Beveik 25 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų teikia paslaugas statybos sektoriuje, kuris pasižymi neproporcingai dažnais nelaimingais atsitikimais, tačiau kontrolė, kaip jie laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kol kas nėra užtikrinama.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia įstatymų pakeitimus, kuriais būtų sudarytos sąlygos užtikrinti saugesnę darbo aplinką.

„Svarbiausias šių pakeitimų tikslas – apsaugoti dirbančiuosius, nes į saugą ir sveikatą darbo metu būtina žiūrėti atsakingai. Nesilaikantys saugos kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems. Kartais saugumo reikalavimų nesilaikymas kainuoja brangiausią turtą – gyvybę“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Valstybinei darbo inspekcijai siūloma nustatyti pareigą prižiūrėti, kaip asmenys, savarankiškai dirbantys statybvietėse, laikosi jiems taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, taip pat siūloma atitinkamai apibrėžti inspektorių teises, reikalingas šioms funkcijoms vykdyti.

Siūloma nustatyti, kad savarankiškai dirbančiam statybvietėje asmeniui, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, ar savarankiškai dirbančiam asmeniui bet kurios savarankiškos veiklos vykdymo metu buvimas neblaiviu ar apsvaigusiu užtraukia baudas, kaip ir darbuotojui.

Tikimasi, kad šie įstatymų pakeitimai padės išvengti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.

Tai jis sakė apsilankęs inovatyvius technologijų sprendimus kuriančioje Vilniaus bendrovėje „Teltonika“. Pasak prezidento, „Teltonika“ pademonstravo neįtikėtiną lankstumą ir per rekordiškai trumpą laiką sukūrė bei netrukus pradės gaminti dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatą.

„Lietuvoje yra ne viena įmonė, pademonstravusi galimybes persiorientuoti ir pradėti arba išplėsti šiuo metu būtiniausios įrangos gamybą. Taip pat kurti ir gaminti visame pasaulyje paklausius gaminius. Matant tokius pavyzdžius tampa akivaizdu, kad inovatyvumas, „žalumas“, skaitmenizacija ir gamyba eksportui yra ne lozungai, o vienintelis kelias Lietuvos ekonomikai išlikti konkurencingai po krizės“, – feisbuke rašo prezidentas.

Anot jo, „Teltonika“ yra puikus pavyzdys, kai daug gerai apmokamų darbo vietų sukūręs lietuviškas verslas siekia apsaugoti darbuotojus, o kartu – ir nenutrūkstamus gamybos procesus.

„Kol diskutuojama, koks turi būti bendras darbuotojų saugos standartas, įmonė jį jau senokai įdiegė“, – rašė prezidentas.

„3 darbuotojai žuvo nukritę iš aukščio. Kitus darbuotojus mirtinai sužalojo užvirtęs gruntas iškasoje, virtęs medis, atliekant miško kirtimo darbus, veikiantis įrenginys, kelių transporto priemonė“, – pranešime sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas

VDI nurodo, kad pirminės įvykių darbe tyrimo aplinkybės leidžia teigti, kad mirčių buvo galima išvengti, jei darbdaviai kreiptų dėmesį į elementarias bazines darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo taisykles.

Sausio 8 dieną Druskininkuose įvyko pirmoji nelaimė darbe, nusinešusi darbuotojo gyvybę. Įmonės „Nava LT“ statybininkams dirbant 5,5 m iškasoje, vykdant paviršinių nuotekų tinklo trasos montavimo darbus, nuslinkus gruntui buvo mirtinai traumuotas vienas iš ten dirbusių darbuotojų.

Vasario 5 dieną įmonei „Miškodara“ atliekant miško kirtimo darbus, norint nuversti įstrigusį medį kitu medžiu (kas yra griežtai draudžiama), virsdamas medis kliudė miško pjovėją, kuris vežant į ligoninę mirė.

Sausio 16 dieną bendrovės „Emons transportas LT“ vairuotojas žuvo eismo įvykio metu.

Vasario 12 dieną bendrovės „Via fortis“ darbuotojas užlipo ant krovininio automobilio atlikti tentavimo darbus ir nukrito žemyn iš maždaug 4 m aukščio. Pakeliui į ligoninę nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų mirė.

Vasario 13 dieną „Kietasis biokuras“ šaltkalviui dirbant pjuvenų padavimo bunkeryje, galimai dėl klaidos įjungus įrenginį, pjuvenų padavimo sraigtas įtraukė darbuotojo ranką. Atvykę medikai teikė jam pagalbą, tačiau nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų mirė.

Vasario 15 dieną bendrovės „Zelator“ darbuotojas statybose, montuojant metalines sijas, nukrito nuo perdangos iš 12 m aukščio  ir mirtinai susižalojo.

Vasario 21 dieną ūkininko Č. V. Karbauskio fermoje ūkio energetikas taisė karvių varymo vartų pultą užlipęs ant į sieną atremtų kopėčių. Pirminiais duomenimis, slydus kopėčių apatinei daliai, jis nukrito žemyn iš beveik 4 metrų aukščio.

Telkia saugaus darbo lyderius

Mintis 2019-uosius metus paskelbti Saugaus darbo metais ir šiai sričiai skirti dar didesnį dėmesį VLG įmonių grupėje negimė spontaniškai, ji buvo brandinama, tačiau galutinį sprendimą nulėmė praėjusių metų pabaigoje įvykusios skaudžios nelaimės, kada darbo metu žuvo žmonės.

„Privalėjome aiškiai sureaguoti į tokius sukrečiančius įvykius. Mūsų, vadovų, pareiga užtikrinti, kad darbuotojai, kurie yra svarbiausia įmonės dalis, savo darbo vietose jaustųsi tiek fiziškai, tiek psichologiškai saugūs, jiems būtų sudarytos sveikos darbo sąlygos. Juk būtent darbuotojai kuria įmonės istoriją. Nuo jų priklauso tiek bendrovės veiklos rezultatai, tiek įvaizdis, pritraukiant ir išlaikant naujus darbuotojus, užsakovus. 2019-ųjų paskelbimas Saugaus darbo metais padeda atkreipti visų dėmesį į šią sritį“, – komentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Saugaus darbo metus paskelbusi VLG įmonių grupė užsibrėžė ambicingą tikslą – „Misiją 0“, kuriuo akcentuojama, kad visų nelaimingų atsitikimų darbe galima, turima ir privaloma išvengti.

A.Šileika tvirtino, kad „Misija 0“ nėra skaičiais išreikštas tikslas. Tai – filosofija, kuria remiantis keičiama žmonių elgsena, požiūris į darbų saugą, koncentruojamas dėmesys, kad veiklą reikia organizuoti taip, jog visi darbuotojai išvengtų bet kokių nelaimingų atsitikimų, besibaigiančių sužalojimais ar mirtimis.

„Misija 0“ atitinka įmonės politiką, o ši yra paprasta – visada privalome dirbti tik saugiai, kiekvienas iš mūsų atsako ne tik už savo, bet ir kolegų saugumą. Norime, kad visi darbuotojai taptų saugaus darbo lyderiais, kurie kritiškai vertina situaciją, ją analizuoja, ieško būdų, pataria kolegoms, kaip darbus atlikti kiek galima saugiau“, – pabrėžė generalinis direktorius.

Suteikė teisę stabdyti darbus

VLG įmonių grupės Kokybės departamentas parengė Saugaus darbo programą, kurioje numatytos įvairios priemonės, padėsiančios ne tik atkreipti darbuotojų dėmesį į šią sritį, bet ir sutelks kartu bandyti išvengti nelaimingų atsitikimų, įgyvendinti „Misiją 0“. Dalis šių priemonių jau tapo realybe.

Saugaus darbo programoje didelis dėmesys skirtas švietimui. VLG grupės įmonių direktoriams ir gamybos vadovams surengti mokymai, kaip ugdyti saugią darbuotojų elgseną. Patys darbuotojai taip pat skatinami nuolat skirti dėmesį darbų saugai. Pasaulinės darbuotojų saugos ir sveikatos dienos proga išrinkti ir įvertinti įmonių grupės darbuotojai, kurie labiausiai prisideda prie saugios darbo aplinkos kūrimo ir puoselėjimo.

„Kiekvienas asmeniniu pavyzdžiu turi rodyti ir skatinti kolegų sąmoningumą darbo saugos srityje. Darbuotojai taip pat turi jausti nuolatinį vadovų rūpinimąsi sauga darbo vietose, sveikata, darbo sąlygomis. Dėl to ypač svarbi vadovų lyderystė“, – tvirtino generalinis direktorius.

Nuolat vyksta ir darbo saugos pokalbiai, analizuojamos įvykusių nelaimingų atsitikimų priežastys. Taip didinamas darbuotojų sąmoningumas, kad šie nekartotų nelaime pasibaigusių kolegų klaidų. 

Siekdama dar labiau pagerinti situaciją darbų saugos srityje, VLG įmonių grupė visiems darbuotojams suteikė įgaliojimus stabdyti darbus, jei mato, kad šie vyksta nesaugiai.

„Nelaimingi atsitikimai darbe niekada nevyksta šiaip sau, o bręsta pamažu. Būtent įvykiai be pasekmių parodo, kad einama nelaimės link. Labai svarbu pripažinti klaidas ir mokytis iš neįvykusių nelaimių, o ne laukti, kol kažkas atsitiks, ir tada galvoti, ką daryti. Džiugina, kad darbuotojai nelieka abejingi ir vis dažniau praneša apie bepasekmius įvykius. Tikimės, kad kiekvienam darbuotojui suteikti įgaliojimai stabdyti darbus, jei šie vykdomi nesaugiai, pastebimai prisidės prie darbų saugos gerinimo įmonėje“, – tvirtino A.Šileika.

Skiria nuolatines investicijas

VLG įmonių grupė nuolat investuoja ir į inžinerines, technines priemones. Perkami nauji pastoliai, kokybiškos darbo saugos priemonės, atnaujinami cechai. Stengiamasi eliminuoti visą galimą riziką.

„Darbuotojų sauga ir sveikata yra mūsų prioritetas. Pagal tarptautinę praktiką vienas investuotas euras į šią sritį atneša du eurus. Tai pasireiškia nuostolių: avarijų, įrenginių prastovų, darbuotojų nedarbingumo, atostogų, nelaimingų atsitikimų administravimo ir teisinių išlaidų, kitų padarinių – mažinimu, o tai yra labai svarbu“, – tvirtino generalinis direktorius.

Užtikrinti kuo aukštesnį darbo saugos lygį skatina ir griežtas užsakovų požiūris. Klientai ne tik įvertina įmonę po kiekvieno projekto šioje srityje, bet ir surengia auditą. Nesilaikant darbo saugos reikalavimų, galima prarasti klientų pasitikėjimą, o kartu ir užsakymus.

A.Šileika pažymėjo, kad pastaraisiais metais situacija darbų saugos srityje po truputį gerėja. Darbuotojai be raginimų naudoja darbo saugos priemones, tokias kaip šalmai, akiniai. Pastebima, kad ypač svarbi darbų sauga ir sveikos darbo sąlygos jaunajai kartai.

„Niekas nenori suluošinti savęs ir prarasti sveikatos. Džiugu, kad situacija darbo saugos srityje gerėja, bet ji reikalauja nuolatinio dėmesio ir atsipalaiduoti negalima. Dar daug turime nuveikti kartu. Tikiu, kad įgyvendinamos priemonės duos rezultatą – visiškai išvengsime nelaimingų atsitikimų arba maksimaliai priartėsime prie savo tikslo – „Misijos 0“, – neabejojo generalinis direktorius.

Sveikiname visus Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos dienos proga. 

Būkite saugūs!

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ir Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) organizuotame seminare „Saugus darbas su pavojingomis medžiagomis medžio apdirbimo ir baldų gamybos sektoriuose“ ekspertai tikino, kad daugelis problemų kyla dėl nežinojimo.

„Diskutuojant su darbdaviais, dažnai išgirstama nuomonė, kad jie nenaudoja cheminių medžiagų, darbovietėje jų nėra arba beveik nėra, tad nėra ir pavojaus. Tačiau prieš kelis mėnesius vienoje gamybinėje įmonėje darbuotojai pradėjo blogai jaustis, teko kviesti greitąją pagalbą ir penki darbuotojai buvo išvežti į ligoninę. Galiausiai medikų išvada buvo tokia, kad darbuotojai apsinuodijo anglies monoksidu“, - pranešime spaudai cituojamas VDI Techninės saugos skyriaus vyr. darbo inspektorius Gediminas Valentėlis.

G. Valentėlis atkreipė dėmesį, kad dažnai nelaimingi atsitikimai ar profesinės ligos, susijusios su cheminėmis medžiagomis, pasireiškia ne tose įmonėse, kur jų yra naudojama labai daug ar kur naudojamos tikrai pavojingos cheminės medžiagos, bet ten, kur to nesitikima.

„Tyrimo metu paaiškėjo, kad šaltuoju metų laiku uždaromos durys, langai, o patalpoje važinėja dujinis šakinis krautuvas. Vidaus degimo variklis išmeta dujas, kurių viena sudedamoji dalis - anglies monoksidas. Taigi, darbuotojai prisikvėpavo tų dujų ir dėl to jie pasijautė blogai“, - komentavo G. Valentėlis.

Pagal pranešimą, vertinant profesinę riziką darbo vietose dažniausiai dėmesys sutelkiamas į matomus pavojus, į nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų prevenciją, ir pamirštami kiti ne tokie akivaizdūs, bet labai pavojingi rizikos veiksniai.

G. Valentėlis pastebėjo, kad darbe gali būti nenaudojamos jokios cheminės medžiagos, bet cheminiai pavojingi veiksniai susidaro technologinio proceso metu. Paprasčiausias pavyzdys - medienos šlifavimas, šio proceso metu cheminių medžiagų nenaudojama, bet susidaro medienos dulkės, o tai jau yra cheminis veiksnys.

Pagal pranešimą, daugelis darbuotojų Europoje patiria pavojingų medžiagų poveikį, o informuotumas šiuo klausimu dažnai yra menkas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos šiemet atliktos darbuotojų apklausos rezultatai rodo, kad net 33 proc. apklaustųjų neturi jokios informacijos apie darbe naudojamų cheminių priemonių poveikį sveikatai.

Svarbu, kad pavojingos medžiagos gali sukelti ūmių ir ilgalaikių sveikatos problemų, pavyzdžiui, odos sudirginimą, kvėpavimo takų ligas ar vėžį. Taip pat jos kelia grėsmę saugai, pavyzdžiui, gali būti gaisro, sprogimo ir uždusimo priežastimi.