„Su kolegomis pietavome socialiniame restorane „Pirmas Blynas“, kuris atviros rinkos sąlygomis rūpinasi neįgaliųjų integracija į darbo rinką ir taip užtikrina galimybes gyventi visavertį gyvenimą. Puikus socialiai atsakingo verslo Lietuvoje pavyzdys, kurį labai palaikau, ir tikiuosi, kad ateityje mūsų šalyje jų tik daugės. Pirmas blynas tikrai neprisvilo“, – rašoma G. Nausėdos feisbuke.

Sostinėje 2018 m. duris atvėrė socialinis restoranas-blyninė „Pirmas Blynas“, primena ELTA. Jį įkūrė Lietuvoje gyvenantis olandas Timas van Wijkas. Restorane dirba žmonės, turintys negalią. Maitinimo įstaiga yra prisidėjusi ir prie akcijos senjorams „Susitikime prie kavos puodelio“, kurios metu senjorai vaišinami nemokama kava bei arbata. Už šią iniciatyvą „Pirmas Blynas“ sausio 17 d. gavo padėką ir iš Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus.

Už tokias prezidento Gitano Nausėdos teiktas Socialinių įmonių įstatymo pataisas  ketvirtadienį balsavo 57 Seimo nariai, o susilaikė 14 parlamentarų.

Tokios stebėsenos šalies vadovas pareikalavo, pasirašęs Seimo rugsėjį priimtą atnaujintą Socialinių įmonių įstatymą. G. Nausėda tikisi, kad taip bus tobulinama neįgaliųjų įdarbinimo sistema.

Naujos taisyklės sulaukė tiek socialinių įmonių atstovų, tiek neįgaliųjų kritikos.

Socialinėse įmonėse šiuo metu dirba apie 7 tūkst. neįgaliųjų. 40 tūkst. jų dirba kitose įmonėse.

Neįgaliųjų darbo vietų kūrimui ir išlaikymui valstybė per metus skiria apie 30 mln. eurų.

Jie pasipiktinę Seime pradėtomis svarstyti pataisomis, nuo birželio uždrausiančiomis kurtis naujoms socialinėms įmonėms. Reformos autoriai sako, kad taip pat valstybė sudarys sąlygas negalią turintiems gyventojams lengviau įsidarbinti laisvoje rinkoje.   

Socialinių įmonių asociacijos atstovas ir socialinės įmonės „BSS grupė“ direktoriaus Donato Plečkaičio teigimu, socialinės įmonės statuso neturinčios bendrovės nenori įdarbinti žmonių, nes gauna mažesnes subsidijas nei tokį statusą turinčios bendrovės.

„Verslas nenori įdarbinti neįgaliųjų gaudamas 10 proc. mažesnes subsidijas negu socialinės įmonės“, - šią savaitę Seimo Ekonomikos komitete, kur buvo aptartas socialinių įmonių reformos projektas, tvirtino D.Plečkaitis.

Pasak jo, svarstome socialinių įmonių klausimą reikia atsakyti, ar pakeitimais norima naikinti darbo vietas neįgaliesiems, ar norime išgryninti socialinių įmonių modelį.

„Jeigu norime išgryninti, pasakykime, kas yra blogai su socialinėmis įmonėmis. Jeigu sakome, kad jų pagrindinis tikslas yra pelnas, tada žiūrėkime pelno perskirstymo klausimą. Jeigu sakome, kad jos korumpuotos, dirba teisti žmonės, tada padarykime taip, kad nebūtų galima piktnaudžiauti, kad netektų statuso, jeigu pažeidžia Darbo kodeksą“, - aiškino D.Plečkaitis.

Aklųjų ir silpnaregių asociacijos atstovas Aurimas Papečkys siūlo, kad atvėrus kelius neįgaliesiems į atvirą rinką būtų susiaurintas valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašas.

Beveik pusšimtį darbuotojų su regėjimo negalia turinčios socialinės įmonės „Aksida“ direktorius, dvi kadencijas į Seimą Šiauliuose rinktas Evardas Žakaris tikino, kad su tokia negalia žmonėms susirasti darbą yra neįmanoma, nes sukurti jiems pritaikyta darbo vietą brangiai kainuoja.   

„Kaip jie gali būti integruoti į viešą darbo rinką? Jokių galimybių, jie neįsidarbins“, - sakė E.Žakaris.

Pasak jo, todėl kai kurie žmonės, ieškodami darbo, nuslepia savo neįgalumą.

„Daug žmonių slepia neįgalumą, nes darbdaviai jų nenori į darbinti (....) Pats lengviausias įdarbinimas žmonių su klausos negalia, bet ir daugybė jų neturi darbo“, - kalbėjo E.Žakaris.

Socialinių įmonių asociacijos pirmininkas ir bendrovės „Liregus“ direktorius Leonas Kirkilovskis prognozuoja, kad Seime svarstomos pataisos sužlugdys įmones, kuriose dirba sunkiausią negalią turintys žmonės, nes reikės atleisti pensinio amžiaus dirbančiuosius, dėl to sumažės neįgaliųjų įmonėje ir ji neteks statuso.

„Joks verslas neįdarbins neregio ar su kita didele negalia žmogaus, kuris neturės rėmimo“, -  teigė L.Kirkilovskis.

Seime pradėta svarstyti socialinių įmonių pertvarka siekiama pažaboti dabar nesąžiningai veikiančias tokias įmones, kurios neįgaliuosius įdarbina ne realiai, o „popieriuje“, tačiau už tai gauna finansinę paramą iš valstybės ir Europos Sąjungos.

Pataisos numato, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms - subsidijos darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms būtų skiriamos tik už tuos darbuotojus, kurie bus įdarbinti iki šios reformos įsigaliojimo. Subsidijos neįgalių arbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir darbo priemonėms įsigyti naujai įdarbinant žmonėms nebūtų mokamos.

Norint paskatinti darbingo amžiaus neįgalių žmonių integraciją į darbo rinką, valstybės pagalba socialinėms įmonėms būtų teikiama tik įdarbinus darbingo amžiaus neįgaliuosius, o ne sulaukusius pensinio amžiaus.

Lietuvoje dabar veikia 172 socialinės įmonės, pusšimtyje iš jų dirba tik neįgalieji. Šiose įmonėse 2016-aisiais dirbo per 7 tūkst. žmonių, šios bendrovės gavo beveik 24 mln. eurų valstybės paramos. Vieno dirbančiojo tokiose įmonėse išlaikymas kainuoja 3820 eurų per metus.

Socialinių įmonių įstatymas Lietuvoje veikia nuo 2004 metų.