Pramonės atstovas neatmeta, kad gamybos įmonėse gali prasidėti darbuotojų atleidimai.
„Gali būti, kad įmonės pradės atleidinėti darbuotojus, nes jos nemato galimybių tęsti savo veiklos. Čia yra pradžia, o kas toliau – Dievas žino. Tikiuosi, kad iki to neprieisim“, – portalo 15min.lt laidoje „15/15“ kalbėjo V. Janulevičius. Jis pasakojo, kad gruodį kai kurios įmonės jau susidūrė su kritiniu apyvartinių lėšų trūkumu.
„Jų reikėjo rugsėjį, spalį, lapkritį, jų reikėjo verkiant. Gruodį daugelis jau skendo. Sausis buvo toks pat ir vasaris yra lygiai toks pat“, – pažymėjo LPK prezidentas.
V. Janulevičiaus teigimu, lėšų įmonėms trūksta dėl 3–4 mėnesiais pailgėjusių tiekimo terminų, taip pat, Kinijai panaikinus tarpbankinių atsiskaitymų garantijas, gamintojai negauna apmokėjimų už išsiųstas prekes. Be to, finansinius sunkumus lemia sustabdytas prekių tiekimas iš pačios Kinijos, nors už norimą atsivežti produkciją lietuviškos bendrovės apmokėjo.
Gali būti, kad įmonės pradės atleidinėti darbuotojus, nes jos nemato galimybių tęsti savo veiklos.
„Įsivaizduokit, kontrolierė atima iš jūsų tą prekę, jūs sumokėjot, o ji išeinant atima ir sako: „mes padėsim ją, pasaugosim. Atsiųsim, kai reikės“. Tai va toks ir pojūtis“, – su Kinija bendradarbiaujančios pramonės situaciją nusakė V. Janulevičius.
Jo nuomone, būdų, kaip padėti verslui atlaikyti galimą Kinijos spaudimą, pradėta ieškoti per vėlai.
„Aš manau, kad pagrindinė problema, kad mes per vėlai pradėjome spręsti šią problemą, nors apie ją ne vieną kartą diskutavom dar liepą, kad tikrai tokių priemonių reikės ir jau dabar reikia ruoštis. Aišku, niekas neįsivaizdavo, kad mastas bus toks: kai tu sumoki už prekę, įrangą ar dar ką nors ir negauni jos, pojūtis savotiškas“, – dėstė verslo atstovas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) sausio pradžioje skelbė, jog su Europos Komisija (EK) derinamas 130 mln. eurų vertės apyvartinių paskolų paketas. EIM teigimu, rengiami teisės aktų projektai dėl lengvatinių paskolų teikimo sunkumų dėl prekybos santykių su Kinija turinčioms įmonėms bei renkama informacija reikalinga notifikavimui po pokalbių su EK atstovais. Verslas galėtų gauti iki 5 mln. eurų (grupėms iki 10 mln. eurų) dydžio paskolas apyvartinėms lėšoms.
Dar EIM yra pasiūliusi nuo Kinijos spaudimo nukentėjusios šalies bendrovėms leisti pasinaudoti šiuo metu tikslinama tiesioginių COVID-19 paskolų schema. Pagal ją verslo įmonėms planuojama sudaryti galimybę 3 metams gauti lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms arba iki 8 metų trukmės lengvatines paskolas investiciniams projektams įgyvendinti. Šioms paskoloms iš pradžių numatoma skirti iki 200 mln. eurų – 100 mln. eurų apyvartinėms lėšoms ir 100 mln. eurų investiciniams projektams.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.
Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkričio mėnesį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.
Europos Sąjunga, reaguojant į Pekino spaudimą, ketvirtadienį kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl, bloko teigimu, diskriminacinės Kinijos prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.
