„Tiesiog pasikeitė žmonių gyvenimo būdas. Žmonės tikrai negrįžo tuo pačiu intensyvumu atgal į sportą, sveikatingumą, judėjimą“, – sporto klubo ištuštėjimo priežastį įvardino Sveikatingumo ir sporto klubo „G7“ vadovas Tomas Liubertas.
Sporto klubams sąskaita už elektrą tampa kur kas sunkesnė negu salėje esantis svarmenys.
Tačiau dabar sporto klubams sąskaita už elektrą tampa kur kas sunkesnė negu salėje esantis svarmenys. Todėl tenka kelti mokestį už užsiėmimus, nors ir baisu didelėmis kainomis atbaidyti klientus, kurių ir taip trūksta.
„Bet kompensuoti komunalinių (mokesčių) išaugimą per kainos išaugimą klientui – neįmanoma. Tiesiog niekas nepirks abonento, kuris kainuos virš 100 Eur“, – įsitikinęs „Impuls“ finansų vadovas Darius Mikaila.
Kovoti su aukštomis kainomis tenka įvairiai. Ne piko metu salėse prigesinti šviesą, mažinti šildymą, trumpinti sporto klubų darbo laiką, „Girdėjome visus terminus: optimizavimas, restruktūrizacija, kaštų taupymas – esame kūrybingi, kažką galvosime“, – žadėjo T. Liubertas.
„Bet tie visi veiksmai pilnai nekompensuoja tų kainų šuolio tokio, kokį šiandien turime“, – sakė D. Mikaila.
Ekonomistai pataria nenustoti taupyti. Mat mažėjanti elektros paklausa mažina elektros kainą.
„Europos Sąjungos vienas iš prioritetinių tikslų, apie kurį paskelbė Ursula von der Lyen, pirmu punktu buvo sutaupyti penkis, galbūt 10 proc. energijos, kuri yra suvartojama Europos Sąjungoje“, – priminė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Tiesa, „Creditinfo“ skaičiavimu, kur kas sunkesnius laikus sporto klubai išgyveno per COVID-19 pandemiją. Mat kol kas bankrutavusių sporto klubų mažiau nei tuomet, 2020 m. bankrutavo devyniolika; pernai – dešimt, o šiemet – keturi. Vis dėlto Sveikatingumo klubų asociacija pastebi, kad mintis apie bankrotą kirba ne vieno verslininko galvoje.
Ekonomistai pataria nenustoti taupyti. Mat mažėjanti elektros paklausa mažina elektros kainą.
„Mažieji operatoriai, kai kurie klubai, kuriuose yra vienas savininkas, kuris kartu ir treneris, tikrai kreipiasi. Ir pats asmeniškai girdėjau, kai sako „Nebežinau, ar veiksiu. Sulauksiu žiemos, pažiūrėsiu sąskaitas ir nežinau, ar galėsiu išlaikyti savo klubą“, – sakė Sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis.
Ekonomistai pataria įmonėms neskubėti stabdyti verslo. Esą kur kas protingiau laikinai užsidaryti, o ne veikti nuostolingai.
„Tas nuostolių kaupimas jis gali atvesti į bankrotą tiek smulkias, tiek vidutines, tiek ir stambias įmones“, – įspėja M. Dubnikovas.
Visa reportažas – LNK vaizdo įraše:
Į nemokumo rizikos grupę taip pat patenka mažiau sporto klubų nei pandeminiu laikotarpiu. Šiuo metu tapti nemokiems gresia 22 proc. įmonių.
„Pagal klientų srautą sporto klubai ir buvo arba atsistatę, arba labai nedaug betrūko daugeliui to iki vidutiniškai žiūrint į rinką. Kadangi dabar kaip tik prasideda aktyvusis sportavimo sezonas, tai žmonės jau sugrįžta“, – sakė V. Šiugždinis.
Sporto klubai prieštarauja. Pabėgti nuo sunkumų neišeina. „Lyginti vieno su kitu gal nereikėtų. Gal pandemija skaičiais buvo didesnis šokas. Čia gal yra tas laikas, kai tu nespėji galvos iškelti ir tau kažkas trinkteli, kad palįstum po vandeniu“, – sakė D. Mikaila.
„Suma yra tokia, kad ji viršija absoliučiai visus kaštus: atlyginimus, visas pridėtines išlaidas. Šiuo metu tai yra pagrindinis kaštas, su kuriuo mums reikia susitvarkyti“, – rūpesčiais dalinosi T. Liubertas.
Tačiau ekonomistas prognozuoja, kad ilgai laukti žemesnių elektros kainų neteks. Esą jau žiemą elektra bus pigesnė.
„Kainos gali jau žiemos metu, atėjus tikrajam šaltajam sezonui, nesikandžioti arba kandžiotis gerokai mažiau negu dabar“, – prognozes išsakė M. Dubnikovas.
Vyriausybė nusprendė taikyti lengvatinį, 9 proc. PVM tarifą sporto klubams iki 2023 m. liepos.
