„Pati labai dažnai ateinu į kavines išgerti kavos, pasimokyti. Aš manau, kad tai yra labai jauki erdvė tam. Savo CV ir motyvacinius laiškus išsiunčiau į labai daug kavinių“,– sakė moksleivė Daniela Luniova.

Paauglė sakė norinti užsidirbti, nes kitamet laukia egzaminai. Pinigus skirs mokymams ir korepetitoriams. Tiesa, jaunimas atviravo – įsidarbinus jiems svarbu ne tik finansinsinė nepriklausomybė.

„Mikroklimatas yra vienas svarbiausių faktorių visur – tiek darbe, tiek mokykloje“, – vardijo Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė.

„Populiariausia – maitinimo ir gėrimų teikimo vieta – dirba padavėjais. Maisto produktų gamyba, mažmeninė prekyba, didmeninė prekyba. Dirba taip pat ir pastatų statybų sektoriuje, ir, pavyzdžiui, sportinėje veikloje“, – sakė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

„Kur sezono metu labiausiai trūksta darbuotojų? Paslaugų sferoje. Ir ne paslaptis, kad mūsų pajūris atsigauna, ir visi trys mėnesiai yra tie, kurie reikalauja jaunimo“, – teigė Prefesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaikai ir paaugliai neretai nori ir bando darbą derinti su atostogomis. „Iš savo aplinkos tikrai girdžiu, kad didžioji dalis pasirenka vieno mėnesio darbą. Pavyzdžiui, liepą, o rugpjūtį jau stengiasi keliauti į įvairius festivalius ar savanoriauti“, – pasakojo Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė.

O kaip į tokius jaunus darbuotojus reaguoja darbdaviai? Juk nepilnamečiams galioja kiek kitokia darbo tvarka. „Jie gali dirbti, bet klausimas, kokius darbus jie gali dirbti. Pas mus labai apribotos galimybės ir, aš sakyčiau, netgi perdėtai yra saugomi jau praktiškai suaugę žmonės“, – sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

„Pavyzdžiui, jie negali dirbti su alkoholiu, su chemija. Poilsio grafikas yra kitoks“, – kalbėjo Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis.

Pašnekovas sakė, kad darbuotojų ir taip trūksta. Vasaros sezonui papildomai įdarbinama apie 200, nepilnamečių kol kas įdarbinta apie dešimt. Tačiau ne visi dar baigė mokslus, tad po kurio laiko jų dirbs daugiau. „Mes priimame daugiau tokių darbuotojų. Angliškai jie vadubasi runneriai – pagalbininkai tam tikrose vietose, kur yra didesni srautai – nurinkti, padėti padavėjui, virėjui“, – vardijo Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas.

Plačiąja prasme galiu pasakyti, kad darbdaviai baidosi dėl tam tikrų perdėtų apsaugos priemonių, kad kas nors neatsitiktų.

„Plačiąja prasme galiu pasakyti, kad darbdaviai baidosi dėl tam tikrų perdėtų apsaugos priemonių, kad kas nors neatsitiktų“, – atviravo D. Arlauskas.

„Sodros“ duomenimis, kiekvienais metais per vasaros sezoną Lietuvoje įsidarbina apie 15 tūkst. nepilnamečių.

„Darbdaviai tikrai nori priimti, nes tokie darbuotojai, kurie nėra edukuoti Darbo kodeksui, yra pakankamai gerai priimami, nes praktiškai iš to žmogaus galima lipdyti bet ką“, – teigė I. Ruginienė.

Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo keturiolikos. Darbas privalo būti įformintas darbo sutartimi. Tokiai sutarčiai sudaryti reikia vieno iš tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą, raštiško sutikimo. Taip pat reikalinga medicininė pažyma.

„Nepilnamečiai negali dirbti naktimis, viršvalandinio darbo. Jie taip pat turi papildomas 30 minučių pertraukas, kurios yra apmokamos“, – aiškino VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Aras Petrevičius.

Vaikai negali per dieną dirbti ilgiau nei šešias valandas ir 30 valandų per savaitę. Paaugliai nuo šešiolikos metų – 40 valandų per savaitę. Toks griežtas reglamentavimas reikalingas siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo išnaudojimo. Tačiau to, deja, vis dar pasitaiko.

„Paprastai mes gauname informaciją iš visuomenės – skambina kaimynai, tėvai ar patys nepilnamečiai ir praneša, kad jie dirba nelegaliai. Skambina tuomet, kai yra kažkas negerai. Pavyzdžiui, dirbo ir negavo savo sutarto atlygio“, – sakė A. Petrevičius.

Valstybinė darbo inspekcija nuolat atliaka patikrinimus. Pavyzdžiui, pernai  nustatyti 27 atvejai, kai nepilnamečiai buvo įdarbinti nelegaliai. Daugiausia pažeidimų nustatyta Šiaulių, kiek mažiau – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos skyriuose.

Dažniausiai nelegaliai nepilnamečiai dirba žemės ūkyje, statybose, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. „27 atvejai yra labai daug. Žinant VDI pajėgumus, kai tikrai ne kiekvieną įmonę gali patikrinti“, – akcentavo I. Ruginienė.

„Žinoma, kad kiekvieno darbdavio nepatikrinsime, nes nėra tam resursų. Iš viso bendro masto tai sudaro pusantro procento visų nelegalių darbuotojų“, – neslėpė VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas.

„Jeigu tu priimi žmogų, jis tau dirba – neša pridėtinę vertę, o tu jam nesuteiki deramų sąlygų ir socialinių garantijų, ir jo darbo užmokestis yra pakibęs ant plauko, tai, be abejo, tai yra vergovė ir išnaudojimas“, – žodžių į vatą nevyniojo Prefesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

Nelegalus darbas darbdaviams ir įmonėms gali užtraukti baudą iki 5 tūkst. eurų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14 metų, tačiau priklausomai nuo to, ar jie patenka į vaikų (asmenys nuo 14 iki 16 metų) ar paauglių (asmenys nuo 16 iki 18 metų) amžiaus grupę, taikomi skirtingi apribojimai jų darbo pobūdžiui, darbo ir poilsio laikui, saugai ir sveikatai, taip pat ir darbo sutarties sudarymui.

Darbdavys, prieš įdarbindamas asmenį iki 18 metų siųsdamas tikrintis sveikatos, turi pateikti jam numatomų darbo sąlygų aprašymą, nurodydamas galimą profesinę riziką, o gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą turi vadovautis joje pateikta išvada, pavesdamas dirbti konkrečius darbus, suteikdamas visas reikalingas saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Norėdamas įdarbinti vaiką, darbdavys, iki sudarydamas darbo sutartį, turi raštu informuoti vaiko tėvus apie vaikui galinčią kilti profesinę riziką, jo saugos ir sveikatos apsaugos priemones, gauti vieno iš tėvų raštišką sutikimą, o mokslo metų laikotarpiu – ir raštišką mokyklos, kurioje vaikas mokosi, sutikimą.

Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį, kad jaunimas gali dirbti ne visus darbus.

VDI atkreipė dėmesį, kad jaunimas gali dirbti ne visus darbus. Vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiama dirbti lengvus darbus, kurie nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi. Apskritai iki 18 metų draudžiama dirbti darbus, kuriuose naudojamas švinas, jo junginiai, asbestas, degieji skysčiai, dujos ir aerozoliai, toksiškos, jonizuojanti spinduliuotė, cheminės medžiagos, galinčios sukelti vėžį, yra pavojingas elektros poveikis, taip pat dulkės, dūmai ir pan.

Teisės aktai numato ir daugiau lengvatų nepilnamečiams darbo naujokams. Ne mokslo metų laiku vaikas gali dirbti iki 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę (mokslo metais – iki 2 val. per dieną ir iki 12 val. per savaitę). Paaugliams ne mokslo metų laiku darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę. Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 iki 6 valandos. Be to, vaikams turi būti užtikrintas nepertraukiamas keturiolikos kalendorinių dienų poilsis per mokinių vasaros atostogas.

Darbdaviai taip pat turėtų žinoti, kad negali skirti nepilnamečiams pasyvaus budėjimo darbe ar namuose, viršvalandinio ir naktinio darbo. VDI primena, kad kokio amžiaus darbuotojas bebūtų, darbas prasideda nuo darbo sutarties sudarymo. Tik taip darbuotojas įgyja darbo garantijas darbe įvykus nelaimingam atsitikimui ar darbdaviui nevykdant darbo sutarties sąlygų.

Patarimai, galintys išgelbėti gyvybę ar sveikatą

– Negalima imtis jokios užduoties, kol darbuotojo nepamokė, kaip ją saugiai vykdyti.

– Jei darbuotojas mano, kad prieš pradedant darbą instruktuodami perkrauna informacija arba ją pateikia per greitai, verta paprašyti mokančiojo kalbėti lėčiau ir dar kartą pakartoti instrukcijas.

– Nereikėtų išeiti iš savo darbo vietos, nebent tai lieptų daryti. Kitose darbo vietose gali būti įvairių nežinomų pavojų, pavyzdžiui, slidžios grindys ir pan.

– Ko nors nežinote – klauskite. Išvengti nelaimės darbe gali padėti jus prižiūrintis vyresnysis asmuo ar bendradarbis.

– Atliekant užduotis, būtina naudoti apsaugos priemones. Įvairiose darbo vietose tai gali būti speciali avalynė, šalmas, pirštinės, specialūs akiniai ir kt. Klauskite, kada ir kokias asmenines apsaugos priemones naudoti, kur jas rasti, kaip prižiūrėti. Jei dirbate kompiuteriu, jums reikalingos kitos žinios – kaip tinkamai sureguliuoti stalo ir klaviatūros aukštį, prisitaikyti kėdę, taisyklingai sėdėti, kas kiek laiko daryti pertraukas ir pan. – kad po keleto metų netektų vargti dėl stuburo, akių ar kitų ligų.

– Būtina pasiklausti, ką daryti ypatingais atvejais, pavyzdžiui, įsijungus priešgaisrinei signalizacijai, dingus elektrai ir pan.

– Negalima ignoruoti jokių nemalonių, neįprastų požymių, pavyzdžiui, kai netikėtai ima skaudėti galvą ar kitą kūno dalį, sukasi galva, niežti kūną, graužia akis, nosį ar gerklę – tai gali būti rimtos sveikatos problemos pradžia. Praneškite apie šiuos pojūčius tiesioginiam vadovui, prižiūrinčiam vyresniam asmeniui, kad jus nukreiptų pas gydytoją, į darbo medicinos tarnybą, jei tokia yra.