Patiria nuostolių

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pasirašytas įsakymas numato, kad 25,1 tūkst. užsieniečių kitąmet galės dirbti vežėjų ir kitų paslaugų įmonėse, 9,8 tūkst. – statybose, 5,05 tūkst. – pramonėje, 0,3 tūkst. – žemės ūkyje.

Lapkričio 28-ąją, reaguojant į išsekusią trečiųjų šalių vilkikų vairuotojų įdarbinimo kvotą, ministerija 4,3 tūkst. padidino šiems metams skirtą kvotos ribą: paslaugų sektoriui skirta papildomai 3,5 tūkst., statyboms – 0,7 tūkst., pramonei – 0,3 tūkst., o žemės ūkiui kvota sumažinta 100.

Iki tol paslaugų įmonėms buvo suteikta 21,6 tūkst. leidimų užsieniečiams, statybų – 9,1 tūkst., pramonės – 4,8 tūkst., žemės ūkio – 0,4 tūkst. – iš viso 35,39 tūkst.

Išnaudojus kvotą trūkstamų profesijų užsieniečius darbdaviai gali įdarbinti ir be kvotos, tačiau jie turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad gautų daugiau nei 100 eurų kainuojantį leidimą dirbti arba sprendimą dėl darbo atitikties.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kiek anksčiau skelbė, kad kvotų limitas turi būti padidintas kuo skubiau, kad sektoriaus veikla iki Naujųjų metų nesutriktų, arba iš viso jų atsisakyti. Vežėjų teigimu, dėl kvotų limitų įmonės kasmet patiria milijoninių nuostolių.

Diskusijos dėl grėsmės

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė lapkričio pabaigoje pareiškė, kad augantis darbo tikslais į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautas kelia grėsmę Lietuvos saugumui, atvykėliais dangstosi priešiškų šalių žvalgyba.

Vystantis platesnėms diskusijoms būtent apie baltarusių keliamas grėsmes, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas pareiškė, kad šios tautybės žmonių atvykimo į Lietuvą apribojimas nepagelbėtų saugumo situacijai ir neigiamai atsilieptų šalies ekonomikai.

Visgi, jo manymu, negalima atmesti galimybės, kad tarp šių atvykėlių yra keli priešiškų šalių žvalgybos atstovai, tad Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir toliau turėtų vykdyti savo funkcijas, nors tai tampa sudėtingiau.

Išnaudojus kvotą, trūkstamų profesijų užsieniečius darbdaviai gali įdarbinti ir be kvotos, tačiau jie turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad gautų daugiau nei 100 eurų kainuojantį leidimą dirbti arba sprendimą dėl darbo atitikties.

„Jeigu mes visus, kurie čia atvažiavo ir nori atvažiuoti, dabar imsime ir išgrūsime, tai ne tik Lietuvos ekonomikai nebus gerai, bet ir saugumo situacijai iš esmės geriau nebus. Nes didelė dalis iš tų žmonių, kurie vienaip ar kitaip migruoja per sieną, ar čia yra atvažiavę, nėra aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai, tik keli yra kitokie“, – Žinių radijui teigė V. Mitalas.

Pasak A. Bilotaitės, dabartiniai teisės aktai leidžia darbdaviams piktnaudžiauti užsieniečių įdarbinimu. Ji pranešė inicijuosianti darbo grupę, kuri parengtų naują laikmečio grėsmes atitinkančią migracijos politikos strategiją.

Siūlo keisti įstatymą

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo keisti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, naikinti metines užsieniečių įdarbinimo kvotas ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų darbuotojų profesijų sąrašą.

Parlamentarai siūlo iš įstatymo išbraukti straipsnį dėl kvotos nustatymo ir naudojimo, pagal kurį į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams pagal trūkstamų profesijų sąrašą nustatoma metinė kvota, kurią tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius šiemet pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai tai buvo daugiausia Ukrainos karo pabėgėliai ir režimo persekiojami Baltarusijos piliečiai. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje gyvena 86 tūkst. ukrainiečių, 62 tūkst. baltarusių.

VRM duomenimis, pernai į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.

Kaip penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), įtarimai pareikšti trims Ukrainos ir keturiems Lietuvos piliečiams, iš jų vienas suimtas.

Įtariama, kad per kiek daugiau nei trejus metus septynių asmenų grupė, valdanti dvi Lietuvoje įkurtas įmones, veikė pagal galbūt nusikalstamą schemą – prisidengdami šešiomis, įtariama, fiktyviomis Lenkijos įmonėmis laikinai įdarbindavo asmenis iš trečiųjų šalių, daugiausia Ukrainos.

Žmonės būdavo komandiruojami dirbti į Lietuvą, klastojant įmonių dokumentus, slepiami privalomi mokėti mokesčiai. Skaičiuojama, kad veikiant pagal tokią schemą darbui į Lietuvą galėjo būti išsiųsta ne mažiau 1,5 tūkst. asmenų.

Pasak FNTT, iš preliminarių duomenų galima spręsti, kad į Lietuvą dirbti atvykę asmenys būdavo oficialiai įdarbinami Lenkijoje, nors dirbdavo Lietuvoje mėsos perdirbimo, pramonės, augalininkystės įmonėse, o vėliau, klastojant dokumentus, neretai būdavo atleidžiami jiems to nežinant ar įdarbinti minimaliam laiko terminui.

Įtariama, kad prisidengdami fiktyviais dokumentais, schemos organizatoriai darbuotojams atlyginimus mokėjo Lenkijoje išgrynintais ir į Lietuvą atgabentais grynaisiais pinigais, o patys darbuotojai galėjo būti palikti be socialinių garantijų ir Lietuvoje, kur ir dirbo, ir Lenkijoje, dėl galimai klastojamų dokumentų fiktyviose organizatorių valdomose įmonėse.

Pareigūnai skaičiuoja, kad bendrininkams organizuojant fiktyvių įdarbinimo dokumentų tarp valdomų įmonių grandines, į Lietuvos biudžetą galėjo būti nesumokėta per 2 mln. eurų socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčių.

Tiriant galimas nusikalstamas veikas buvo atlikta 18 kratų Vilniaus mieste ir rajone, paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, rasta ir paimta per 54 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Per kratas sulaikyti septyni asmenys – trys Ukrainos ir keturi Lietuvos piliečiai. Visiems pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo padarant didelę žalą, mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Dviem asmenims pritaikyta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, vienas asmuo suimtas. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia 165 tūkst. eurų.

Ikiteisminis tyrimas, kurį organizuoja Vilniaus baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Edmundas Bagdonas, tęsiamas, jį atlieka FNTT Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Dokumentų klastojimas, jei dėl to buvo padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. Griežčiausia bausmė, gresianti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Gavę leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, atvykėliai įgyja teisę ne tik dirbti, bet ir gauti kitas mūsų šalies piliečiams prieinamas paslaugas. Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 d. buvo registruota 1,6 tūkst. darbo neturinčių trečiųjų šalių piliečių.

„Daugėja ne tik darbo ieškančių asmenų, bet ir išduodamų leidimų dirbti. Per pandemiją dalis užsienio pilietybę turinčių asmenų neteko darbo ir registravosi Užimtumo tarnyboje. Auga užsienio investicijos – daugėja ir trečiųjų šalių piliečių“, – sakė Užimtumo tarnybos paslaugų darbo ieškantiems asmenims koordinatorė Milda Gvildytė.

Nuo 2017 metų darbo ieškančių asmenų iš trečiųjų šalių pilietybių geografija taip pat išsiplėtė: tuomet darbo Užimtumo tarnyboje ieškojo asmenys iš 35 šalių, o šiemet – jau iš 49. Atsirado darbo ieškančių iš Bolivijos, Brazilijos, Venesuelos, Australijos, Kosta Rikos, Meksikos, Peru, Tuniso, Madagaskaro, Gvinėjos, Albanijos, Tailando ir kitų šalių.

Pasak M. Gvildytės, negalima atmesti ir lietuvių santuokų su trečiųjų šalių piliečiais: „Dėl šios priežasties darbo ieškančiųjų taip pat padaugėjo.“

Tiesa, didžioji dalis – atvykusieji iš Rusijos (43,4 proc.), Baltarusijos (16,7 proc.) ir Ukrainos (13,4 proc.). Darbo neturinčių Ukrainos piliečių Lietuvoje skaičius nuo 2017 metų išaugo 87,3 proc., Baltarusijos – 73 proc., Rusijos – 39,3 proc.

Didesnę dalį darbo ieškančių asmenų šiuo metu sudaro moterys (57 proc.). Kas antras bedarbis iš trečiųjų šalių – vyresnis nei 45 metų (53,7 proc.). Jaunimas iki 29 metų sudaro 13,6 proc. registruotų trečiųjų šalių piliečių. Per penkerius metus trečiųjų šalių piliečių darbo ieškančiųjų grupėje dvigubai išaugo būtent pastarosios amžiaus grupės asmenų skaičius.

Didžiąją dalį registruoto jaunimo sudaro studentai, kurie ieško darbo, suderinamo su studijomis. O tie, kurie baigia mokslą universitete, dažnai lieka dirbti mūsų šalyje. Jei nepasiseka, norėdami gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką ir ieškotis kito darbo, jie iš naujo registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Trečdalis registruotų asmenų yra įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą (34,3 proc.), penktadalis – profesinį (21,1 proc.), o 44,6 proc. – nekvalifikuoti. Profesinę kvalifikaciją turinčių bedarbių iš trečiųjų šalių skaičius per pastaruosius penkerius metus didėjo lėčiausiai – išaugo 35 proc. Darbo neturinčiųjų be profesinio pasirengimo skaičius augo net 89,4 proc., o įgijusių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą – 80,8 proc.

Tarp Užimtumo tarnyboje registruotų trečiųjų šalių piliečių daugelis ieško pagalbinio darbininko, valytojo, vertėjo, pagalbinio virtuvės darbininko, pardavėjo, automobilio vairuotojo, kirpėjo ar virėjo darbo. Tokių darbo pasiūlymų sulaukia daugiau nei trečdalis registruotų asmenų (33,3 proc.). Kvalifikuotais darbininkais ir mašinų bei įrenginių operatoriais pageidautų dirbti 17,9 proc., paslaugų darbuotojais ir pardavėjais – 16 proc., specialistais – 32,9 proc.

Išsilavinę trečiųjų šalių piliečiai ieško ir kitokių darbų: automatikos ar elektronikos inžinieriaus, inžinieriaus programuotojo, laivavedžio, knygų redaktoriaus, gydytojo akušerio-ginekologo, advokato, žurnalisto, sporto trenerio, interjero dizainerio, baldų dizainerio, matematikos ir chemijos mokytojo, gido, juvelyro, geodezininko, aktoriaus, architekto, kelionių konsultanto, akušerio darbo.

Šiais metais daugiausia registruotų Užimtumo tarnyboje ir užsienio pilietybę turinčių asmenų įsidarbino nekvalifikuotais darbininkais (38 proc.). Dauguma kvalifikuotų specialistų rinkosi galimybę dirbti sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais (31,6 proc.). Pardavimų vadybininko pozicija buvo populiariausia tarp specialistų – jais pradėjo dirbti 15,6 proc. trečiųjų šalių piliečių.

„Įvertinus tai, kad dalis užsieniečių, kuriems įmonių kvietimu buvo išduotos nacionalinės vizos, kaip trūkstamų profesijų atstovams, tose įmonėse neįsidarbino ir darbdaviai nežinojo, kur yra jų kviesti užsieniečiai, nuspręsta įvesti kvotą trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams. Tikimės, kad tai padės įvertinti realų tokių darbuotojų poreikį“, – sako laikinai einanti socialinės apsaugos ir darbo viceministrės pareigas Eglė Radišauskienė.

Pasak viceministrės, neturėtume pamiršti, kad Užimtumo tarnybos duomenimis, šiandien registruotas nedarbas šalyje siekia 15,6 proc. „Net ir viršijus kvotą, darbuotojus iš trečiųjų šalių įsivežti bus galima, tačiau jiems bus taikomas darbo rinkos testas, kuris paprastai užtrunka iki 7 darbo dienų. Pats kvotos dydis taip pat galės būti peržiūrėtas metų eigoje,“ – teigia E. Radišauskienė.

Kaip rodo „Sodrai“ pateikti darbdavių pranešimai, absoliuti dauguma darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinami paslaugų (tolimųjų reisų vairuotojai), pramonės (laivų statyba) ir statybos sektoriuose. Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2020 m. sausio pradžios iki spalio pabaigos įdarbinti 5523 darbuotojai (vairuotojai) paslaugų sektoriuje, 1712 – statybos sektoriuje, 489 – pramonės sektoriuje.

2021 metais kvotos leis įdarbinti 32 200 užsieniečius, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11600 darbuotojų paslaugų srityje, 9500 – pramonės, 9100 – statybos, 2000 – žemės ūkyje.

Išnaudojus kvotą, bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau bus taikoma bendra Užsieniečių įstatyme nustatyta tvarka, t. y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečio, reikės gauti leidimą dirbti, arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams.

Leidimus dirbti išduoda, sprendimus dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priima Užimtumo tarnyba.

Leidimo/Sprendimo dirbti išdavimo sąlygos:

1) Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus;

2)  pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;

3) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu 1 metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus.

Jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai, arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius penkerius metus.

„Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo 24,6 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių, kurie dirbo nuolatinį darbą ar pagal terminuotą darbo sutartį ir už juos buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Palyginti, 2018 m. antrąjį ketvirtį tokių darbuotojų buvo 14,1 tūkst., o 2017 m. trečiąjį ketvirtį – beveik 10 tūkst.

Dirbančiųjų užsieniečių iš trečiųjų šalių dalis, palyginti su visais dirbančiaisiais, 2017 m. trečiąjį ketvirtį siekė 0,8 proc. o šių metų antrąjį ketvirtį – jau 1,8 proc.

„Finansų ministerija prognozuoja, jog kitąmet dirbančiųjų skaičius didės 0,1 proc. „Sodrai“ tai reiškia, kad daugės apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis. Matome, kad prie apdraustųjų skaičiaus augimo vis labiau prisideda ir Lietuvoje įdarbinami užsieniečiai, o jų skaičiaus augimas įgyja pagreitį.

Už šiuos darbuotojus mokamos socialinio draudimo įmokos. Tai prisideda socialinio draudimo sistemos tvarumo bei leidžia šiek tiek optimistiškiau prognozuoti šalies darbo užmokesčio fondo augimą“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Daugiausiai įdarbintų užsieniečių – paklausiausių Lietuvoje profesijų atstovai – sunkvežimių vairuotojai, virėjai, lengvųjų ir taksi automobilių vairuotojai, statybininkai, suvirintojai, įstaigų ir organizacijų vadovai. Šios profesijos patenka į 30 daugiausiai atstovų šalyje turinčių profesijų sąrašą. 

Beveik 17 tūkst. visų darbuotojų iš užsienio nuolat arba pagal terminuotas darbo sutartis dirbo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais.

Statybininkų įdarbinta beveik 600, šiek tiek daugiau nei 600 tinkuotojų, beveik 900 betonuotojų, 1200 suvirintojų, daugiau nei 300 elektrikų, panašiai tiek ir lengvųjų automobilių, taksi vairuotojų, apie 150 autobusų ir troleibusų vairuotojų. Taip pat apie 120 virėjų ir per 130 įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų.

Daugelio Lietuvoje dirbančių užsieniečių pajamos svyruoja nuo minimalaus iki vidutinio darbo užmokesčio ir šiek tiek atsilieka nuo vietinių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkio. Algomis labiau išsiskiria aukštos kvalifikacijos specialistai – vadovai, mokslininkai, inžinieriai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, pardavimo atstovai, įrenginių ir mašinų operatoriai, tačiau tokių specialistų iš užsienio nėra daug.

Palyginti, užsieniečių sunkvežimių vairuotojų, dirbusių visą mėnesį pagal neterminuotas darbo sutartis, vidutinės draudžiamosios pajamos Lietuvoje birželio mėnesį siekė 767 eurus, o visų šios profesijos apdraustųjų Lietuvoje be užsieniečių – 846 eurus neatskaičius mokesčių.

Visą mėnesį dirbusių virėjų užsieniečių vidutinės mėnesio pajamos birželį buvo – 774 eurai, elektrikų – 796 eurai, lengvųjų automobilių, taksi vairuotojų – 765 eurai, statybininkų – 775 eurai. Atitinkamai visą mėnesį dirbę virėjai ne užsieniečiai Lietuvoje vidutiniškai gavo 801 eurą, elektrikai – 871 eurą, lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojai – 895 eurus, o statybininkai – 867 eurus pajamų per mėnesį.

Lietuvoje daugėjant iš užsienio čia dirbti atvykstančių žmonių nuo šių metų rugsėjo įsigaliojo pakeistas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, pagal kurį užsieniečius įdarbinantys darbdaviai per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) turės pateikti duomenis apie įdarbinamą žmogų, darbo sutarties pobūdį, komandiruotę bei kitą informaciją, kurią „Sodra“ perduos Valstybinei darbo inspekcijai bei Užimtumo tarnybai.

„Akivaizdu, kad darbuotojų iš užsienio daugėja, auga ir poreikis užtikrinti vienodas socialines garantijas iš užsienio į Lietuvą atvykusiems darbuotojams, analizuoti darbo rinkos pokyčius ir kartu palengvinti administravimo naštą darbdaviams.

Dėl to susitarė ir informacija nuo šiol dalinsis trys institucijos – „Sodra“, Užimtumo tarnyba, ir Valstybinė darbo inspekcija, o darbdaviai ją teiks naudodamiesi jau įprasta „Sodros“ elektronine draudėjų aptarnavimo sistema – naujų sistemų kurti ir diegti nereikės“, – sako J. Varanauskienė.

Teikti tokią informaciją reikės nuo lapkričio 4 d. Taip pat bus prašoma iki gruodžio 15 d. pateikti duomenis apie užsieniečius, įdarbintus nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 3 d.