, jos apyvarta 2018 m. siekė 929 mln. eurų. „Idex“ grupės būstinė įsikūrusi Paryžiuje.

2018 m. „Idex“ įsigijo viena didžiausių Europoje investicinių kompanijų „Antin Infrastructure Partners“, kuri valdo 9,3 mlrd. eurų vertės turtą. „Antin“ fondai kontroliuoja investicinius akcijų paketus energetikos ir aplinkos, telekomunikacijų, transporto, socialinės bei kitos infrastruktūros sektoriuose.

„GECO Investicijos“ yra lietuviško kapitalo įmonių grupė, kuri investuoja į atsinaujinančios energetikos projektus Baltijos ir Rytų Europos šalyse. Grupės akcininkai – investuotojas Artūras Rakauskas ir investicinė grupė „Žabolis ir partneriai“.

„Lietuvai būtina spartinti netaršaus transporto naudojimą tam, kad pasiektume Energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų, įvykdytume Lietuvos prisiimtus europinius įsipareigojimus“, – pranešime cituojamas laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Kaip praneša ministerija, numatyta, kad per 6 mėnesius Labdaros ir paramos įstatymo numatyta tvarka 100 elektromobilių pakrovimo stotelių bus perduotos Transporto kompetencijų agentūrai, kuri yra atsakinga už kelių infrastruktūros gerinimą.

Agentūra skelbs viešą konkursą įkrovimo stotelių tinklo operatoriui atrinkti, kuris spręs dėl naujų stotelių įrengimo vietų miestuose. Dėl įrengimo vietų bus konsultuojamasi su savivaldybėmis, jos turės būti viešos prieigos ir jomis naudotis galės visi norintys. Stotelės bus gaminamos Lietuvoje, numatytas stotelių tiekėjas – „Elinta charge“, jų galia – 22 kilovatai (kW), nurodo Energetikos ministerija.

Generalinė taikos sutartis tarp Energetikos ministerijos ir Vokietijos kompanijos „Danpower“ buvo pasirašyta ir įsigaliojo praeitų metų gegužės 8 dieną. Ja užbaigti ilgus metus trukę teisminiai ginčai. Pagal taikos susitarimą Vokietijos kompanija buvo numačiusi ketinimą investuoti į 100 elektromobilių krovimo stotelių Lietuvoje.

„Mūsų šilumos gamybos įrenginiai visiškai paruošti prasidėjusiam šildymo sezonui, atlikti visi būtini remonto ir priežiūros darbai. Esame pasirengę užtikrinti nepertraukiamą šilumos gamybą ir jos pasiūlą konkurencingomis kainomis“, – sako „Danpower Baltic“ generalinė direktorė Aušra Ignotaitė.

Pasak jos, bendrovė šilumą gamina iš atsinaujinančių išteklių – biokuro, o parduoti gali tik tuomet, kai ją pagamina pigiau nei savivaldybės valdoma „Kauno energija“.

„Ekspertų skaičiavimais, jei Kaune nevykdytume veiklos, o gyventojai už šilumos gamybą mokėtų „Kauno energijos“ siūlomomis kainomis, vien praėjusiais metais už paslaugą jie būtų sumokėję maždaug 4 mln. eurų brangiau“, – teigia A. Ignotaitė.

„Danpower Baltic“ vadovės teigimu, tinkamai paruošta įranga bei tikslingos investicijos į jos atnaujinimą leis ir šiemet bendrovei užsitikrinti konkurencingas šilumos gamybos kainas, o gyventojams – sutaupyti pigiau mokant už paslaugą.

„Aktyvi gamintojų konkurencija Kaune leidžia gyventojams gauti geriausias kainas. Brangstant šildymui Lietuvoje, Kaune šilumos kainos galėtų išlikti tokios pačios, kaip praėjusį šildymo sezoną ar net būti mažesnės“, – pažymi A. Ignotaitė.

Jos teigimu, Kainų komisijai nustačius, kad pastaraisiais metais vartotojai už šilumą „Kauno energijai“ permokėjo beveik 15 mln. eurų, šios permokos bus grąžintos mažinant šilumos kainas.

Be to, Kainų komisijos skaičiavimais, visų Lietuvos nepriklausomų gamintojų veikla 2017 m. šilumos vartotojams leido sutaupyti daugiau nei 12 mln. eurų, iš jų – net 7 mln. eurų Kaune.

Danpower Baltic“ yra didžiausia nepriklausoma šilumos gamintoja Lietuvoje, kuri 2017 m. pagamino 14 proc. Lietuvai reikalingos šilumos energijos.

Pasak A. Ignotaitės, vartotojams bus naudinga ir šildymo sezono viduryje įsigaliosianti nauja šilumos supirkimo tvarka, kuri suvienodintos konkurencines sąlygas dalyvavimui šilumos supirkimo aukcionuose.

Iki šiol centralizuoto šilumos tiekimo įmonės aukcionuose galėjo dalyvauti tik su kuro kaštais, o pastoviuosius gamybos kaštus jiems turėjo padengti šilumos vartotojai. Tuo metu nepriklausomi šilumos gamintojai, iš kurių šilumos tiekėjai gali supirkti šilumą, buvo priversti dalyvauti aukcionuose su visomis gamybos sąnaudomis.

Atsinaujinančios energetikos bendrovę „Danpower Baltic“ valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonei „Enercity“ priklausanti kompanija „Danpower“ – kartu su Lietuvos partneriais.

Iki šiol kompanija Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.

„Danpower“ šilumos gamybai naudojamas biokuras leidžia sumažinti CO2 taršos bei dujų importo apimtis. Skaičiuojama, kad dėl to kasmet užsienio tiekėjams už dujas nereikia sumokėti apie 20 mln. eurų.

Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonei „Enercity" priklausanti kompanija „Danpower" šiuo metu Vokietijoje eksploatuoja per 70 elektromobilių stotelių. Dar 50 bus įrengta vien šiemet, o iki 2020 metų jų skaičius turėtų padidėti iki 600.

„Situacija tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje ar kitose šalyse yra gana panaši - verslas, institucijos ir žmonės vengia įsigyti elektra varomų automobilių. Viena svarbiausių to priežasčių - krovos stotelių trūkumas", – teigė B. Vogelis. 

Jo teigimu, kad gyventojai ir verslas imtųsi aktyviau naudotis draugiškais aplinkai elektromobiliais, būtina plėsti krovos stotelių infrastruktūrą.

„Elektros kainos Lietuvoje yra mažesnės nei Vokietijoje. Jei kiekvienoje automobilių stovėjimo aikštelėje būtų po krovos stotelę, elektromobilių naudojimo mastai išaugtų", – mano B. Vogelis.

Pasak jo, Vokietijoje įrengtos elektromobilių krovos stotelės naudoja žaliąją elektros energiją, pagaminamą „Danpower" ir „Enercity" priklausančiose elektrinėse.

„Kaune, mūsų kogeneracinėje elektrinėje, gaminame elektrą iš biokuro. Šią žaliąją energiją galima būtų panaudoti ir elektromobiliams pakrauti", – sakė B. Vogelis.

Anot jo, „Danpower" yra sukaupusi daug patirties įgyvendinant didelio masto žaliosios energetikos projektus Vokietijoje ir galėtų ją sėkmingai pritaikyti Lietuvoje.

B. vogelio teigimu, elektromobilių naudojimo tendencijos pasaulyje kasmet auga, o „Enercity" ir „Danpower" aktyviai siekia būti to dalimi. Elektromobilių krovos stotelių plėtrai Vokietijoje bendrovės artimiausiais metais žada skirti per 10 mln. eurų investicijų.

„Skaičiuojame, kad vairuoti elektromobilį, kuro kainos atžvilgiu, šiuo metu yra beveik tris kartus pigiau nei įprastą transporto priemonę. Ateityje elektromobilių pranašumų turėtų tik daugėti", – teigė B. Vogelis.

Pasak jo, prie šių ekologiškų transporto priemonių plėtros prisideda ir jų vairuotojams kuriamos papildomos, išskirtinės sąlygos - galimybė važiuoti viešajam transportui skirtomis juostomis, specialios vietos stovėjimo aikštelėse.

Vokietijos investuotoja šiuo metu yra pareiškusi savo ketinimą investuoti į 100 krovos stotelių tinklą Lietuvoje. „Danpower" finansų direktorius B. Vogelis teigia, kad galimybės ir sąlygos investicijoms bus aptartos ir suderintos su Energetikos ministerija.

„Mūsų ketinimas investuoti į elektromobilių krovos stotelių tinklą Lietuvoje yra ženklas, kad investicinė aplinka šalyje gerėja. Matome, kad dabartinė Vyriausybė ėmėsi spręsti įsisenėjusias energetikos problemas. Tai aiškiai parodo ir mūsų su Energetikos ministerija pasiektas taikos susitarimas".

Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonei „Enercity" priklausanti kompanija „Danpower" kartu su Lietuvos partneriais valdo atsinaujinančios energetikos kompaniją „Danpower Baltic". „Danpower Baltic" Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.

„Danpower Baltic“ skundą atsiėmė po to, kai praėjusią savaitę Lietuva įgyvendino savo prisiimtus įsipareigojimus ir kompanijai išdavė leidimą gaminti elektrą su skatinamuoju tarifu Kaune, teigiama pranešime žiniasklaidai

Investuotoja dar gegužę, įgyvendindama taikos sutartį su Energetikos ministerija, atsiėmė daugiau nei 32 mln. vertės ieškinius dėl patirtos žalos valstybės atžvilgiu bei atsisakė teisių į Kainų komisijos nutarimu suteiktą skatinamąjį tarifą Vilniaus biokuro elektrinei. Vokietijos „Danpower“ taip pat neteiks 35 mln. eurų vertės pretenzijos tarptautiniame Vašingtono arbitraže.

„Danpower“ taikos sutartimi taip pat patvirtino savo ketinimą investuoti į 100 krovos stotelių tinklą elektra varomiems automobiliams Lietuvoje.

Į ES Bendrąjį teismą dėl Vilniaus atliekų deginimo jėgainei skiriamos paramos „Danpower Baltic“ kreipėsi praėjusių metų liepą. Bendrovė savo skunde teigė, kad Vilniaus atliekų deginimo jėgainės statyboms ES parama skirta be konkurso, ja „Lietuvos energijai“ yra sukuriamos išskirtinės, lengvatinės sąlygos ir taip pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principai.

„Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto įgyvendintojai, kreipdamiesi dėl ES paramos, kaip vieną pagrindinių argumentų nurodė tai, kad be valstybės pagalbos tokio tipo projekto Vilniuje įgyvendinti neįmanoma. Tačiau vos už 100 km, Kaune, kartu su privačiu investuotoju komerciniais pagrindais yra įgyvendinamas beveik analogiškas projektas be jokios paramos“, – teigė „Danpower Baltic“ valdybos narys Markusas Siusmanas (Markus Suessmann).

Pasak jo, „Danpower Baltic“ taip pat siūlė savo investicijas bei galimybę įgyvendinti atliekų deginimo projektą Vilniuje be ES paramos ir gerokai pigiau, nei „Lietuvos energija“.

Atsiėmusi skundą ES Bendrajame teisme bei įgyvendinusi kitus taikos sutartimi su Energetikos ministerija prisiimtus įsipareigojimus, „Danpower Baltic“ elektrą Kauno biokuro elektrinėje gamins su skatinamuoju tarifu.

Ši elektrinė 2013 metais laimėjo elektros skatinimo kvotų aukcioną. Tuomet valstybė bendrovei įsipareigojo 12 metų iš jos elektrą supirkti po 9,7 cento už kilovatvalandę, tačiau vėliau tarifą panaikino. Tuo tarpu „Danpower Baltic“ į biokuro elektrinę investavo daugiau nei 20 mln. eurų, o tarifo panaikinimas šias investicijas pavertė nuostolingomis.

Praėjusią savaitę valstybė įgyvendino taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atstatė investuotojai panaikintą tarifą.

„Išduotas leidimas pagaliau leis bent Kaune veikti tokiomis sąlygomis, kokias valstybė mums pažadėjo prieš investuojant. Dabar galėsime vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitomis energetikos įmonėmis, kurios jau yra gavusios elektros skatinamuosius tarifus ar Europos Sąjungos paramą“, – sako Vokietijos „Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Fogelis (Burkhard Vogel).

Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonei „Enercity“ priklausanti kompanija „Danpower“ kartu su Lietuvos partneriais valdo atsinaujinančios energetikos kompaniją „Danpower Baltic“. „Danpower Baltic“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.

Šią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai nutraukė „Danpower“ ir inspekcijos ginčą, kilusį kuomet inspekcija ankstesnį leidimą išdavė be teisėtai aukcione laimėto skatinamojo tarifo. „Danpower“ atsisakė savo apeliacinio skundo teigdama, kad skatinamųjų tarifų klausimas buvo galutinai išspręstas gegužę, pasirašius taikos susitarimą su Energetikos ministerija.

Suvienodins sąlygas konkurencijai

„Išduotas leidimas pagaliau leis bent Kaune veikti tokiomis sąlygomis, kokias valstybė mums pažadėjo prieš investuojant. Dabar galėsime vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitomis energetikos įmonėmis, kurios jau yra gavusios elektros skatinamuosius tarifus ar Europos Sąjungos paramą“, – pranešime žiniasklaidai sako „Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Fogelis (Burkhard Vogel).

Leidimą su skatinamuoju tarifu gaminti elektrą gavusi „Danpower“ artimiausiu metu ketina pasirašyti sutartį dėl įrenginių prijungimo su „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO) ir įgyvendinti likusius taikos sutartimi su Energetikos ministerija prisiimtus įsipareigojimus.

2013 metais „Danpower“ jėgainė Kaune laimėjo elektros skatinimo kvotų aukcioną. Tuomet valstybė bendrovei įsipareigojo 12 metų iš jos elektrą supirkti po 9,7 cento už kilovatvalandę, tačiau vėliau tarifą panaikino. Tuo tarpu „Danpower“ į biokuro elektrinę investavo daugiau nei 20 mln. eurų, o tarifo panaikinimas šias investicijas pavertė nuostolingomis.

Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonei „Enercity“ priklausanti kompanija „Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.

Taikos sutarčiai neliko kliūčių

Vyriausybės patvirtinta taikos sutartimi nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose.

„Danpower“ įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo stabdant jos projektus, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.

Tuo pačiu Vokietijos investuotoja sutiko atsisakyti jai skirto ir teisme apginto skatinamojo elektros supirkimo tarifo biokuro elektrinės projektui Vilniuje.

„Danpower“ taikos sutartimi taip pat patvirtino savo ketinimą investuoti į 100 krovos stotelių tinklą elektra varomiems automobiliams Lietuvoje.

Parama už elektros gamybą

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti katastrofišką šiltnamio efektą bei mažinti iškastinių išteklių importą. Vienas pagrindinių skatinimo mechanizmų – dotacijos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP)  biudžeto.

Iš viso nuo 2010 iki 2018 metų VIAP lėšų biudžetas Lietuvoje viršijo 1,6 mlrd. eurų. Didžiausią paramos dalis teko „Lietuvos energijos“ Elektrėnų elektrinės išlaikymui – apie 679 mln. eurų, arba maždaug 43 proc. viso VIAP biudžeto.

Vien 2017 m. tarp paramos gavėjų buvo daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių ir fizinių asmenų.

Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum“, kuri per pastaruosius 4 metus jau yra gavusi beveik 15 mln. eurų VIAP paramos per elektros skatinamąjį tarifą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje. Parama „Fortum“ bendrovei per visą 12 metų laikotarpį elektros vartotojams gali atsieiti apie 40 mln. eurų.

Teismuose atsikovotą paramą nuo šių metų gegužės pradėjo gauti šilumos gamybos bendrovė „Foksita“, kuriai už biokuro jėgainėje Kaune gaminamą elektrą šiemet skirta 411 tūkst. eurų VIAP lėšų. „Foksita" gauna 2013 metais aukcione laimėtą, tačiau vėliau panaikintą fiksuotą, didesnį nei rinkoje 9,7 cento skatinamąjį tarifą, kuris galios 12 metų.

Tokį pat tarifą atgaus ir „Danpower", kuri tais pačiais 2013 metais buvo laimėjusi analogišką aukcioną. VIAP išmokos šiai įmonei per metus gali siekti apie 1,5 mln., per visus 12 skatinimo schemos metų - apie 18 mln. eurų.

Sumažino šilumos kainas

„Šilumos rinkoje įrodėme, kad vartotojams tinkamas kainas galime pasiūlyti, priešingai nei dalis mūsų konkurentų, be jokių finansinių paramų. Elektros rinkoje situacija kitokia – gamyba iš atsinaujinančių šaltinių be paramos yra nuostolinga. Todėl valstybės ir kviečia investuotojus gaminti ne tik šilumą, bet ir elektrą, pažadėdamos jiems skatinamuosius tarifus“, - teigia B. Fogelis.

Pasak jo, „Danpower“ yra didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai Lietuvoje, kurių veikla prisidėjo prie šilumos kainų mažinimo Vilniuje ir Kaune.

Kainų komisijos duomenimis, 2017 metais visų nepriklausomų gamintojų veikla šilumos vartotojams leido sutaupyti daugiau nei 12 mln. eurų, iš jų – net 7 mln. eurų Kaune.

Ginčas tarp šalių buvo kilęs, kuomet inspekcija „Danpower“ leidimą elektros gamybai Kaune išdavė be teisėtai aukcione laimėto skatinamojo tarifo, sakoma pranešime žiniasklaidai.

Antradienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią bylą nutraukė po to, kai „Danpower“ atsisakė savo apeliacinio skundo, teigdama, kad skatinamųjų tarifų klausimas buvo galutinai išspręstas Vokietijos investuotojai pasirašius taikos susitarimą su Energetikos ministerija.

Teismas taikos sutartis tarp Energetikos ministerijos ir „Danpower“ galutinai ir neskundžiamai patvirtino dvejose bylose dar šių metų gegužę.

Pasak „Danpower“ finansų direktoriaus Burkhardo Fogelio (Burkhard Vogel), pagaliau baigus visus investuotojų ginčus su valstybe, nebelieka kliūčių abiems šalims įgyvendinti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

„Nesiekiame kokių nors privilegijų – tarifo atstatymas mums užtikrins vienodas, teisėtas galimybes konkuruoti su kitomis energetikos įmonėmis, kurios jau yra gavusios elektros skatinamuosius tarifus ar Europos Sąjungos paramą“, – sako „Danpower“ finansų direktorius.

Gegužę Energetikos ministerijos ir „Danpower“ pasirašyta bei Vyriausybės patvirtinta taikos sutartimi nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. Investuotoja įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.

Valstybė išvengia ir bylinėjimosi išlaidų, kurios visuose teismuose galėjo siekti iki 5 mln. eurų.

Taikos sutartimi „Danpower“ atstatomas 2013 m. suteiktas, bet 2015 m. panaikintas leidimas elektros energijos gamybos plėtrai Kaune su fiksuotu 9,7 cento už kilovatvalandę tarifu 12 metų laikotarpiui. Vokietijos investuotoja savo ruožtu sutiko atsisakyti jai skirto ir teisme apginto skatinamojo elektros supirkimo tarifo biokuro elektrinės projektui Vilniuje.

Atstatytas elektros tarifas „Danpower“, kuri iki šiol nėra gavusi jokios paramos, per metus vartotojams gali atsieiti apie 1,5 mln. eurų arba apie 18 mln. eurų per visą 12 metų laikotarpį.

Iš viso nuo 2010 iki 2018 metų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų biudžetas siekė per 1,5 mlrd. eurų. Didžiausia jų dalis teko „Lietuvos energijos“ Elektrėnų elektrinės išlaikymui – apie 679 mln. eurų, arba maždaug 43 proc. viso VIAP biudžeto.

Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum“, kuri per pastaruosius 4 metus jau yra gavusi beveik 15 mln. eurų VIAP paramos per elektros skatinamąjį tarifą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje. Per 12 skatinimo schemos metų VIAP išmokos šiai įmonei gali siekti apie 40 mln. eurų.

Daugiamilijoninę valstybės paramą gaunanti „Fortum“ teismui buvo pareiškusi abejones dėl „Danpower“ atstatomo skatinamojo tarifo teisėtumo, tačiau teismas netenkino šios bendrovės prašymo įtraukti ją į bylą trečiąja šalimi.

B. Fogelio teigimu, su valstybe taikos sutartimi užbaigti ginčai skatins skaidrią ir sąžiningą konkurenciją bei efektyvią atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje.

Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonei „Enercity“ priklausanti kompanija „Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.

Skaidresni viešieji pirkimai, atsižvelgimas į verslo poreikius, pasak A. Gurinskienės, sudarytų palankesnes sąlygas esamiems ir naujiems investuotojams.

Penktadienį Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Susitikimų su šalies vadovais metu itin didelis dėmesys skiriamas Lietuvos ir Vokietijos ekonominiams ryšiams plėtoti ir iššūkiams aptarti.

A. Gurinskienė sako, kad vis didėjančios Vokietijos investicijos Lietuvoje ženkliai prisideda prie mūsų šalies ūkio stiprėjimo, bet potencialas – dar neišsemtas. Pasak jos, 2017 metus Lietuvoje galima vadinti Vokietijos investuotojų šuoliu.

„Atėjo tokios svarbios kompanijos kaip „Hella“, „Continental“ ir kitos, mažesnės, investuotojos domisi investicine aplinka Lietuvoje. Lietuva yra patraukli Vokietijos investuotojams. Tai lemia gera infrastruktūra, konkurencingi atlyginimai, vokiečiams labai artimas mūsų darbuotojų mentalitetas, išvystytas kelių tinklas, jūrų uostas, greitas internetas, elektroninių paslaugų išvystymas viešajame sektoriuje“, - Eltai sakė A. Gurinskienė.

Lietuva yra patraukli Vokietijos investuotojams. Tai lemia gera infrastruktūra, konkurencingi atlyginimai, vokiečiams labai artimas mūsų darbuotojų mentalitetas, išvystytas kelių tinklas, jūrų uostas, greitas internetas.

Pasak jos, ankstesnis „Lidl“ atėjimas į Lietuvą prisidėjo prie aktyvesnės konkurencijos ir kainų mažėjimo prekybos sektoriuje. O šilumos rinkoje tą patį galima pasakyti apie beveik 100 mln. eurų siekiančias „Danpower“ investicijas.

Praėjusiais metais AHK atlikta investuotojų apklausa parodė, kad pagal investicijų patrauklumą Lietuva yra 7-oje vietoje tarp 20 Vidurio ir Rytų Europos šalių. Tačiau, pasak A. Gurinskienės, Lietuvai dar yra kur pasitempti.

„Amžinos bėdos su viešųjų pirkimų skaidrumu, didelis darbo jėgos apmokestinimas ir auganti jos paklausa, švietimo sistemos pertvarka atsižvelgiant į verslo poreikius - šių sferų tobulinimas sudarytų palankesnes sąlygas plėstis jau atėjusiems investuotojams bei, pasinaudojant jų pavyzdžiu, pritraukti naujų“, - sako A. Gurinskienė.

Vokietijos „Danpower“ dėl investicinių sąlygų pastaraisiais metais taip pat ne kartą kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas. Bendrovė teigė, kad jos investicijoms Lietuvoje yra kuriamos dirbtinės kliūtys, o konkurencinės sąlygos šalies šilumos rinkoje nėra vienodos visiems dalyviams. Šių metų gegužę „Danpower“ ir Energetikos ministerija sudarė taikos sutartį dėl valstybės įsipareigojimų vykdymo, kuri dar laukia galutinio teismo patvirtinimo.

Su kliūtimis teko susidurti ir prekybos tinklui „Lidl“. Į Lietuvą atėjusi bendrovė teisėtai Vilniuje įsigijo sklypą ir nebenaudojamą Kelių policijos pastatą, kurį ketino nugriauti, o jo vietoje statyti centrinę būstinę. Tačiau pradėjus projektavimo darbus paaiškėjo, kad apgriuvęs policijos pastatas galimai yra vertingas architektūros statinys, kilo ginčų su savivaldybe dėl jo griovimo.

Vokietija užima trečią vietą pagal tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje, taip pat yra svarbiausia rinka lietuviškų produktų eksportui. Iš viso Vokietija Lietuvoje yra investavusi 1,14 mlrd. eurų.

„Darydami dar vieną nuolaidą valstybei, nevykdžiusiai savo ankstesnių įsipareigojimų užsienio investuotojams, neprarandame vilties, kad galėsime dirbti Lietuvoje su ilgalaike atsinaujinančios energetikos strategija, aiškiomis ir visiems vienodomis taisyklėmis, žodžio ir įstatymų viršenybe“, - pranešime žiniasklaidai teigia „Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Fogelis (Burkhard Vogel).

„Danpower“ informavo ministeriją sutinkanti pratęsti sutartyje numatytą rugpjūčio 1 d. terminą, iki kurio valstybė turėjo atstatyti 2013 m. suteiktą, bet 2015 m. panaikintą žaliosios energetikos skatinimo tarifą biokuro elektrinei Kaune. Neatstačius šio tarifo, „Danpower“ įgautų visas teises į derybose atsisakytą skatinimo tarifą Vilniaus biokuro jėgainės projektui, kurį galutine ir neskundžiama nutartimi yra patvirtinęs teismas.

„Nesiekiame kokių nors privilegijų – norime tik vienodų, teisėtų galimybių konkuruoti su kitomis energetikos įmonėmis, kurios jau yra gavusios skatinamuosius tarifus ar Europos Sąjungos paramą“, – sako „Danpower“ finansų direktorius.

Gegužę sudarytą taikos sutartį su Energetikos ministerija Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra patvirtinęs dviejose bylose. Tačiau šios sutarties dalimi tapusio taikos susitarimo su Valstybine energetikos inspekcija teismas nepatvirtino, nutaręs išsiaiškinti, ar bendrovei atstatomas žaliosios energetikos skatinamasis tarifas iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų nepažeidžia viešojo intereso. Tuomet Energetikos ministerija kreipėsi į „Danpower“, prašydama atidėti sutartyje nustatytų valstybės įsipareigojimų vykdymą.

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių visoje Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti šiltnamio efektą bei iškastinių išteklių importą.

Iš viso Lietuvoje per 2017 m. daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių ir fizinių asmenų buvo išmokėta beveik 148 mln. eurų paramos iš VIAP biudžeto lėšų. Šiemet ši suma viršys 145 mln. eurų.

Pasak B. Fogelio, „Danpower“ yra bene vienintelė įmonė Lietuvos energetikos sektoriuje, iki šiol nesinaudojusi nei Europos Sąjungos, nei VIAP parama.

Šalies politikams keliant klausimus dėl galimybių paviešinti Energetikos ministerijos ir „Danpower“ taikos sutartį, B. Fogelis patvirtina, kad investuotoja tam neprieštarauja.

„Mes džiaugsimės, jeigu mūsų sutarties paviešinimas padidins skaidrumą Lietuvos energetikoje ir parodys pavyzdį kitiems rinkos dalyviams“, – teigia B. Fogelis.

Taikos sutartimi „Danpower“ atstačius leidimą elektros energijos gamybos plėtrai Kaune su fiksuotu 9,7 cento už kilovatvalandę tarifu 12 metų laikotarpiui, Vokietijos investuotoja sutiko atsisakyti teisme apginto skatinamojo tarifo Vilniuje. Taikos sutartimi taip pat nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. „Danpower“ įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.

Vokietijos kompanija „Danpower“ Lietuvoje valdo atsinaujinančios energetikos bendrovę „Danpower Baltic“. „Danpower Baltic“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.

„Danpower“ priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Enercity AG“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.