Vyras sunkiai rinks žodžius – pasakoti savo gyvenimo istoriją šiandien jam ne tik labai sunku, bet ir gėda. Prieš 11 metų su besilaukiančia širdies drauge išvykęs laimės ieškoti į Angliją, Darius per dešimtmetį neteko visko – sūnaus, mylimosios, darbo, ir su senatvine demencija sergančia mama galop atsidūrė gatvėje tarp benamių ir žiurkių..

Į Angliją Darius vyko tikėdamasis geriau aprūpinti būsimą sūnų. Iki tol Lietuvoje viename fabrikų jis dirbo vilnos dažytoju. Ilgos darbo valandos ir nė 350 eurų nesiekiantis atlyginimas vyro netenkino.

Anglijoje Dariui teko dirbti ir popieriaus surišėju, ir laukuose, vėliau vyras įsidarbino pašte, siuntų skyriuje. Realybė pasirodė kitokia nei Darius įsivaizdavo ar girdėjo kitų pasakojimuose.

„Užsidirbti lengva nebuvo. Pinigai ten ant medžių, kaip kai kurie pasakoja, tikrai neauga... Tikroji realybė yra ta, kad dirbti reikia labai sunkiai. Atlyginimas geriausiu atveju būtų 250–300 svarų per savaitę, jei esi eilinis juodadarbis. Teko dirbti laukuose – niekam neįdomu, koks oras – net jei lyja, eini ir dirbi. O palijus ant kojų molis apkimba taip, kad nešiesi po dešimt kilogramų eidamas...“ – pasakos Darius.

Pinigai ten ant medžių, kaip kai kurie pasakoja, tikrai neauga... Tikroji realybė yra ta, kad dirbti reikia labai sunkiai.

Kauniečio sūnui buvo pusantrų metų, kai gyvenimas ėmė ristis į bedugnę… Socialinės tarnybos atėmė Dariaus sūnų. Skundais vyras pasiekęs tik tiek, kad sūnus nebūtų įvaikintas. Šiuo metu berniukas gyvena Anglijoje pas laikiną globėją. Kol buvo Anglijoje, Darius su sūnumi susitikdavo, o dabar bendrauja socialiniame tinkle, vaizdo pokalbiais internetu.

Prieš kelerius metus, dar gyvendamas Anglijoje, Birmingame, Darius iš Lietuvos atsivežė ir savo mamą. 87-erių Irenai diagnozuota progresuojanti senatvinė demencija. Moteris dažnai praranda orientaciją, blaškosi, eina ten, kur akys veda, slepia įvairius daiktus, daug ką pamiršta. Mamos Irenos būklė buvo tokia, kad ilgam jos vienos palikti Darius negalėjo, todėl netrukus vyras metė darbą. Gatvėje su beveik 90-ies metų mama Darius atsidūrė tuomet, kai jam buvo nutrauktas bedarbio pašalpos mokėjimas.

Po pirmosios nakties gatvėje Darius su mama nuvyko į vieną labdaros valgyklų, skirtą benamiams. Pasirodymo ten pakako, kad Darius su mama Irena būtų pastebėtas vietos verslininko, indo, savanoriaujančio organizacijoje. Savanoris už asmeninius pinigus Darių ir jo mama apnakvindino viešbutyje ir susisiekė su žurnalistais.

„Lietuvis ir jo mama tapo benamiais“, – tokios publikacijos žaibiškai apskriejo visą Didžiosios Britanijos žiniasklaidą. Per kelias valandas Dariui ir Irenai buvo suaukota 1200 svarų. Už surinktus pinigus buvo apmokėtas viešbutis ir nupirkti du bilietai atgal į Lietuvą.

Apie Dariaus nakvynę gatvėje tarp žiurkių – jau šį pirmadienio vakarą gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“, 20.00 val. per LNK.

Toliau neslūgsta nesutarimai tarp Klaipėdos uosto žvejų daugumos ir žuvininkystės valdininkų.

Ministerija įvaryta į kampą

Dauguma žvejų Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme įrodė, kad iki šiol šprotų ir strimelių kvotos buvo skirstomos neteisėtai. Iš dalies dėl to buvo atleistas ir Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nėnius.

Seimo Kaimo reikalų komitete, kuris iš esmės pasisako už daugumos Klaipėdos uosto žvejų interesus, juokiamasi iš valdininkų, esą šie, turėdami didelį būrį teisininkų, nesugebėjo įrodyti, kad kovodami su žvejų dauguma būtų buvę teisūs.

Kovodama su žvejais Žemės ūkio ministerija atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. 2014 metų antrojo pusmečio kvotos nėra paskirstytos. Teoriškai ministerija jų ir negali skirstyti, nes tai prieštarautų Vyriausiojo administracinio teismo sprendimui.

Nepaisant šio teismo sprendimo, gegužės 2 dieną žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino, kad Vyriausiojo administracinio teismo įvardintos kaip netinkamos, kvotų skirstymo taisyklės pratęsiamos galioti iki šių metų spalio 31 dienos. Iki šios datos ministras valdininkus įpareigojo paruošti jau visiems priimtinas naujas Baltijos jūros kvotų skirstymo taisykles.

Žemės ūkio ministerija lyg ir neturi išeities – arba toliau nusižengti teismo sprendimui, arba nepaskirstyti šių metų antrojo pusmečio kvotų.

Milijoniniai nuostoliai

Dauguma Klaipėdos uosto žvejų numatė, kad klerkai nepaisys jų interesų ir vėl skirstys šprotų ir strimelių kvotas, kaip iki šiol – apie 78 proc. tų kvotų skiriant vienai žvejybos įmonei – bendrovei "Banginis".

Kovodami su valdininkais, Klaipėdos žvejai jau įgijo pakankamai patirties. Žvejybos bendrovės "Spika", "Starkis", "Stekutis", "Senoji Baltija", prekybos namai "Aistra" ir E.Narbuto individuali įmonė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Jie paprašė, kad teismas panaikintų Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo komisijos įgaliojimus toliau skirstyti kvotas. Žvejams palankus sprendimas teisme buvo priimtas. Jį priimant remtasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kad skirstyti kvotas pagal 2007–2012 metų sugavimus buvo neteisėta.

Dar daugiau teismas konstatavo, kad, bendrai vertinant, 2014 metais Baltijos jūroje vykdoma neteisėta šprotų ir strimelių žvejyba.

"Tokia žvejyba pažeidžia kitų Baltijos jūros kvotų naudotojų interesus, daroma žala verslo įmonėms ir valstybei", – teigiama teismo sprendime.

Teismas nurodė, kad minėtų penkių žvejybos įmonių netektys dėl netinkamų kvotų paskirstymo 2014 metais siekia per 2 mln. litų.

Užprogramuota ateitis?

Teismas akcentavo ir tai, kad 2015-aisiais ir vėlesniais metais skirstant kvotas nebus galima remtis 2014 metų kvotų skyrimo rezultatais, nes tais metais kvotos buvo skirstomos neteisėtai.

Kokiu principu strimelių ir šprotų kvotos turėtų būti skirstomos ateityje, jei tiek 2007–2012-ųjų, tiek 2014 metų kvotų skirstymas yra neteisėtas?

Dauguma žvejų nuo pat pradžių siūlė skirstyti strimelių ir šprotų kvotas remiantis 2010–2012 metų žvejybos rezultatais, nes jie pagal realius sugavimus palankesni daugumai Klaipėdos uosto žvejų. Tačiau valdininkai sugalvojo vadinamąją "istorinę teisę" – didžiąją dalį kvotų skirti vienai žvejybos bendrovei.

Kai jau tapo aišku, kad teisėtai paskirstyti 2014 metų antrojo pusmečio kvotų tapo neįmanoma, žvejų dauguma siūlė Žemės ūkio ministerijai iš viso neskirstyti kvotų, o leistis laisvai naudotis jomis, kol visas kvotomis apimamas strimelių ir šprotų kiekis bus išgaudytas.

Kai valdininkai jų siūlymų neišgirdo, žvejai kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą pranešdami, kad šie, nepaisydami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, rengiasi skirstyti strimelių ir šprotų kvotas. Žvejai tokį veiksmą laiko tarsi galimu nusikaltimu. Jie įvardino, kad Lietuvos žvejybos kvotų vertė esanti 17 mln. litų.