Apie numatomus atleidimus iki rugpjūčio pradžios šiemet 39 įmonės įspėjo 1,7 tūkst. darbuotojų – 2,7 karto mažiau  nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo 51 pranešimas apie 4,5 tūkst. dirbančiuosius.

Atleidimų skaičius apdirbamojoje gamyboje sudarė 61,54 proc. visų pranešimų, kai prieš metus – trečdalį, skelbia tarnyba. Mažindamos gamybos apimtis, bendrovės nurodė pagrindinę priežastį – darbas tampa perteklinis dėl jo organizavimo pakeitimų.

„Motyvuotų darbuotojų poreikis rinkoje nedingsta. Vieniems sektoriams išgyvenant sunkesnius laikus, kiti sektoriai priešingai – plečiasi, planuoja naujus projektus, aktyviai ieško darbuotojų. Pavyzdžiui, energetikos sektorius“, – pranešime sakė tarnybos Priemonių organizavimo įgyvendinimo skyriaus patarėja Brigita Blavaščiūnienė.

27 įmonės, šiemet pateikusios pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus, nurodė, kad šių žmonių darbas tampa perteklinis dėl darbo organizavimo pakeitimų, mažinamų gamybos apimčių ar kitų priežasčių. Penkių įmonių darbuotojų atleidimo priežastis – tų bendrovių likvidavimas, o dar septynioms paskelbtas bankrotas.

Daugiausiai pranešimų iš apdirbamosios gamybos sektoriaus gauta iš keturių baldų gamybos srityje veikiančių įmonių – „Theca Furniture“,  „Baldlitas“,  „S-Form“,  „Vokė-III“. Jos iš viso planuoja atleisti 282 dirbančiųjų. 

Šiemet didžiausi grupės darbuotojų atleidimai, kai įspėta daugiau nei 100 darbuotojų, dėl bankroto buvo numatomi baldų gamybos įmonėje „S-Form“, pieninių veikla ir sūrių gamyba užsiimančioje Lukšių pieninėje bei kelių ir automagistralių tiesimo įmonėje „Žemaitijos keliai“.

Motyvuotų darbuotojų poreikis rinkoje nedingsta. Vieniems sektoriams išgyvenant sunkesnius laikus, kiti sektoriai priešingai – plečiasi, planuoja naujus projektus, aktyviai ieško darbuotojų.

 

Dėl darbo organizavimo pakeitimų –  duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų įmonėje „Intrum Global Business Services“.

Liepą ir rugpjūtį penkios įmonės informavo apie atleidimą įspėtus 277 darbuotojus, kai pernai tuo pačiu metu gauta 15 pranešimų apie 573 dirbančiuosius.

Viršutinių rūbų siuvimo įmonė „Elkada“ dėl įmonės likvidavimo planuoja atleisti 31 darbuotoją. Virtuvės baldų gamybos  įmonė „Vokė-III“ ir bevielio ryšio paslaugų įmonė „Teleperformance LT“ dėl sumažėjusios darbo apimties planuoja atitinkamai atleisti 31 ir 25 darbuotojus.

Bankrutuojanti baldų gamybos  įmonė „S-Form“ įspėjo 161 darbuotoją, saulės modulius gaminanti „Soli Tek cells“ dėl sumažėjusių užsakymų apimties ir kitų problemų iš 84 įmonėje dirbančiųjų rugsėjį planuoja atleisti 30.

Nuo 2023 metų pradžios daugiausiai pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus gavo Užimtumo tarnybos Vilniaus ir Kauno klientų aptarnavimo departamentai (atitinkamai – 17 ir 9), Panevėžio – 5, o Klaipėdos ir Šiaulių – po 4.

„Eglės“ sanatorijos vadovas Artūras Salda BNS sakė, kad atleisti mažiau žmonių nuspręsta ir dėl valdžios planuojamų pratęsti subsidijų už darbo vietų išlaikymą.

„Prisiėmėme daugiau rizikos ant savo pečių, nes norime išsaugoti kaip galima daugiau darbo vietų. Be to, Užimtumo tarnyba pradėjo skelbti, kad prastovų subsidijos po Naujųjų metų turi tęstis, kol tęsis ekstremali situacija. Atsirado daugiau tikėjimo, kad gal prisidės daugiau su pagalbos priemonėmis nauja Vyriausybė“, – BNS teigė A. Salda.

Prisiėmėme daugiau rizikos ant savo pečių, nes norime išsaugoti kaip galima daugiau darbo vietų.

Pasak jo, įmonė tikisi, kad ateityje daugiau darbuotojų atleisti neteks.

„Mūsų tie skaičiai paskaičiuoti jau ganėtinai blogam scenarijui, čia nebuvo optimistinis scenarijus, jau planavom, kad bus blogai, kad bus nedaug pagalbos priemonių, kad klientai greit negrįš, tai esam priversti atleisti“, – sakė A. Salda.

Bendrovė Užimtumo tarnybai pranešė ketinanti atleisti 178 žmones Druskininkuose ir septynis Birštone. Lapkritį ji ketino atleisti atitinkamai 266 ir 90 darbuotojų. „Eglėje“ dabar dirba iš viso 599 darbuotojai.

Pasak Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, lapkritį bendrovė atleidimus tik planavo, o oficialų pranešimą apie tai atsiuntė praėjusį penktadienį.

Darbo neteks kambarinės (31), pagalbiniai darbininkai (15), padavėjai (11), valymo operatoriai (10), sveikatos stiprinimo specialistai (9), taip pat dalis virėjų, masažuotojų, skalbimo operatorių, vairuotojų, auklėtojų, registratorių, bendrosios praktikos slaugytojų, konditerių, elektrikų, vairuotojų-traktorininkų.

Be to, „Eglės“ sanatorijos antrinė įmonė „Birštono šaltinis“, teikianti apgyvendinimo, sveikatinimo, konferencijų paslaugas, numato atleisti 41 darbuotoją: 11 padavėjų, devynis pagalbinius darbininkus, aštuonias kambarines, šešis skalbimo operatorius, barmeną, vairuotoją, virėją, laisvalaikio projekto vadovą, budintį registratorių, kiemo darbininką, barmeną-padavėją.

Tuo metu Birštono gydykla „Namita“ pranešė atleidžianti 39 darbuotojus. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu joje dirba 161 žmogus.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Druskininkų ir Birštono kurortuose lapkritį daugiausiai augo registruotas nedarbas – atitinkamai 1,4 proc. ir 1,2 proc. punkto.

Gruodžio 1 dieną Druskininkuose registruota 2 tūkst. darbo ieškančių asmenų, registruotas nedarbas siekė 17,7 proc., Birštone – atitinkamai 280 ir 11,8 proc. 

„Šie atleidimai buvo planuoti ir yra susiję su mobilaus laiškininko programa, kurios įgyvendinimo pabaiga yra 2020 vasario 25 diena. Mobilaus laiškininko projektu sprendžiamas ne tik geresnis kaimo gyventojų pašto paslaugų prieinamumas, bet ir gerinamos darbo sąlygos „Lietuvos pašto“ darbuotojams. Visų pirma, todėl ir yra atleidimai, yra jungiami etatai nuo 0,6 iki beveik 1, atlyginimas laiškininkui vidutiniškai didėja 200 eurų. Todėl suteikiamas tarnybinis automobilis ir šiuolaikiškos darbo priemonės“, – Eltai sakė I. Rinkevičienė.

Jos teigimu, visiems atleistiems darbuotojams bus teikiamos konsultacijos, kaip ieškotis naujo darbo.

„Visiems atleidžiamiems darbuotojams, jeigu jie to nori, Lietuvos pašto personalo specialistai suteikia išsamią konsultaciją, kaip formuoti savo gyvenimo aprašymus, kaip pasiruošti darbo pokalbiams, kokiuose kanaluose ieškotis naujo darbo. Taip pat įmonė aktyviai bendradarbiauja su Užimtumo tarnybos vietos skyriais, kurie, esant poreikiui, atleidžiamus darbuotojus iš karto siūlo tame regione veikiančioms bendrovėms ar įstaigoms“, – teigė I. Rinkevičienė.

„Kadangi mobilaus laiškininko programos įgyvendinimas baigiasi vasario pabaigoje, kovo mėnesį dėl jungiamų etatų bus atleidimai. Vėliau tokių artimiausiu metu nebeplanuojama“, – pridūrė Lietuvos pašto atstovė.

ELTA primena, kad, anot Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovės Aušros Kurtkutės, iki galutinio Mobilaus laiškininko projekto įgyvendinimo trūksta 55 laiškininkų išvykimo į regionus.

Iki vasario pabaigos planuojama, jog mobilus laiškininkas veiks visų Lietuvos rajonų kaimiškose vietovėse.

Per metus Lietuvos verslui nepavyko iškovoti palankesnio vartotojų vertinimo. Dauguma gyventojų verslą toliau laiko nesąžiningu – šiuo metu taip mano 65 proc., tai vos vienu procentiniu punktu mažiau nei 2013 m.

Tačiau apsispręsdami įsigyti prekes ar paslaugas, per metus vartotojai tapo kur kas tolerantiškesni. Tokias tendencijas rodo ryšių su visuomene agentūros „Nova media“ užsakymu atlikto visuomenės pasitikėjimo verslu tyrimo rezultatai.

Sužinoję, kad įmonėje atlyginimai mokami vokeliuose, 2013 m. toliau jos paslaugas ar prekes būtų pirkę 57 proc., o 2014 m. tokių vartotojų dalis išaugo net vienuolika procentinių punktų – iki 68 proc. Taip pat įmonei patekus į teisėsaugos ar kontroliuojančių valstybės institucijų akiratį, 2013 m. toliau būtų pirkę jos prekes ar paslaugas 36 proc., o 2014 m. – jau 46 proc. Tačiau vartotojai tapo jautresni didelio masto darbuotojų atleidimams – sužinoję tokią informaciją 2013 m. toliau paslaugas ar prekes būtų pirkę net 68 proc., o 2014 m. – jau tik 56 proc.

„Verslo sąžiningumo vartotojų akyse augimas, prieš porą metų buvęs veržlus, šiandien stoja – 2011 m. Lietuvos įmonių sąžiningumu abejojo 84 proc., 2012 m. tokių buvo 74 proc, 2013 m. – 66 proc. Kritiškumas verslo atžvilgiu savaime nėra neigiamas, tačiau kur kas svarbiau, kokią reakciją jis iššaukia. Šiandien akivaizdu, jog nestokodami kritikos verslo įvaizdžiui, vartotojai pirkdami tampa atlaidesni neigiamai informacijai apie galimus nusižengimus“, – sako ryšių su visuomene agentūros „Nova media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas.

Nors vartotojai darosi nuolaidesni, sužinoję apie nepriimtiną veiklą palyginus daug vartotojų verslą baustų pačiu skausmingiausiu būdu – nustotų pirkti prekes ar paslaugas. Jautriausiai klientai reaguotų į neigiamą informaciją apie paslaugų ir prekių kokybę – net 69 proc. nustotų pirkti sužinoję, kad įmonės viena iš produktų linijų pašalinta iš prekybos dėl kenksmingų medžiagų, 59 proc. nustotų pirkę, sužinoję neigiamus kitų vartotojų atsiliepimus apie paslaugas ar produktus, 48 proc. tai darytų sužinoję, kad įmonė buvo nubausta dėl klaidinančios reklamos.

„Neigiama informacija apie paslaugas ar prekes, kuri tiesiogiai susijusi su vartotoju, neabejotinai turi didžiausią poveikį vartotojų elgsenai. Dauguma gyventojų patys atsisakytų konkrečios įmonės prekių ar paslaugų, tačiau dalis savo pavyzdžiu skatintų sekti ir kitus. Tai dar kartą pabrėžia būtinybę verslui, siekiančiam ilgalaikių rezultatų, ne tik organizuoti savo veiklą, tačiau kartu atkreipti ypatingą dėmesį į svarbių įvykių nušvietimą viešojoje erdvėje“, – sako A. Katauskas.

Pasak A. Katausko, akivaizdu, jog informacija apie įmones ir jų veiklą gali turėti tiesioginės įtakos vartotojų elgesiui, taigi, ir verslo rezultatams. Tačiau šioje sąveikoje, siekiant vartotojų palankumo, visų pirma komunikacija yra tai, ką verslas daro, o ne tai, ką sako.

Pasitikėjimo verslu ir vartotojų elgesio nuomonės tyrimą viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ užsakymu jau ketverius metus iš eilės atlieka tyrimų bendrovė „RAIT“. 2014 m., 2013 m., 2012 m. ir 2011 m. „Omnibus“ metodu apklausti 1004 15-74 metų Lietuvos gyventojai.