Plenariniame parlamento posėdyje būsimų darbų vertinimus ir pasiūlymus pristatys frakcijų atstovai.

Kovo 10 d. pirmajame sesijos posėdyje, apžvelgdama būsimus darbus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad planuojama aptarti iniciatyvas, susijusias su nacionaliniu saugumu, gynybos finansavimu.

Parlamento vadovė nacionalinio saugumo srityje išskyrė Seimo nutarimo projektą „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“. Anot jos, Seimo patvirtinta programa taps pagrindu įgyvendinti ilgalaikius Lietuvos kariuomenės kovinės galios stiprinimo projektus. Taip pat siūloma Karo prievolės įstatymą išdėstyti nauja redakcija, kuria siekiama stiprinti visuomenės parengimą ginkluotai krašto gynybai, didinti aktyviojo personalo rezervo skaičių, kartu sukuriant teisines prielaidas palaipsniui pereiti prie visuotinio šaukimo.

Pavasario sesijoje Seimas ketina tobulinti lošimų sektoriaus reguliavimą. Parlamentarai  koreguos Konstitucijai prieštaraujančias Pensijų kaupimo įstatymos nuostatas dėl kaupimo pensijų fonduose.

Pristatydama Vyriausybės siūlomas iniciatyvas ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad be galo svarbi diskusijų dimensija bus saugumas plačiąja prasme, ne tik krašto gynyba, bet ir kiti aspektai.

Pasak jos, Seimui jau yra pateiktas tiek šaukimo sistemos tobulinimas, tiek ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto pratęsimas. Taip pat bus pateikti pasiūlymai dėl Kibernetinio saugumo įstatymo naujos redakcijos, principinės kariuomenės struktūros.

Vyriausybės vadovė tarp itin aktualių klausimų išskyrė ir energetinę nepriklausomybę.

„Šioje sesijoje pateiksime Nacionalinę energetinės nepriklausomybės darbotvarkę, kurioje bus siekiama užfiksuoti naujus, dar ambicingesnius Lietuvos energetikos tikslus – iki 2050 metų pasigaminti 100 proc. švarios energijos ir tapti visiškai nepriklausoma valstybe kartu užtikrinant energetikos išteklių prieinamumą vartotojams, saugią ir patikimą infrastruktūrą ir kuriant naują energetikos pramonę Lietuvoje“, − pabrėžė I. Šimonytė.

Sesijos metu Seimas išklausys prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, bus pateikta Vyriausybės 2023 m. veiklos ataskaita.

Pavasario sesijos darbų programos projekte – daugiau kaip 430 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 89, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 7, Seimo nariai (frakcijos) – 228 teisės aktų projektus. Dalis į darbų programą įrašytų projektų jau yra pateikti ankstesnėse sesijose ir bus tęsiamas tolesnis jų svarstymas.

Joje – beveik šimtas projektų, suskirstytų į 11 prioritetinių sričių, taip pat projektai, susiję su valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetais, Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę.

„Esminis rudens darbas bus biudžetai, ypač šiais metais, kai turime išskirtines aplinkybes, į kurias turėsime valstybės biudžeto ir kitų biudžetų projektais reaguoti (...). Suvestinis planas atrodo optimaliai, siūlyčiau pritarti ir siūlyti Seimui“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji dėkojo ministrams, kad šie „labai kritiškai peržiūrėjo savo ministerijų iniciatyvas“ ir rudens sesiją teikiamų projektų apimtis atitinka principą „mažiau yra daugiau“.

Pasak jos, tik du teisės aktų pataisų paketai bus pateikti gruodį, visi likusieji – anksčiau. Kaip vienas svarbiausių iniciatyvų Vyriausybės programos požiūriu Ministrė pirmininkė įvardijo Valstybės tarnybos bei Ilgalaikės priežiūros įstatymų pataisas. 

Esminis rudens darbas bus biudžetai, ypač šiais metais, kai turime išskirtines aplinkybes, į kurias turėsime valstybės biudžeto ir kitų biudžetų projektais reaguoti.

Švietimo įstatymo pakeitimais Ministrų kabinetas siūlo nustatyti prievolę dalyvauti pasiekimų patikrinimuose baigiant pradines klases ir pagrindiniam išsilavinimui įgyti patikrinimuose būtiną pasiekimų slenkstį.

Kultūros ministerija siūlo atnaujinti žiniasklaidos paramos modelį.

Teisingumo ministerija pataisomis siūlys spręsti įstatymų problemas, susijusias su asmens duomenų apsaugos reikalavimais žurnalistinėje veikloje, taip pat sieks numatyti nuotolinės administracinių nusižengimų teisenos galimybę, išplėsti ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą ikiteisminėse institucijose, siekiant mažiau apkrauti teismus.

Vidaus reikalų ministerija siūlys įsteigti aukštesniąją valstybės tarnybą, sudaryti sąlygas darbo užmokestį susieti su tarnautojų veiklos rezultatais, statutiniams pareigūnams – nustatyti didesnį darbo užmokesčio sistemos lankstumą, taip pat jų orientaciją į veiklos rezultatus.

Ši ministerija taip pat teiks projektus dėl nacionalinio lygmens ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centro įsteigimo, elektroninių leidimų ginklams įteisinimo, palankesnių sąlygų asmenims įsigyti aiškiai apibrėžtų A kategorijos ginklų.

Krašto apsaugos ministerijos projektų sąraše – siūlymas atsisakyti Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų taikymo karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, supaprastinti naujų valstybinės žemės sklypų pertvarkymą karinėms statyboms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teiks iniciatyvą pertvarkyti neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą, optimizuoti įstaigų, veikiančių negalios srityje, veiklą ir funkcijas, išplėsti ligos išmokų gavėjų sąrašą, kad esant užkrečiamųjų ligų protrūkiui ir uždarius švietimo įstaigas išmokas galėtų gauti ne tik vaiko tėvai, bet ir globėjai, seneliai.

Sveikatos apsaugos ministerija teiks projektus dėl gydytojų rezistentų, siekiant nuoseklaus jų atlyginimo augimo, didesnio rezidentūros bazių skaičiaus ir skatinant juos rinktis regionus. Taip pat ministerija sieks reglamentuoti ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio įgyvendinimą Lietuvoje.

Planuojant plėtoti savavaldžių automobilių ir kitų skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, Susisiekimo ministerija teisės aktuose ketina numatyti naują kelio statinio-bokšto, skirto 5G ryšio užtikrinimui, elementą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sieks sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, kad būtų išvystytos didelės teritorijos naujoms gamybos investicijoms, taip pat sudaryti tam palankesnes sąlygas investicijoms regionuose.

Be to, ministerija siūlys Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios supaprastintų pirkimų reguliavimą, nustatytų lankstesnes skelbiamas derybas, sudarytų galimybę taisyti pasiūlymus, papildyti pirkimo nutraukimo sąlygas.

Akcinių bendrovių įstatymo projektu bus siekiama pagerinti verslo aplinką: sumažinti uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą iki 1 tūkst. eurų, liberalizuoti privilegijuotųjų akcijų institutą ir sudaryti galimybę išleisti įvairių klasių akcijas.

Energetikos ministerija siūlys pakeitimus, skatinančius ilgalaikį centralizuotos šilumos tiekimo sistemų planavimą ir motyvacines priemones investicijoms, susijusioms su dekarbonizacija, šilumos vartojimo efektyvumo didinimu, paklausos ir šilumos nuostolių mažinimu.

Aplinkos ministerija teiks projektus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – norima didinti įmonių efektyvumą, gerinti jų paslaugas. Be to, ministerija sieks 2023–2025 metais sumažinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų arba jų atsisakyti, didinti gazolių, akmens anglies, kokso ir lignito akcizų tarifus.

Finansų ministerija siūlys lankstesnę savivaldybių fiskalinės drausmės taisyklę, kad jos galėtų lengviau pasiskolinti lėšų.

Žemės ūkio ministerija Pluoštinių kanapių įstatymo projektu sieks išplėsti galimybes auginti pluoštines kanapes, palengvinti jų gaminių tiekimo rinkai sąlygas.

„Ar pakanka balsų pačiai partnerystei, matyt, šiandienos balsavimas dėl išbraukimo taps tam tikru lakmuso popieriuku. Didelio skirtumo (balsuojant – ELTA) vėliau, matyt, negalima būtų tikėtis. Įtampos dėl šio įstatymo projekto išlieka ir nuomonių skirtingumai išlieka“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen ir kritikavo opozicijos raginimus šį įstatymą išbraukti.

„Aš tikiuosi, kad nebus išbraukta. Aš tokį reikalavimą traktuoju kaip Partnerystės įstatymo oponentų argumentų trūkumą. Norima procedūrinėmis priemonėmis net neleisti tokio klausimo svarstyti Seimo salėje“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Ar pakanka balsų pačiai partnerystei, matyt, šiandienos balsavimas dėl išbraukimo taps tam tikru lakmuso popieriuku.

Kartu Seimo pirmininkė sukritikavo ir opoziciniams „valstiečiams“ priklausančio Dainiaus Gaižausko raginimus apskritai pamiršti kai kuriuos su žmogaus teisėmis susijusių įstatymų projektus, kuriuos inicijavo valdantieji.  

„Šis konkretus Dainiaus Gaižausko pasisakymas labai įdomiai rezonuoja ir sutampa su Putino režimo propagandistų pasisakymais apie žmogaus teisių lauką, apie smurtą prieš moteris ir kitas žmogaus teisių temas. Aš ne kartą esu sakiusi, kad būtent požiūris į žmogaus teises yra viena iš tų sričių, kuri mus, Lietuvą, daro visavertę vakarietiškų, demokratinių šalių šeimos nare“, – teigė politikė.

Požiūris į žmogaus teises daro vakariečiais

V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Partnerystės įstatymo projektas liks Seimo pavasario sesijos darbų programoje.

Pasak parlamento vadovės, požiūris į žmogaus teises yra sritis, kuri Lietuvą daro vakarietiška valstybe, o partnerystės įteisinimas yra „skola mūsų valstybės piliečiams, kurią būtų gerai, jei šios kadencijos Seimas atiduotų“.

„Aš tikiuosi, kad (partnerystė) nebus išbraukta, ir aš traktuoju tokį oponentų reikalavimą išbraukti partnerystę kaip argumentų trūkumą, nes norima procedūrinėmis priemonėmis net neleisti tokio klausimo svarstyti Seimo salėje“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį tvirtindamas pavasario sesijos darbų planą Seimas balsuos dėl opozicijos atstovės Agnės Širinskienės siūlymo išbraukti iš jos Partnerystės įstatymo projektą.

Nes norima procedūrinėmis priemonėmis net neleisti tokio klausimo svarstyti Seimo salėje.

Pasak A. Širinskienės, partnerystės įteisinimas skaldo visuomenę, o karo Ukrainoje metu reikia būti vieningiems ir vengti priešinančių iniciatyvų.

„Tie argumentai (išbraukti) susiję su politine ir geopolitine situacija, kurią turime, karo laikotarpis, kur tikrai valstybėje reikalinga išskirtinė vienybė ir nesiskaldymas. Kaip žinia, Partnerytės įstatymas ir panašūs projektai visuomenę tikrai skaldo ir priešina tarpusavyje, nesinori bereikalingų įtampų, kai mes turime siekti vienybės“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Širinskienė.

Parlamento vadovė komentuodama šį siūlymą pažymi, kad „požiūris į žmogaus teises yra viena iš tų sričių, kuri mus, Lietuvą, daro pilnaverte vakarietiškų demokratijų šalių šeimos nare“.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat atkreipė dėmesį, kad per sesiją galima svarstyti ir projektus, kurių nėra sesijos programoje, papildomai įtraukus į dienos posėdžių darbotvarkę, tad partnerystės projektai galėtų būti pateikti ir nepriklausomai nuo antradienio balsavimo rezultatų.

Partnerystės įteisinimą siūlančios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas žurnalistams sakė, kad projektas bus pateiktas pavasario sesijos metu bet kokiu atveju – jei ir bus išbrauktas iš darbų programos, bus vėliau įtrauktas į darbotvarkes.

„Man atrodo, visi suprantam, kad darbų programa yra simbolinis dokumentas, tai reiškia, kad kausimai be darbų programos atsiranda darbotvarkėje, tai tėra tik formalumas, ir Partnerystės įstatymas bet kokiu atveju pavasario sesijoj bus, kaip bepasibaigs šios dienos balsavimas“, – teigė V. Mitalas.

Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžianti partnerystė. Iniciatoriai žadėjo teikti naują patobulintą projektą.

Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

Už jos projektą balsavo ir susilaikė po du komiteto narius, prieš buvo penki.

Parlamentarai priekaištavo, kad darbų programos projektas parengtas neatsakingai, dėl laiko stokos nebus įmanoma apsvarstyti didelės dalies iniciatyvų.

„Neprivalgei, tai neprilaižysi“, – per posėdį pareiškė liberalas Eugenijus Gentvilas.  

„Nesakau, kad (į programą – BNS) įrašyti blogi projektai, bet visiškai kertasi su realybe. Visi žinome, kad Seimo statutas reikalauja turėti pertrauką nuo spalio 5 dienos iki rinkimų (spalio 11-osios – BNS), valdybos jau priimtas sprendimas. Paskui – pertrauka, kai bus pateiktas kitų metų biudžetas. Mūsų kadencija baigiasi apie lapkričio 20-ąją, o projektų 580 įrašyta“, – pridūrė jis. 

„Žmones juokinam ir viskas“, – sakė socialdemokratas Bronius Bradauskas.  

Nežinome, kokia situacija su biudžetu. Nemažas atsilikimas įplaukų nuo plano, o Vyriausybė protokoliniais nutarimais dalina milijardines sumas kaip nori kur nori.

Konservatorius Jurgis Razma apgailestavo, kad „niekas nepadarė racionalios projektų atrankos“. „Sumesti visi, kurie registruoti. (...) Norime išlaikyti pirmavimą pagal svarstomų įstatymų projektų skaičių pasaulyje?“ – klausė jis. 

Parlamentaras pasigedo dar šių metų biudžeto peržiūros.   

„Nežinome, kokia situacija su biudžetu. Nemažas atsilikimas įplaukų nuo plano, o Vyriausybė protokoliniais nutarimais dalina milijardines sumas kaip nori kur nori“, – teigė J. Razma. 

Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau yra prognozavęs, kad paskutinė šios kadencijos Seimo sesija dėl rinkimų kampanijos „nebus labai produktyvi“, bet vylėsi, kad pagrindinis darbas, kitų metų biudžeto tvirtinimas, praeis sėkmingai.

Rugsėjo 10-ąją prasidėjusią rudens eilinę sesiją baigs jau naujas Seimas. Numatoma surengti 25 posėdžius.

Pagal Seimo statutą, parlamentarai negali svarstyti projektų, jeigu jie nėra įtraukti į sesijos darbų programą.

Pasak mero, sostinė patraukli ir teigiamai vertinama vilniečių, bet šiandien miestas dar negali konkuruoti su sėkmingiausiomis pasaulio sostinėmis.

„Ką mes žadama miesto ateičiai? (...). Šiandien mes po rinkimų, po mėnesio, pradedame veikti. Kviečiu ne rinkiminių batalijų fone, o blaiviai pažiūrėti į mūsų miestą ir kokie jam uždaviniai kyla per šį ketverių metų laikotarpį (...). Užduokime klausimą, ar miestas yra pasiruošęs konkuruoti tarptautinėje erdvėje ir būti sėkmingu miestu per artimiausius 20 metų (...). Turime geras starto pozicijas, bet ar pasiruošęs, manau tikrai ne“, - kreipėsi į savivaldybės tarybos narius R. Šimašius.

Pasak R. Šimašiaus, miestas - augantis, turintis gerą ekonominę perspektyvą, bet sričių tobulėjimui daugybė.

„Miestas patrauklus, teigiamas ir gerai vertinamas vilniečių ir žmonės džiaugiasi gyvendami šiame mieste (...). Miestas yra augantis, turinti gerą ekonominę perspektyvą bei gerą dabartinę ekonominę situaciją. Tai yra mūsų stiprybė ir tai privalome išlaikyti. Gal tai ir būtų pirmasis atspirties taškas, kaip nieko nesugadinti ir tik dar labiau judėti į priekį. Bet jei mes norėtume pasakyti, kad miestas yra tobulas ir nebėra, kur judėti, padarytume didžiulę klaidą, tikrai yra kur tobulėti. Pažiūrėjus įvairias tarptautines apklausas bei jei miestus palygintume, Vilnius išsiskiria bloga sporto infrastruktūra, ir sporto skalėje esame viena iš paskutiniųjų sostinių šiame vertinime“, - teigė R. Šimašius

Miestas yra augantis, turinti gerą ekonominę perspektyvą bei gerą dabartinę ekonominę situaciją. Tai yra mūsų stiprybė ir tai privalome išlaikyti.

Pasak R. Šimašiaus, pirmasis programos punktas - darbų tęstinumas. Meras pabrėžė, kad negalima sumažinti sostinės tobulėjimo tempo.

Kita prioritetinė sritis - švietimas. Anot mero, koalicijos strategijoje švietimas paremtas tuo, kad vaikai sostinėje augtų laisvomis, atsakingomis, kūrybingomis asmenybėmis.

„Švietimas - sritis, kurioje mes turime planuoti ir numatyti ateitį. Mes turime suprasti, ko reikės trimečiui darželyje po dvidešimties metų (...). Švietimas paremtas tuo, kad vaikai augtų laisvos, atsakingos, kūrybingos asmenybės“, - teigė Vilniaus meras.

Anot R. Šimašiaus, sostinės susisiekimas dar turi būti tobulinamas, ypač viešasis transportas, pėsčiųjų, dviračių takai.

„Viešas transportas. Nors ir situacija pagerėjo, bet lygiai taip pat vilniečiai teigia, kad reikia ją dar labiau gerinti (...). Negalime pasakyti, kad susisiekimas yra puikus (...) ir toliau tęsime viešojo transporto naujinimo darbus bei vieną dalyką noriu išskirti, tai pėsčiųjų judėjimo gerinimo sąlygos“, - teigė jis.

Meras pabrėžė, kad miegamieji rajonai sostinėje turi tapti gyvenamaisiais rajonais.

„Gyvenamuose rajonuose turi būti daugiau paslaugų, darbo vietų. Jie turi būti multidaugiafunkciniai“, - teigė meras.

R. Šimašius teigė, kad miestas turi vystytis tolygiai. Pasak jo, šiuo metu šiaurės vakarų vystymasis yra didesnis nei pietryčių pusėje.

„Miestas turi vystytis tolygiai. Istorinis centras ir šiaurės vakarų miesto augimo tempai dideli, o pietrytinėje pusėje augimas sulėtėjęs. Tai „Stoties“ rajono akcentas“, - teigė jis.

Meras pabrėžė ir kitas strateginės sritis, kaip Vilniaus patrauklumas investuotojams, naujos inovacijos, kultūra, sportas ir sveikata, neformalus ugdymas, paveldas, neįgaliųjų įtrauktis, naktinė miesto ekonomika.

ELTA primena, be Vilniaus mero R. Šimašiaus vadovaujamo visuomeninio komiteto, prie koalicijos prisijungė Darbo partija su 5 nariais, konservatoriai - 9 nariais bei 6 mandatus laimėjusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (LLRA).

Iš viso naująją daugumą sudaro 38 nariai iš 51.

Anksčiau paklaustas, kodėl koalicijoje nėra Artūro Zuoko komandos bei „valstiečių“ frakcijos, Vilniaus meras teigė, kad su A. Zuoko komanda buvo iš viso nesiderėta, o LVŽS frakcijos norai buvo neadekvatūs.

Pristatydama praėjusių metų svarbiausius pasiekimus ir pagrindinius 2019 m. darbus, energetikos viceministrė Lina Sabaitienė pabrėžė pastaraisiais metais pasiektą reikšmingą pažangą. Sėkmingai ir anksčiau nei planuota užbaigtas panaudoto branduolinio kuro iškrovimas iš abiejų Ignalinos AE blokų.

2018 m. į saugyklą nugabenti 47 konteineriai su panaudotu branduoliniu kuru, kai buvo planuota 40. Šiuo metu laikinojoje panaudoto branduolinio kuro saugykloje jau stovi 88 tokie konteineriai, o per 2019 m. numatoma į šią saugyklą išvežti iš viso 40 konteinerių. 2022 m. galutinai pabaigus branduolinio kuro iškrovimo darbus, šioje saugykloje stovės 190 konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru.

Viceministrė taip pat pažymėjo, kad iki 2018 m. pabaigos jau išmontuota per 30 proc. įrangos kiekio, o svarbiausias ateities darbas – dviejų galingiausių pasaulyje reaktorių išmontavimas. Tai unikalūs ir technologiškai ypač sudėtingi darbai, kuriems būtina tinkamai pasirengti.

Metinė darbų programa rengiama remiantis Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės galutiniu eksploatavimo nutraukimo planu ir konsultuojantis su paramos gavėju VĮ Ignalinos atomine elektrine, derinama su Finansų ministerija ir įgyvendinančiomis institucijomis (VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku) ir su Vyriausybės pritarimu teikiama tvirtinti Europos Komisijai.