Taip pat ketinama diskutuoti, kaip spręsti jų problemas, kaip sklandžiai integruoti juos ir padėti įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje.

Lietuvoje dabar yra daugiau negu 82 tūkst. Ukrainos piliečių ir jų šeimos narių. 29,5 tūkst. migrantų įsidarbino, tačiau dėl menko teisinio raštingumo, kalbos barjero, finansinio pažeidžiamumo jie dažnai susiduria su problemomis.

Į konferenciją pakviesti JAV ir Ukrainos ambasadų atstovai, Ukrainos ombudsmeno tarnybos departamento, ministerijų, Seimo, Migracijos departamento, Valstybinės darbo inspekcijos atstovai.

Konferenciją organizuoja Lietuvos profesinių sąjungų aljansas kartu su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru, viešąja įstaiga „Socialinis architektas“.

Nedidelėje pieno produktų įmonėje „Varėnos pienelis“ įsidarbinę karo pabėgėliai išsprendė darbuotojų trūkumo problemas. Įmonės direktorė Jolanta Kuzminienė sako, kad ukrainiečiai yra atsakingi ir motyvuoti.

„Atvykę ukrainiečiai mums išsprendė darbo jėgos trūkumą, nes jau dešimt metų kiekvienais metais mums trūksta žmonių ir šį pavasarį iš viso buvo krizė, nes trūko 20 žmonių. Ukrainiečiai mums trūkumą kompensavo“, – teigė J. Kuzminienė ir pridūrė, kad darbuotojų vis dar ieško.

Pasak J. Kuzminienės, ukrainiečiai jos įmonėje dirba kvalifikuotus darbus, o kvalifikaciją jie įgijo prieš pradėdami dirbti.

„Dirba kvalifikuotą darbą – vyrai dirba linijų operatoriais, moterys dirba pieno produktų gamintojomis prie konvejerio. Mes juos apmokome, nes kiekviena darbo vieta turi savo specifiką. Praeinami visi instruktažai, apmokymai ir tada dirbama“, – sakė įmonės direktorė.

Jų motyvacija yra didžiulė – jie mūsų prašė pradėti darbą kuo greičiau.

Ukrainiečiai – labai motyvuoti dirbti ir užsidirbti, nes į Lietuvą nuo karo pabėgo praktiškai tuščiomis.

„Pas mus dirbantys ukrainiečiai yra tie tikri pabėgėliai, kurie pabėgo su rankinukais, su vaikais, atbėgo praktiškai be jokių asmeninių daiktų, tikrai išsigandę. Jie neturi, kur grįžti, nes jų namai subombarduoti arba išplėšti. Jų motyvacija yra didžiulė – jie mūsų prašė pradėti darbą kuo greičiau. Ačiū Varėnos merui, jis suorganizavo vaikų paėmimą į darželius, mokyklas ir su šitais žmonėmis mes neturime jokių problemų. Galiu pasakyti, kad jie dirba geriau negu kai kurie vietiniai žmonės“, – lygino J. Kuzminienė.

Vienintelis būdas lietuviams susikalbėti su ukrainiečiais – rusų kalba.

„Mes sprendžiame savo jėgomis, stengiamės, kad prie jų būtų žmonės, kurie arba vyresni ir moka rusų kalbą, arba mokykloje mokėsi rusų kalbos. Rusų kalba yra vienintelė šiuo atveju. Jeigu kyla neaiškumų, atsiranda rusiškai kalbantys žmonės ir jie pavertėjauja. Šiaip problemų nekyla, netgi kaip tik lietuviai mūsų darbuotojai džiaugiasi, kad jie pramoksta kalbos“, – teigė J. Kuzminienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Įmonės direktorė teigė, kad savo darbuotojams suteikia nemokamą gyvenamą vietą.

Dauguma pas mus atvažiavusių galvoja įsitvirtinti Varėnoje, tačiau čia yra kita problema – trūksta nekilnojamo turto nuomai.

„Mes savo darbuotojams – tiek ukrainiečiams, tiek lietuviams – suteikiame gyvenamą plotą, už kurį jie nemoka. Kai kuriems mūsų kolektyvo žmonėms teko pirkti įvairių priemonių, pradedant higiena baigiant apranga. Mes savo žmonėms organizavome viską“, – tikino J. Kuzminienė.

Didžioji dalis Varėnoje dirbančių ir gyvenančių ukrainiečių namų Ukrainoje jau nebeturi, tad svarsto likti ir kurti gyvenimą Lietuvoje. 

„Labai įvairiai, nes, kaip ir minėjau, pas mus yra tie tikrieji pabėgėliai, ne tie, kurie atvažiavo su „Mercedes“ automobiliu ir apsipirkinėja „Akropolyje“. Tai yra žmonės, kuriuos nelaimė palietė 100 proc. Jų situacija tokia – jie tarpusavyje klausinėjasi, bet didesnė jų dalis neturi, kur grįžti. Netgi iki karo mes pas save turėjome dirbančius penkis ukrainiečius, kurie atvažiavę tiesiog norėjo užsidirbti. Dauguma pas mus atvažiavusių galvoja įsitvirtinti Varėnoje, tačiau čia yra kita problema – trūksta nekilnojamo turto nuomai. Tačiau tikrai nė vienas nekalba, kad važiuos toliau į Vakarus. Kol kas apie grįžimą namo irgi nėra kalbos“, – tvirtino įmonės direktorė.

Moteris tikino, kad labai nenorėtų, jog ukrainiečiai išvyktų kitur, nes pieno gamykloje daugiau nėra kam dirbti ir tektų gamybos apimtis mažinti 20 proc.

„Aš nenorėčiau, kad jie išvyktų, nes mūsų gamykla dabar apie 70 proc. produkcijos eksportuoja į Vakarus ir poreikis yra didžiulis. Mes norėtume didinti pardavimus, bet susiduriame su problema, kad mums trūksta žmonių. Jeigu jie (ukrainiečiai – red. past.) išvyks, aš turėsiu gamybą mažinti apie 20 proc. Visus vietinius, kurie norėjo dirbti ir yra darbštūs žmonės, mes priėmėme, o likusi profesionalių bedarbių ir pašalpų prašytojų masė liks, jų neužmotyvuosi jokiais būdais“, – sakė J. Kuzminienė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir Lietuvos aukštųjų technologijų grupės „BOD Group“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius sako, kad pramonės įmonės pasiruošusios įdarbinti karo pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau tiek jis, tiek Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė pabrėžia, kad įmonės jiems dažniau gali pasiūlyti nekvalifikuotą darbą.

Vis dėlto prekybos tinklai bei kai kurios kitos įmonės priima ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus.

Vienoje savo įmonių V. Janulevičius svarsto sukurti netgi atskirą pamainą darbuotojams iš Ukrainos.

Pramonės ir prekybos įmonės siūlo darbo vietas

„Srautas auga, didėja, kiekvieną dieną kuo toliau, tuo daugiau sulaukiame norinčių įsidarbinti. Aišku, daugiausia yra moterys, ir bandome surasti galimybes joms dirbti. (...) Laukiame ir bandysime kiekvieną besikreipiantį įdarbinti“, – BNS teigė V. Janulevičius.

Jo teigimu, įdarbinti darbuotojų prašė ir Lietuvos pramonininkų partneriai Ukrainoje.

„Buvo pora atvejų, kai buvo prašymai dėl tų gerų darbuotojų, kurie išvyko iš Ukrainos (...) kad juos įdarbintume“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

V. Janulevičiaus teigimu, konfederacija artimiausiu metu žada parengti savo nariams skirtą susistemintą informaciją apie pabėgėlių pasiskirstymą miestuose pagal jų specialybes ir įsidarbinimo lūkesčius. Tačiau pramonės įmonės pabėgėliams dažniau gali pasiūlyti nekvalifikuotą darbą.

Jei ateityje augtų pabėgėlių skaičius, V. Janulevičius vienoje savo įmonių svarsto sukurti atskirą pamainą darbuotojams iš Ukrainos: „Jeigu atsiras daugiau bėgančių nuo karo, tai bandysime siūlyti sukurti netgi specialią atskirą pamainą, kad būtų viena kalba (...), kad jie visi jaustųsi kaip viena komanda“.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės R. Vainienės teigimu, prekybos tinklai jau yra priėmę dešimtis pabėgėlių iš Ukrainos ir planuoja jų priimti daugiau.

Pasak R. Vainienės, pabėgėlių įdarbinimą lengvina tai, jog šalyje esant nepaprastajai padėčiai nereikalaujama iš dirbančių  aptarnavimo sferoje mokėti lietuvių kalbą. Tačiau, jos teigimu, nemokantiems kalbos prekybos tinklai paprastai siūlo darbą, kur nėra tiesioginio kontakto su klientais.

„Šiuo metu yra tas kalbos reikalavimo taikymas suspenduotas. Dėl to (pabėgėliai – BNS) gali įsidarbinti iš karto, jiems nereikia išlaikyti jokių kursų ar testų ir gali žmonės pradėti dirbti. Bet, žinoma, jeigu jie nemoka kalbos, tai jiems siūlomas darbas ten, kur nėra kontakto su klientu – salės darbuotojai, gamybinių padalinių darbuotojai, sandėlio darbuotojai“, – BNS teigė R. Vainienė

Vis dėlto, anot jos, prekybos tinklai, žiūrėdami į ilgalaikę perspektyvą, priima ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus.

„Prekybininkai nusiteikę įdarbinti ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus su perspektyva, kad galbūt ir Ukrainai kažkada reikės tokio profilio žmonių, kai ji atsikūrinės, atsistatinės, ir gal tie prekybos tinklai, kurie dabar veikia Lietuvoje, pradės kurtis ir ten“, – kalbėjo R. Vainienė.

Ukrainiečiams – įvairūs palengvinimai

Tiek pramonės įmonės, tiek prekybos tinklai įdarbintus karo pabėgėlius yra pasiruošę aprūpinti gyvenamuoju būstu.

„Prekybininkai ir iki šiol darbuotojams, kuomet buvo jų trūkumas ir reikėjo įdarbinti žmones (...) iš kitų rajonų ar panašiai, tai žmonėms būdavo siūlomi bendrabučiai. Tai tas galioja ir ukrainiečiams. Yra galimybės gauti bendrabutį, jeigu jie to pageidauja“, – sakė R. Vainienė.

Prekybos įmonių asociacijos direktorė patikino, jog įdarbinti pabėgėliai su darbo sąlygomis supažindinami jiems suprantama rusų arba anglų kalba.

„Yra ir darbų saugos reikalavimai, ir darbo sutartis išaiškinama. Tai visa tai jie (prekybos tinklai – BNS) daro tikrai rusų arba anglų kalba. (...) Bet, taip, jie šitam turi papildomai pasiruošti, išsiversti, kad žmogų supažindintų su darbo sutartimis, su darbuotojų saugos reikalavimais. Visa darbdavio atsakomybė yra įprastinė. Ji visiškai tokia pat, kaip ir bet kurio kito darbuotojo atžvilgiu“, – sakė R. Vainienė.

Pasak V. Janulevičiaus, neapibrėžtumas dėl to, kiek laiko galėtų dirbti pabėgėliai, pramonininkų negąsdina.

„Žmonės yra tikrai laisvi judėti. (...) Jie išvyko iš Ukrainos ne savo noru, dėl karo, ir kad jie visi čia labai ilgai liks, manau, yra mažai tikėtina. Bet ką mes turime pirmiausia padaryti, tai šiuo metu jiems padėti, kad jie turėtų pastogę, pajamas ir jaustųsi reikalingi“, – teigė V. Janulevičius.

R. Vainienė taip pat sako, kad prekybos tinklai nesibaimina, jog pabėgėliai galės dirbti tik kurį laiką, kol ras geresnes sąlygas arba galės sugrįžti namo.

„Prekybininkai yra įpratę prie gana didelės darbuotojų kaitos. Kadangi čia (prekybos tinkluose – BNS) tikrai tam tikroms profesijoms, tiems darbams galima apmokyti darbo vietoje, tai tie žmonės gali būti pakeičiami“, – kalbėjo R. Vainienė.

Siūlo ir aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą

Darbo skelbimų portaluose ukrainiečiams pateikiami įvairios kvalifikacijos darbo pasiūlymai. Jiems tinkami skelbimai pažymėti Ukrainos vėliavėle ir užrašu ukrainiečių kalba.

Pavyzdžiui, Danijos kapitalo inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovė „Cowi Lietuva“ yra pateikusi keliolika  skelbimų IT specialistams, inžinieriams, projektuotojams, programuotojams, kuriems siūlomas 1–5,3 tūkst. eurų atlygis (neatskaičius mokesčių).

„Mes esame tarptautinė įmonė ir visada turėdavome ir turime žmonių, kurie yra nelietuviai ir Lietuvoje dirbantys. Čia jau būtų ne pirmas atvejis, kad mes kažką įdarbiname. Bet kuriuo atveju, solidarumas čia tikrai ne paskutinėje vietoje. (...) Mes visada buvome atviri bet kurios tautybės specialistams“, – BNS teigė „Cowi Lietuvos“ generalinis direktorius Algirdas Vaškelis.

„Šiuo atveju aš manau, kad žmonėms būtų didelė pagalba, jeigu jie galėtų kažkokiu būdu atsitraukti nuo savo tragedijos, prisidėti ir jaustis reikalingi“, – pridūrė jis.

A. Vaškelis negalėjo atsakyti, ar bendrovė jau sulaukė pabėgėlių susidomėjimo jiems siūlomomis darbo vietomis.

„Manau, kad tie žmonės, kurie pakliūna į Lietuvą ne savo valia, jų pirmas žingsnis turbūt būtų ne įsidarbinti, o susigaudyti, kur jie yra ir kur jie gyvens. Tikėtis kažkokio darbuotojų antplūdžio, matyt, nereikėtų“, – svarstė „COWI Lietuvos“ vadovas.

Vis dėlto A. Vaškelis pripažino, jog įmonė žmonių apmokymui neturi pakankamai resursų, todėl labiau norėtų jau įgijusių reikiamą specialybę bei atitinkančių kvalifikaciją darbuotojų.

Užimtumo tarnyba: įdarbinta beveik 500 ukrainiečių

Užimtumo tarnybos duomenimis, apie 800 darbdavių pateikė darbo pasiūlymus Ukrainos piliečiams – jie siūlo daugiau nei 5,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia pasiūlymų pateikta Vilniaus, Kauno ir Šiaulių regionuose, darbas siūlomas maisto produktų gamybos bei drabužių siuvimo ir kitų tekstilės gaminių gamybos įmonėse. Darbo vietas taip pat siūlo prekybos centrai, viešbučiai, restoranai ir kiti darbdaviai.

Darbdaviai ieško tiek nekvalifikuotų, tiek kvalifikuotų darbuotojų – statybininkų, virėjų, kambarinių, parduotuvių salių darbuotojų, vairuotojų, siuvėjų, pakuotojų, elektrikų, inžinierių, IT specialistų, buhalterių, kitų specialistų.

Užimtumo tarnyboje pirmadienį buvo registruota apie 1400 darbo ieškančių įvairaus išsilavinimo ukrainiečių, o įvairiose  įmonėse jau buvo įsidarbinę 486. Daugiausia jų įdarbinta Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje, taip pat Elektrėnuose, Marijampolėje, Alytuje.

Daugiausia ukrainiečių įdarbinta įmonėse „Amatininkų užeiga“, „Izolda“, Autorių fondas, „Gruzinai“, taip pat Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, Šiaulių Jėzuitų gimnazijoje. Po kelis dirba bendrovėse „Subcontracting“, „Barbora“, „Ledira“, „Lasida“, „Sušių baras“, „Erelita furniture“, „Villon“, „Piciai“.

Užimtumo tarnybos duomenimis, ukrainietės įdarbintos mokytojomis, ikimokyklinio ugdymo pedagogėmis, virėjomis ir jų padėjėjomis, pagalbinėmis darbininkėmis, pakuotojomis, administratorėmis, baldų apmušėjomis, siuvėjomis, indų plovėjomis, vertėjomis, šiltnamio darbuotojomis. Keli yrai įdarbinti laivų korpusų prižiūrėtojais.

Tikslių skaičių apie visus darbo ieškančius ir įsidarbinusius ukrainiečius tarnyba teigė neturinti – nuo kovo 1 dienos darbdaviai ukrainiečius gali įdarbinti be papildomų procedūrų, be to, karo pabėgėliai nėra įpareigoti registruotis Užimtumo tarnyboje.

Skaičiuojama, kad į Lietuvą iki antradienio jau atvyko beveik 14 tūkst. pabėgėlių.