Sveikina nutarimą

„Jeigu kalbame apie šiuo metu galiojantį privalomo testavimo sąrašą, tai jis jau nebetenka prasmės ryšium su įsakymu, kuris sako, kad darbe turint kontaktą nereikia izoliuotis, kad galioja tik šeimos kontaktas. Tada kokia prasmė privalomai testuotis? Ir dar kokia prasmė darbuotojams už tai susimokėti? Mes ir sakome, kad praktiškai šitą situaciją mes jau buvome numatę dar rudenį, kuomet Vyriausybei ir siūlėme eiti greitųjų testų keliu, kaip tą sėkmingai daro švietimo sektorius, ir darbdaviams nurodyti testuoti darbuotojos greitaisiais testais“, – sakė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

„Taip pat sakėme, kad tas pasiūlymas keisti užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymą, kuomet darbuotojas yra įpareigojamas susimokėti už testą, nesuveiks, neduos teigiamo rezultato. Jis visiškai yra nesietinas su saugumu ir sveikata, nes tuomet valdančioji dauguma, pristatydama šį įsakymo projektą, kalbėjo tik apie tai, kaip priversti žmones daugiau pasiskiepyti. Šią dieną mes neturime jokio teigiamo rezultato, tai reikėtų atstatyti klaidą ir pakeisti šitą įstatymą“, – teigė ji.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasak I. Ruginienės, toji tvarka žmonių skiepytis neskatino, nepaisant to, kad už testus darbuotojams teko susimokėti.

Tas neapsisprendimas, ar pandemija slopsta, ar ne, sukelia nepasitikėjimą.

„Mes ir sakėme, kad neįmanoma to padaryti, nes jeigu tu nori paskatinti skiepytis, reikia didinti pasitikėjimą pandemijos valdymo priemonėmis ir skatinti sąmoningumą. Tik taip galėsi paskatinti skiepijimą. Jeigu įtikinsi vieną žmogų, tas žmogus įtikins du arba tris, ir taip toliau – eis tokia tinklinė progresija. Prievartos mechanizmai niekada neveikė ir nesuveiks, tą sėkmingai parodė ir praktinis rezultatas“, – kalbėjo Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

I. Ruginienė aiškino, kad dažnas gyventojas nepasitiki valdžia.

„Tas pasitikėjimas buvo žlugdomas nuo pat vasaros, kuomet buvo imtasi prievartos, bet nebuvo bandoma žmogaus įtikinti, kad tai yra labai svarbu. Nenuoseklūs, kiekvieną dieną besikaitaliojantys sprendimai vedė prie to, kad žmonės ėmė nesuprasti, kas gerai, kas blogai, ir kam to reikia, nes argumentai taip pat neidavo kartu su sprendimais. Lygiai tas pats atsitiko ir šiais metais, kai kalbėjome apie privalomą skiepijimą, – jokių argumentų nebuvo pateikta, tačiau per jėgą buvo norėta priimti įstatymą. Kuomet buvo nepriimtas įstatymas, kitą dieną mes jau gavome sąrašą pareigybių, kurios galės dirbti esant besimptomėje formoje. Tas neapsisprendimas, ar pandemija slopsta, ar ne, sukelia nepasitikėjimą. Dabar kalbėti apie tai, kad staiga žmonės pradės tikėti viskuo, ką Vyriausybė sako, taip nebus“, – tikino I. Ruginienė.

Atlaisvinimas – per anksti?

Tačiau tokios nuomonės ne visi. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius laikėsi pozicijos, kad dar nederėtų atsisakyti privalomo darbuotojų testavimo.

Testavimas vis dėlto dar turėtų šiek tiek išlikti, galbūt tas periodiškumas galėtų pamažėti.

„Mūsų pozicija štai kokia: jeigu mes dabar atsisakome galimybių paso, tai galbūt palaipsniui reikia daryti kitus atsisakymus, o ne staiga viską kirsti. Testavimas vis dėlto dar turėtų šiek tiek išlikti, galbūt tas periodiškumas galėtų pamažėti. Reikia pasižiūrėti, kas bus po to, kai bus pristabdytas galimybių pasas, kokia bus sveikatos situacija Lietuvoje, užkrečiamumo skaičiai, kadangi šiandien jie kyla, nežiūrinti į nieką. Atsižvelgiant į visas tas aplinkybes, būtų galima kalbėti, ar visai atsisakyti testavimo, ar dar susiaurinti grupę testuojamų, kadangi vis tiek dar išlieka, man atrodo, švietimo sistemoje testavimas, ir žiūrėti, kaip bus“, – sakė R. Sartatavičius.

Pasak pašnekovo, nors testavimas ir užimdavo šiek tiek darbo laiko, bet didelių problemų tai neturėjo sukelti.

„Kai buvo tokia pandeminė situacija ir nebuvo kitos išeities, prie to buvo prisitaikyta ir didelių problemų nekilo“, – teigė R. Sartatavičius.

Jis negalėjo pakomentuoti, ar galimybių paso atsisakymas – teigiamas dalykas.

„Tikrai sunku spręsti, nes tas sprendimas atsisakyti galimybių paso buvo priimtas pakankamai greitai. Komentuoti tai sudėtinga, nes nesame specialistai, tai turėtų labiau spręsti Sveikatos apsaugos ir kitos atsakingos institucijos. Ar teisingai pasielgta atsisakant galimybių paso, parodys artimiausia ateitis, bet žiūrint į tas prognozes, kurios yra skelbiamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, manau, kad į pavasarį turėtume įžengti jau ir be kaukių, kitaip sakant, gal ir pandemija pasibaigs. Kaip dabar bus, ar atsisakius galimybių paso ir privalomo testavimo neužsitęs tas procesas, parodys ateitis“, – šnekėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius.

Vis dėlto R. Sartatavičius pritarė I. Ruginienės nuomonei, kad valdžios sprendimai karais atrodo neapgalvoti, nenuoseklūs.

„Kad sprendimai kaip kada priimami nepasitarus, aš jau kalbu ne tik apie sveikatą, apie daug dalykų, tai taip, tas yra. Tikėkimės, situacija pasikeis“, – teigė R. Sartatavičius.

Nemokamas testavimas

Bendravimo, judėjimo apribojimai, COVID-19 saugumo taisyklių gausa ir nuolatinė jų kaita, spartus gyvenimo ritmas daugiau ar mažiau veikia kiekvieną iš mūsų. Maža to, pandemija išryškino ir padidino sveikatos paslaugų, jų prieinamumo problemas.

Didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausią tokio pobūdžio gamyklą Baltijos šalyse valdanti bendrovė „Achema“, daug dėmesio skirianti darbuotojų sveikatos paslaugų prieinamumui, šioje srityje dar labiau pakilo.

Rūpestis kolektyvo gerove apima ir nemokamą testavimą dėl COVID-19, nors nuo gruodžio 1 d. valstybė nebefinansuoja COVID-19 testų nevakcinuotiems ir šia liga nepersirgusiems darbuotojams.

Testuotis privalo medikai, dirbantieji švietimo, prekybos, maitinimo, pramogų sektoriuose, taip pat ir gamybos įmonėse.

„Esame priėmę sprendimą šias išlaidas kompensuoti – mūsų darbuotojams privalomi testavimai greitaisiais antigenų testais vykdomi įmonės lėšomis. Šią galimybę svarstėme iš anksto, kai tik buvo pradėta kalbėti apie nuo COVID-19 ligos nepasiskiepijusių ir nepersirgusių darbuotojų privalomą testavimą gamybinėse įmonėse. Mūsų darbuotojai nepatiria papildomų išlaidų dėl šio Vyriausybės reguliavimo, nes mes gerbiame darbuotojų asmeninį apsisprendimą dėl sveikatos ir prisiimame dėl to patiriamas išlaidas“, – kalbėjo „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Užgriuvus pandemijai „Achemos poliklinikos“, kuriai vadovauja V.Januškevičius, svarba ir nauda darbuotojams, įmonei bei visam rajonui tapo dar aktualesnė. („Achemos“ nuotr.)

Skiepijimo ir tyrimų centras

Visi nepasiskiepiję ir nepersirgę „Achemos“ darbuotojai testuojami bendrovės lėšomis. Tai atliekama „Achemos poliklinikoje“. Joje norintieji gali būti vakcinuoti nuo COVID-19, čia atliekami ir antikūnų tyrimai.

„Nuo pat pandemijos pradžios taikome visas įmanomas priemones, kad apsaugotume darbuotojus nuo užsikrėtimo COVID-19 virusu“, – teigė R.Miliauskas.

„Achema“ yra didžiausias Jonavos rajono darbdavys, tad jaučiasi atsakingas ne tik už savo darbuotojų, bet ir už visos bendruomenės gerovę.

„Stengdamiesi išsaugoti gamybos darbų tęstinumą, neturime galimybės dirbti nuotoliniu būdu, todėl leidimas skiepyti „Achemos poliklinikoje“ darbuotojus nuo koronaviruso dar iki masinio vakcinavimo Lietuvoje pradžios mums buvo itin svarbus“, – akcentavo bendrovės vadovas.

Užgriuvus pandemijai „Achemos poliklinikos“ svarba ir nauda darbuotojams, įmonei ir visam rajonui tapo dar aktualesnė.

Visos šalies sveikatos apsaugos sistemai susidūrus su išskirtiniais iššūkiais, kadaise „Achemos“ priimtas sprendimas turėti darbuotojams skirtą padalinį, teikiantį platų spektrą sveikatos paslaugų, sušvito naujoje šviesoje.

Nuosava poliklinika bendrovei leidžia net ir sudėtingomis pandeminėmis sąlygomis greitai, efektyviai ir profesionaliai pasirūpinti darbuotojų sveikatos priežiūra bei profilaktika, atlikti prevencines programas ir visus laboratorinius kraujo tyrimus, rentgeno – diagnostinius bei tokius intervencinius tyrimus kaip gastrofibroskopija ir kolonoskopija.

Čia vienoje vietoje teikiamos testavimo, skiepijimo, diagnostikos, gydymo, odontologijos ir reabilitacijos paslaugos, o visą parą veikiantis medicinos punktas užtikrina skubią pirmąją pagalbą. („Achemos“ nuotr.)

Vienoje vietoje sutelktos diagnostikos, gydymo, odontologijos ir reabilitacijos paslaugos, veikia COVID-19 skiepijimo centras, o visą parą veikiantis medicinos punktas užtikrina skubios pirmosios pagalbos teikimą. Prisirašiusiems prie poliklinikos pacientams ir „Achemos“ darbuotojams dalis poliklinikos paslaugų kainuoja mažiau nei kitose gydymo įstaigose.

„Mūsų darbuotojams nereikia laukti ilgose eilėse, jų sveikata pasirūpinama greitai ir tinkamai“, – džiaugėsi tokia galimybe R.Miliauskas.

Mūsų darbuotojai nepatiria papildomų išlaidų dėl šio Vyriausybės reguliavimo, nes mes gerbiame darbuotojų asmeninį apsisprendimą.

Psichologų pagalba darbuotojams

Įmonėje dirba apie 1,3 tūkst. darbuotojų. Gamybinė veikla nebuvo nutrūkusi nuo pat pandemijos pradžios. Darbas nuotoliniu būdu daugeliui bendrovės darbuotojų negalimas dėl veiklos pobūdžio.

„Natūralu, kad darbuotojai jaučia beveik dvejus metus besitęsiančios pandemijos laikotarpiu besikaupusį nuovargį, įtampą ir nerimą. Įmonėje didelį dėmesį skiriame psichologiniam mikroklimatui ir jo tobulinimui“, – apie dar vieną svarbią dedamąją kalbėjo R.Miliauskas.

Nuo šių metų kovo mėnesio „Achemos“ darbuotojams suteikiama galimybė gauti profesionalias psichologo konsultacijas, kurios padėtų malšinti stresą, atkurti teigiamą emocinę būklę, kitaip pagerinti darbuotojų savijautą ir jų gyvenimo kokybę.

„Manome, kad tai yra būtina darbdavio priemonė šių dienų kontekste, norint išsaugoti darbuotojų pasitenkinimą, darbo našumą. Norėdami užtikrinti, kad darbuotojai jaustųsi laisvai ir nedvejotų pasinaudoti psichologų paslaugomis, užtikriname visišką anonimiškumą. Mes, kaip darbdavys, nusišaliname nuo šio proceso, tik informuojame darbuotojus, kad jie prireikus nemokamai gali gauti jiems reikalingas konsultacijas“, – papildė „Achemos“ generalinis direktorius.

Čia vienoje vietoje teikiamos testavimo, skiepijimo, diagnostikos, gydymo, odontologijos ir reabilitacijos paslaugos, o visą parą veikiantis medicinos punktas užtikrina skubią pirmąją pagalbą. („Achemos“ nuotr.)

Investicijos ir sveikatos draudimas

Visi „Achemos“ darbuotojai apdrausti papildomu daugiau nei 1 tūkst. eurų vertės savanoriškuoju sveikatos draudimu. Jis apdraustiems darbuotojams suteikia galimybę jaustis dar užtikrinčiau dėl savo ateities, patogiau, skubiau gauti reikiamų gydymo ir sveikatinimo stiprinimo paslaugų, atlikti įvairių tyrimų, pirkti vaistų ir kt.

Bendrovės lėšos, skirtos Lojalumo ir papildomų naudų programai įgyvendinti bei „Achemos poliklinikai“ išlaikyti, 2021 m. sudaro virš 1 mln. eurų.

Pagrindinė „Achemos“ veikla – azoto trąšų, skystų trąšų kambario ir lauko augalams, amoniako, azoto rūgšties, formalino, KF dervų, angliarūgštės, deguonies, azoto, bazinio aliuminio sulfato tirpalo gamyba ir prekyba. Bendrovė yra didžiausia Jonavos rajono darbdavė.

Kaip antradienį pranešė nacionalinis transliuotojas LRT, sostinėje šiuo metu nėra nė vieno laisvo registracijos laiko greitiesiems antigeno testams.

„Apimtys yra išaugusios beveik du kartus. Praėjusią savaitę greitiesiems antigeno testams buvome sukūrę ir paleidę apie 1,6 tūkst. vietų ir kasdien dar likdavo laisvų laikų nuo 400 iki 600“, – teigė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadovė Guoda Ropaitė-Beigė.

Pasak jos, šią savaitę kasdien buvo sukurta pustrečio tūkstančio vietų, tačiau visos jos užpildytos.

Išaugusios besitestuojančių apimtys fiksuojamos ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose – Kaune bei Klaipėdoje.

BNS primena, kad nuo trečiadienio keičiantis privalomo darbuotojų testavimo ir galimybių paso išdavimo tvarkoms, mobiliuosiuose punktuose nebebus atliekami greitieji antigeno testai.

Seimas šio mėnesio viduryje atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto ir priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, numatančias, kad nuo gruodžio 1-osios darbuotojai, įtraukti į Vyriausybės patvirtintą veiklos sričių sąrašą, nebegalės periodiškai testuotis dėl COVID-19 valstybės lėšomis.

Šiame sąraše esančių profesijų atstovams leidžiama dirbti tik pasiskiepijus, persirgus arba periodiškai besitikrinant nuo COVID-19.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino tvarką, kaip nuo gruodžio 1 d. šalies darbuotojai, kuriems privalomas periodinis profilaktinis testavimas, turės testuotis dėl COVID-19. Mobiliuose punktuose tyrimai nebebus atliekami. Išimtys bus taikomos kai kurioms asmenų grupėms, kurioms išliks teisė testuotis valstybės lėšomis.

SAM primena, kad visą pandemijos laikotarpį COVID-19 testavimas turėjo svarbią reikšmę pandemijos valdymo kontekste ir padėjo saugiai sugrįžti į darbo vietas bei ugdymo įstaigas. Šiuo metu skiepijimas yra efektyviausia priemonė, siekiant užkirsti kelią COVID-19 plitimui.

Nuo gruodžio 1 d. periodinis profilaktinis testavimas dėl COVID-19 nebus kompensuojamas valstybės lėšomis ir bus apmokamas darbuotojo lėšomis šių veiklų ir sričių atstovams:

* asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;

* socialinės paslaugos ir veikla;

* švietimo paslaugos ir veikla;

* vaistinių darbuotojų veikla;

* krovinių tarptautinio vežimo veikla;

* viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;

* laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);

* viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla;

* mažmeninės prekybos srityje dirbančių darbuotojų darbas;

* viešojo administravimo subjektų veikla;

* profesinė karo tarnyba;

* veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais);

* gamybos įmonių darbuotojų veikla.

Asmenys, dirbantys šiose veiklose ar srityje, turės testuotis, jeigu:

* yra pasiskiepijęs daugiau nei prieš 210 dienų Comirnaty, Spikevax, Janssen ar Vaxzevria vakcinomis pagal pilną schemą. Jei asmenys pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze, jie testuotis neturės neribotą laiką. Jei asmenys po 210 dienų atlieka kiekybinį ar pusiau kiekybinį serologinį tyrimą ir gauna teigiamą rezultatą, gali nesitestuoti papildomas 60 dienų;

* daugiau nei prieš 210 dienų COVID-19 persirgęs, kai liga buvo patvirtinta PGR tyrimu ar greituoju antigeno testu. Jei asmenys po 210 dienų atlieka kiekybinį ar pusiau kiekybinį serologinį tyrimą ir gauna teigiamą rezultatą, gali nesitestuoti papildomas 60 dienų;

* neturi 60 dienų laikotarpiu atlikto teigiamo kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio tyrimo atsakymo.

Nemokamai testuotis savivaldybių mobiliuose punktuose, registruojantis per Karštąją liniją 1808, galės nėščios darbuotojos ir kontraindikacijų skiepytis COVID-19 vakcinomis turintys darbuotojai, kuriems diagnozuota alergija vakcinai ar jos komponentui. Taip pat asmenys, kurių skiepijimas nuo COVID-19 dėl

taikomo gydymo (chemoterapijos, radioterapijos ar kt.) gydytojo sprendimu atidedamas nustatytą laikotarpį.

Testuotis dėl COVID-19 bus privaloma periodiškai – kas 7-10 dienų PGR tyrimais arba greitaisiais antigeno testais. Laboratorijų, turinčių teisę atlikti PGR tyrimus, sąrašą galima rasti čia.

Darbuotojai, kurie neturės testuotis:

SAM nuotr.

1. Asmenys, pasiskiepijęs viena iš šių COVID-19 vakcinų:

* praėjus vienai savaitei, bet ne daugiau kaip 210 dienų, nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą. Išimtys taikomos asmenims iki 18 metų – jiems 210 dienų terminas nėra taikomas (išskyrus: praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu). Išimtys taip pat taikomos asmenims, kurie persirgo COVID-19 ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu, bet nuo neigiamo tyrimo rezultato nepraėjo daugiau kaip 210 dienų;

* praėjus 2 savaitėms, bet ne daugiau kaip 210 dienų, nuo „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo. Išimtis – 210 dienų terminas netaikomas asmenims, kurie persirgo ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu;

* praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių, nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo (išskyrus: praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu);

* po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą praėjus ne daugiau kaip 210 dienų (210 dienų terminas netaikomas asmenims, kurie persirgo COVID-19 ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu;

* praėjus 2 savaitėms, bet ne daugiau kaip 210 dienų, nuo „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu (210 dienų terminas netaikomas asmenims iki 18 metų);

* praėjus vienai savaitei, bet ne daugiau kaip 210 dienų, nuo „Comirnaty“ ar „Vaxzevria“ vakcinos antrosios dozės suleidimo, jei pirmajai skiepo dozei buvo naudojama „Vaxzevria“ vakcina, o antrajai – „Comirnaty“ vakcina arba atvirkščiai (210 dienų terminas netaikomas asmenims, kurie persirgo COVID-19 ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu);

* po sustiprinančiosios „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės;

* asmuo yra vakcinuotas pagal pilną vakcinacijos schemą ir prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš COVID-19) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą;

2. Asmenys, persirgę COVID-19, ir:

* kai asmeniui diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas);

* kai asmuo prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš COVID-19) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą.

Kaip skelbiama pranešime, Santaros klinikų profesinių sąjungų atstovybė palaiko Lietuvos Respublikos Seimo sprendimą dėl darbuotojų testavimo iš jų arba darbdavio lėšų.

Pasak atstovybės, Lietuvoje nemokamai pasiskiepyti vakcina yra sudarytos visos sąlygos, jeigu asmuo to padaryti nenori, testavimo kainos naštą turi prisiimti darbuotojas ar darbdavys.

Norime pabrėžti, kad valstybė jau pakankamai prisidėjo finansiškai prie testavimo ir sudarė sąlygas skiepytis nemokamai.

„Norime pažymėti, jog šiuo metu Latvijoje dėl mažo vakcinuotų pacientų skaičiaus sveikatos priežiūros sistema yra didžiulėje krizėje – nepakanka COVID-19 gydymo lovų, personalo. Norint Lietuvoje išvengti dar didesnio atvejų, mirčių nuo COVID-19 skaičiaus didėjimo ir galimų suvaržymų verslui bei visiems Lietuvos gyventojams, būtinos kompleksinės COVID-19 valdymo priemonės, kurių kertinė yra visuotinė vakcinacija. Šiuo metu sudėtingiausi pacientai gydomi intensyvios terapijos skyriuose yra ne pensininkai, o 30–50 metų buvę sveiki, darbingi žmonės. Jiems taikomi išskirtiniai bei ypač brangūs gydymo metodai negarantuoja sėkmingos kovos už gyvybę bei pasveikimo, o taip pat sugrįžimo į darbo rinką. Tai yra didžiulis praradimas Lietuvos visuomenei. Norime paneigti žiniasklaidoje pasirodančią nuomonę, jog pasiskiepiję asmenys nesisaugo, todėl SARS-CoV-2 virusą platina intensyviau. Tai – jokiais mokslo įrodymais nepagrįstas teiginys. Atvirkščiai, tokios šalys kaip Izraelis sėkmingai suvaldė pandemijos bangą masine vakcinacija trečiąja sustiprinančiąja doze“, – rašoma pranešime.

Pasak atstovybės, kai kurios profesinės sąjungos teigia, kad darbuotojai neturėtų iš savo lėšų padengti testavimo išlaidų. „Norime pabrėžti, kad valstybė jau pakankamai prisidėjo finansiškai prie testavimo ir sudarė sąlygas skiepytis nemokamai. Blogindami šalies COVID-19 būklę, nepasiskiepiję asmenys dar ir blogina pasiskiepijusių kolegų finansinę situaciją, nes yra testuojami kolegų sumokamų mokesčių sąskaita. Medikų profesinės sąjungos, matydamos sparčiai prastėjančią situaciją ligoninėse, ragina Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą bei Vyriausybę imtis ryžtingiausių veiksmų – tiek įteisinti nevakcinuotų darbuotojų testavimą darbuotojo lėšomis, tiek ir privalomą kontaktinį darbą dirbančių asmenų vakcinaciją nuo COVID-19“, – rašoma pranešime.

Kreipimąsi pasirašė Santaros klinikų gydytojų sąjunga, Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros klinikų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos gydytojų sąjungos Vilniaus filialo Santaros klinikų grupė, Santaros sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros Vaikų ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Santaros klinikų pirminė grupė.

Blogindami šalies COVID-19 būklę, nepasiskiepiję asmenys dar ir blogina pasiskiepijusių kolegų finansinę situaciją, nes yra testuojami kolegų sumokamų mokesčių sąskaita.

Primename, kad  spalio 19 d. Seimas priėmė Vyriausybės teikiamas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, numatančias, kad dėl COVID-19 profilaktiškai testuotis privalantys darbuotojai tai darytų savo lėšomis. Už įstatymo pataisas balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 3 parlamentarai.

Naujas teisinis reguliavimas numato, kad darbuotojų, kuriems yra numatytas privalomas profilaktinis testavimas, sveikatos patikrinimai dėl COVID-19 ligos bus finansuojami nebe iš valstybės biudžeto, o darbuotojo arba, jei darbdavys taip nusprendžia, – darbdavio lėšomis.

Vis dėlto numatomos dvi išimtys, kai sveikatos patikrinimai ir toliau bus finansuojami valstybės. Testai bus finansuojami iš valstybės biudžeto, kai bus neužtikrintas vakcinų prieinamumas, taip pat tais atvejais, kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų.

Anksčiau Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje įkelto siūlymo tam tikroms darbo sritims įvesti privalomą skiepijimąsi, neliko.

„Vyriausybei yra suteikti įgaliojimai patvirtinti darbų ir veikos sričių, kuriose leidžiama darbuotojams dirbti periodiškai besitikrinantiems, ar neserga COVID-19, sąrašą, pagal šią tvarką periodiškai testuojasi nepasiskiepiję ir nepersirgę COVID-19 liga ir šis profilaktinis testavimas šiuo metu vykdomas biudžeto lėšomis, pokyčio esmė – kad nuo šiol sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos būtų finansuojami nebe valstybės biudžeto, o, noriu pabrėžti, darbuotojo, o jei darbdavys nusprendžia – darbdavio lėšomis“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Yra dvi išimtys, kai ir toliau sveikatos patikrinimai vyktų biudžeto lėšomis: kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų arba nebūtų užtikrintas vakcinų prieinamumas“, – pažymėjo ministras.

Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiam Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektui, jis teikiamas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą. Vyriausybė siūlo Seimui pataisas svarstyti skubos tvarka.

Siūloma, kad tokia tvarka įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos.

Vyriausybės siūlymą vėliau spaudos konferencijoje pristačiusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad mokesčių mokėtojų lėšomis apmokamas testavimas nevakcinuotiems žmonėms buvo suprantamas, kai šalyje nebuvo pakankamai vakcinų, o šiuo metu esant laisvai prieinamai vakcinacijai būtų „sunkiai paaiškinama ir pateisinama“.

„Testavimas, kuris šiuo metu apmokamas įvairių profesijų žmonėms mokesčių mokėtojų pinigais, būtų apmokamas mokesčių mokėtojų pinigais nuo gruodžio 1 dienos tik tokiu atveju, jei žmogus negali skiepytis dėl medicininių priežasčių arba susiklostytų tokia šiuo metu neprognozuojama padėtis, kad valstybė negalėtų užtikrinti reikiamo vakcinų kiekio“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, šiuo metu nevakcinuotų darbuotojų testai „kainuoja mokesčių mokėtojams keliolika milijonų eurų ir gali būti pateisinama tuomet, kai nėra alternatyvių pandemijos valdymo priemonių, t. y. vakcinų“.

„Dabar, kai vakcinos yra prieinamos absoliučiai visiems ir absoliučiai visur, (testavimasis biudžeto lėšomis) tikrai sunkiai paaiškinama ir pateisinama“, – sakė premjerė.

Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad Seimui priėmus pataisas jos įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos, tad iki šiol nesivakcinavę žmonės turės laiko pasiskiepyti pilna schema.

Į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę anksčiau šią savaitę buvo įtrauktas klausimas dėl privalomo tam tikrų sričių darbuotojų skiepijimosi, tačiau jis išimtas.

Projektu buvo siūloma nustatyti, kad darbuotojai, vykdantys veiklas, kurių sąrašą tvirtintų Vyriausybė, galėtų dirbti tik pasiskiepiję, išskyrus atvejus, kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, yra persirgęs užkrečiamąja liga ar neužtikrintas vakcinų prieinamumas.

Viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojai, norėdami patekti į savo darbovietę, turės savo lėšomis kas savaitę testuotis ar turėti vakcinacijos sertifikatą. Tuo metu neskiepytiems vaikams nuo pirmadienio atidarytose mokyklose bus dalinami vyriausybės lėšomis nupirkti testų rinkiniai.

Panašūs ribojimai taip pat bus taikomi stadionuose, muziejuose ir archeologinėse vietovėse bei tokiose uždarose laisvalaikio vietose kaip kino teatruose ir restoranuose.

Graikija iki šiol visiškai paskiepijo 56 proc. gyventojų. Šalis yra įvedusi privalomą sveikatos sektoriaus darbuotojų skiepijimą ir leidžia skiepyti paauglius nuo 12 m. amžiaus.

Pernai galioję karantinai įstūmė šalies ekonomiką į recesiją – 2020 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 8,2 proc. Anot vyriausybės pareigūnų, šalis negali sau leisti dvejus metus iš eilės stabdyti ekonomiką.

„Šiuo metu pandemija (Graikijoje) rodo deeskalacijos ženklus, tad tai reiškia, kad priemonės veikia, – televizijos stočiai „Skai“ sakė šalies plėtros ministras Adonis Georgiadis. – Deja, šią deeskalaciją lydi mūsų nepasiskiepijusių tautiečių mirtys. Man skaudu žinoti, kad šie žmonės galėjo gyventi, tačiau pasidavė sąmokslo teorijoms.“