Kaltės nepripažino

Kaip jau rašyta, 54-erių J.Grabnickienė pernai, spalį, Kauno apylinkės teismo buvo pripažinta kalta padarius minėtą nemažą atgarsį sukėlusį nusikaltimą. Pasak tai konstatavusio teisėjo Virginijaus Kalkausko, remtasi neginčijama įrodymų visuma, nors J.Grabnickienė savo kaltės nepripažino.

Panašiai – kad yra švari prieš Dievą – ji teigė ir į nuosprendžio paskelbimą tada gausiai susirinkusiai žiniasklaidai. O teisme, kuris vyko už uždarų durų, kėlė versiją esą mažylį galėjo apnuodyti ir patys jo artimieji.

Tačiau ši J.Grabnickienės versija buvo atmesta kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Šis neeilinis ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Renata Oželienė, buvo pradėtas 2016-ųjų spalio 26-osios vakare Kauno policijai iš Klinikų gavus pranešimą apie motinos atvežtą dvimetį, kuris stacionarizuotas dėl raminamųjų vaistų intoksikacijos. Berniuko motina medikams pasakojo, kad atėjusi pasiimti sūnaus į minėtą Taikos prospekte įsikūrusį vaikų lopšelį-darželį, rado jį neadekvačiai vangų ir mieguistą.

Jelena Grabnickienė (dešinėje)

Medikų globoje atsidūrusiam mažyliui pernakt buvo prijungta lašinė. Jo šlapime aptikta psichotropinių medžiagų, veikiančių centrinę nervų sistemą, pėdsakų.

Keitė parodymus

Ikiteisminį tyrimą dėl dvimečio sveikatos sutrikdymo pradėję pareigūnai rado įspūdingą kiekį įvairaus stiprumo medikamentų, veikiančių nuo kelių valandų iki paros, ir „Nykštuko“ grupės, kurią lankė šis mažylis, auklėtojų, ir jų padėjėjos rankinėse. Pastarosios – keturis maišelius.

Vienos auklėtojos rankinėje buvo aptikti penkių rūšių vaistai, kitos – dviejų.

Ir pastarosios, ir jų padėjėja teigė, kad šie vaistai joms išrašyti medikų. Ir tikino laikiusios juos vaikams neprieinamoje vietoje.

Radinį išsiuntus į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją, po jos išvadų prieš teismą stojo tik auklėtojos padėjėja J.Grabnickienė, kilus skandalui, išėjusi iš darbo savo noru. Klonazepamo buvo aptikta tik jos rankinėje. Šios psichotropinės medžiagos buvo rasta ir J.Grabnickienės namuose.

Stojusi prieš teismą ji ėmė keisti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tada J.Grabnickienė teigė, kad buvo priversta neštis dėžutę su vaistais į darbą dėl namuose atliekamo remonto. Nors pasiūlius jai atlikti tyrimą melo detektoriumi, atsisakė.

Teisme J.Grabnickienė jau aiškino, kad tada atsinešė vaistus į darbą, nes planavo vizitą pas šeimos gydytoją.

Išlindo pro adatos skylutę

Tuo tarpu J.Grabnickienės motina buvo linkus įrodinėti žiniasklaidai, kad jos dukrą pakišo viena iš buvusių bendradarbių. Iš tikrųjų pas vieną grupės auklėtoją teisėsaugininkai psichotropinių vaistų neaptiko. O viena tabletė be pavadinimo buvo rasta vaikų miegamojo šiukšlių dėžėje.

Tačiau J.Grabnickienės rankinėje buvo aptiktas vaistų smulkintuvas. O šiame – vaikiškomis dozėmis susmulkintas klonazepamas, skiriamas pacientams, kuriuos kamuoja nerimas ar miego sutrikimai.

Apnuodyto dvimečio mama įsitikinusi, jog šie vaistai girdyti jos sūnui, kad mažylis netrukdytų kitų darželinukų pietų miego. Tokią pačią išvadą – kad J.Grabnickienė sugirdė šių raminamųjų vaistų aktyvumu ir nenoru miegoti pasižymėjusiam mažamečiui, kai buvo likusi viena be auklėtojos, padarė ir Kauno apylinkės teismas.

Tačiau jokio ieškinio mažylio mama J.Grabnickienei nepareiškė. „Viskas laimingai baigėsi – jokių liekamųjų reiškinių nėra“, – taip ji aiškino savo sprendimą.

Už nepilnamečio lenkimą vartoti psichotropines medžiagas numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Tačiau bylon sugulusių įvykių metu dar galiojo įstatymų išlyga, numačiusi galimybę atidėti bausmės vykdymą sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui. Ji panaikinta prieš metus, t.y. jau baigiant šio skandalingo įvykio tyrimą.

Atsižvelgus į tai, taip pat į teigiamas J.Grabnickienės charakteristikas iš visų darboviečių bei tai, kad ji – dar neteista, ir pritaikyta ši išlyga. J.Grabnickienei skirti treji metai nelaisvės, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams ir uždraudžiant tiek pat laiko dirbti vaikų ugdymo, lavinimo ir mokymo įstaigose.

Nuosprendis įsiteisėjo

Kauno apylinkės teismo nuosprendį apskundė tik pro adatos skylutę išlindusi J.Grabnickienė.

Jos skundą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas atnaujino įrodymų tyrimą.

O šiandien šio teismo teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos ir Evaldo Gražio kolegija paskelbė ir savo sprendimą – kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis buvo teisingas.

Tačiau, kadangi teismo procesas buvo neviešas, šis sprendimas žiniasklaidai nekomentuotas.

Po šiandieninio Kauno apygardos teismo sprendimo nuosprendis J.Grabnickienei įsiteisėjo. Tačiau jį dar galima apskųsti Aukščiausiajam Teismui. Tiesa, iš bejausmio nuteistosios veido suprasti, ar ji dar bandys įrodinėti savo tiesą, buvo sunku.

Iš darbo išėjo pati

"Kauno diena" rašė, kad 54-erių J.Grabnickienė buvo pripažinta kalta sugirdžiusi mažamečiui klonazepamo. Pasak šį nuosprendį paskelbusio teisėjo Virginijaus Kalkausko, remtasi neginčijama įrodymų visuma, nors J.Grabnickienė savo kaltės nepripažino.

Panašiai – kad yra švari prieš Dievą – ji teigė ir į nuosprendžio paskelbimą gausiai susirinkusiai žiniasklaidai. O teisme, kuris vyko už uždarų durų, kėlė versiją esą mažylį galėjo apnuodyti ir patys jo artimieji.

Tačiau ši J.Grabnickienės versija buvo atmesta kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Kilus triukšmui, ji sugebėjo išeiti iš darbo savo noru. Nors pradėtas ikiteisminis tyrimas sukėlė nemažą atgarsį visuomenėje.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016-ųjų spalio 26-osios vakare Kauno policijai iš Klinikų gavus pranešimą apie motinos atvežtą dvimetį, kuris stacionarizuotas dėl raminamųjų vaistų intoksikacijos. Berniuko motina medikams pasakojo, kad atėjusi pasiimti sūnaus į Taikos prospekte esantį vaikų lopšelį-darželį "Bitutė", rado berniuką neadekvačiai vangų ir mieguistą.

Medikų globoje atsidūrusiam mažyliui pernakt buvo prijungta lašinė. Jo šlapime aptikta psichotropinių medžiagų, veikiančių centrinę nervų sistemą, pėdsakų.

Melavo ir dukra, ir motina?

Ir "Nykštuko" grupės, kurią lankė šis mažylis, auklėtojų, ir jų padėjėjos rankinėse ikiteisminį tyrimą dėl dvimečio sveikatos sutrikdymo pradėję pareigūnai rado įspūdingą kiekį įvairaus stiprumo medikamentų, veikiančių nuo kelių valandų iki paros. Padėjėjos – keturis maišelius, vienos auklėtojos – penkių rūšių vaistus, kitos – dviejų. Visos jos teigė, kad šie joms medikų išrašyti buvo laikomi vaikams neprieinamoje vietoje.

Radinį išsiuntus į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją, po jos išvadų prieš teismą stojo tik auklėtojos padėjėja – J.Grabnickienė. Klonazepamo buvo aptikta tik jos rankinėje. Šios psichotropinės medžiagos buvo rasta ir jos namuose.

Stojusi prieš teismą J.Grabnickienė ėmė keisti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tada ji teigė, kad buvo priversta neštis dėžutę su vaistais į darbą dėl namuose atliekamo remonto. Nors pasiūlius jai atlikti tyrimą melo detektoriumi, atsisakė.

Teisme J.Grabnickienė jau aiškino, kad tada atsinešė vaistus į darbą, nes planavo vizitą pas šeimos gydytoją.

O J.Grabnickienės motina, atlydėjusi dukrą į vieną teismo posėdžių, bandė įtikinti "Kauno dieną", kad esą šią pakišo viena iš buvusių bendradarbių, spėjusi sunaikinti įkalčius. O pas jos dukrą buvo rastas didžiausias vaistų maišas, kurį moteris nešiojosi, nes tikėjosi, kad taip gali padėti patekusiems į rimtą bėdą.

Apetitas atsiranda bevalgant?

Iš tikrųjų pas vieną grupės auklėtoją teisėsaugininkai psichotropinių vaistų neaptiko. O viena tabletė be pavadinimo buvo rasta vaikų miegamojo šiukšlių dėžėje.

Tačiau J.Grabnickienės rankinėje buvo rastas vaistų smulkintuvas. O šiame – vaikiškomis dozėmis susmulkintas klonazepamas, skiriamas pacientams, kuriuos kamuoja nerimas ar miego sutrikimai.

Apnuodyto dvimečio mama įsitikinusi, jog šie vaistai girdyti jos sūnui, kad mažylis netrukdytų kitų darželinukų pietų miego. Tokią pačią išvadą – kad J.Grabnickienė sugirdė šių raminamųjų vaistų aktyvumu ir nenoru miegoti pasižymėjusiam mažamečiui, kai buvo likusi viena be auklėtojos, padarė ir Kauno apylinkės teismas.

Tačiau jokio ieškinio mažylio mama J.Grabnickienei nepareiškė. "Viskas laimingai baigėsi – jokių liekamųjų reiškinių nėra", – taip ji aiškino tokį savo sprendimą.

Už nepilnamečio lenkimą vartoti psichotropines medžiagas numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Tačiau bylon sugulusių įvykių metu dar galiojo įstatymų išlyga, numačiusi galimybę atidėti bausmės vykdymą sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui. Ji panaikinta prieš metus, t.y. jau baigiant šio skandalingo įvykio tyrimą.

Atsižvelgus į tai, taip pat į teigiamas J.Grabnickienės charakteristikas iš visų darboviečių bei tai, kad ji – dar neteista, ir pritaikyta ši išlyga. J.Grabnickienei skirti treji metai nelaisvės, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams ir uždraudžiant tiek pat laiko dirbti vaikų ugdymo, lavinimo ir mokymo įstaigose.

Šį nuosprendį apskundė tik pro adatos skylutę išlindusi nuteistoji. Prokurorė Renata Oželienė, siūliusi J.Grabnickienei trejų metų laisvės atėmimo bausmę – ne. "Išanalizavusi teismo argumentus ir motyvus prokuratūra su jais sutiko", – taip savo sprendimą "Kauno dienai" aiškino R.Oželienė.

J.Grabnickienės motina buvo konkretesnė. Esą jos dukrą pakišo viena iš buvusių bendradarbių, spėjusi sunaikinti įkalčius. O pas jos dukrą buvo rastas didžiausias vaistų maišas, nes ši nešiodavosi juos su savimi, nes tikėjosi, kad taip gali padėti patekusiems į rimtą bėdą.

Iš tikrųjų pas vieną grupės, kurioje dirbo teisiamoji, auklėtoją teisėsaugininkai psichotropinių vaistų neaptiko. Tačiau J.Grabnickienės rankinėje buvo rastas vaistų smulkintuvas. O šiame – susmulkintas, kaip manoma – vaikiškomis dozėmis, klonazepamas, kurio rasta ir jos turėtame vaistų maiše.

Šiandien teismas, išklausęs šioje beprecedentėje Lietuvoje byloje dėl mažamečio apnuodijimo psichotropiniais vaistais paskutinį J.Grabnickienės žodį, išėjo rašyti nuosprendžio, kurį skelbs spalio pabaigoje.

„Tikiuosi teisingumo – kad būsiu išteisinta“, – portalui po posėdžio teigė teisiamoji. O jos advokatė, šios pasiteiravus, ar jos ginamosios motina kalba tiesą, nuo atsakymo išsisuko: „Kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę.“

Kaip jau rašyta, ši byla atsirado, 2016-ųjų spalio 26-osios vakare gavus iš Kauno klinikų pranešimą apie motinos atvežtą dvejų metų mažylį, kuris stacionarizuotas dėl intoksikacijos raminamaisiais vaistais.

Tikiuosi teisingumo – kad būsiu išteisinta.

Berniuko motina medikams pasakojo, kad atėjusi pasiimti sūnaus į Taikos prospekte esantį vaikų lopšelį-darželį „Bitutė“, rado jį neadekvačiai vangų ir mieguistą.

Klinikose atsidūrusiam dvimečiui pernakt buvo prijungta lašinė. Jo šlapime medikai aptiko psichotropinių medžiagų, veikiančių centrinę nervų sistemą, pėdsakų.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai teigė radę įspūdingą kiekį įvairaus stiprumo medikamentų – veikiančių nuo kelių valandų iki paros – ir apnuodyto mažylio grupės auklėtojų, ir jų padėjėjos rankinėse. Visos jos teigė, kad šie išrašyti joms medikų ir buvo laikomi vaikams neprieinamoje vietoje. Tačiau, nors iš pradžių visos buvo sutikusios būti apklaustos melo detektoriumi, vėliau persigalvojo.

Rasti vaistai buvo išsiųsti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją. Gavus jos išvadas, į teisiamųjų suolą buvo pasodinta tik auklėtojos padėjėja – 53-ejų J.Grabnickienė.

Klonazepamas yra skiriamas pacientams, kuriuos kamuoja nerimas ar miego sutrikimas. Apnuodyto dvimečio mama įsitikinusi, kad šie vaistai girdyti jos sūnui, jog mažylis netrukdytų kitų darželinukų pietų miego. Tačiau jokio ieškinio ji J.Grabnickienei nepareiškė. „Viskas laimingai baigėsi – jokių liekamųjų reiškinių nėra“, – taip aiškino tokį savo apsisprendimą apnuodyto vaiko mama.

Už nepilnamečio lenkimą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Prokurorė pasiūlė J.Grabnickienei trejų metų laisvės atėmimą.  

Klampoja per purvą

Nedidelėje gatvelėje į lopšelį-darželį "Bitutė" sudėtingiausia situacija būna rytais, kai vaikai atvedami. Nemaža dalis tėvų su mažaisiais įstaigą pasiekia pėsčiomis.

Rūpesčių kelia tai, kad nėra šaligatvių. Tėvai ir vaikai kulniuoja siaura gatvele, kur važiuoja ir automobiliai. Jos danga yra visiškai susidėvėjusi.

Per atlydį ar palijus tenka laviruoti tarp didelių balų, visur pilna purvo.

Bandantieji pasiekti lopšelį-darželį automobiliais taip pat susiduria su kliūtimis. Į įstaigą einanti gatvelė – labai siaura. Joje neprasilenkia du automobiliai.

Dauguma tėvų paprastai įstaigą pasiekia įvažiuodami per vieną pusę, o grįžta kita. Tačiau atsiranda tokių, kurie nežino nerašytos tvarkos. Tada tenka nemažą kelio galą riedėti atbuline eiga. Pasitraukti ir praleisti vietos nėra.

Prie įstaigos taip pat trūksta vietų automobiliams statyti. Jų yra vos kelios. Kai kurie bando "šokti" ant gana aukšto bortelio, rizikuodami apgadinti automobilį.

Tad dalis tėvų mašinas palieka tolėliau ir eina į įstaigą pėsčiomis. Su panašiomis problemomis susiduria netoliese esančių daugiabučių namų gyventojai.

Parengė atnaujinimo projektą

Susisiekimo su lopšeliu-darželiu "Bitutė" ir šalia esančiais daugiabučiais namais patobulinimą nusprendė inicijuoti Vitės bendruomenė.

Jos pirmininkas, miesto tarybos narys Tomas Meškinis pasakojo, kad buvo parengti šios teritorijos sutvarkymo projektai. Šiuos darbus finansavo šalia esančios uosto įmonės.

Teritorijos sutvarkymo projektai buvo pristatyti savivaldybei, tačiau juose rasta klaidų, neatitikimų ir paprašyta pataisyti.

"Iš pradžių norėjome praplatinti gatvelę, sutvarkyti šaligatvius, įrengti automobilių stovėjimo vietų, želdinių. Tačiau paaiškėjo, kad ne visiems norams lemta tapti realybe. Praplatinti gatvelę nėra galimybės, nes neatitiktų reikalavimų", – tvirtino pirmininkas.

T.Meškinio teigimu, suprantama, kad savivaldybė negalės iš karto skirti lėšų visai teritorijai sutvarkyti. Viliamasi, kad šiemet bus gauta lėšų bent dangai atnaujinti.

"Vėliau ieškosime rėmėjų šaligatviams sutvarkyti. Gal prisidės šalia esančios uosto įmonės", – vylėsi pirmininkas.

T.Meškinis teigė, kad artimiausiu metu vėl ketinama susitikti su Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriumi Sauliumi Budinu. Bus domimasi, ar darbams šiemet bus atseikėta lėšų.

Pageidaujama aiškumo

Anot pirmininko, galvojama kreiptis į Saugaus eismo komisiją, kad eismas prie lopšelio-darželio "Bitutė" taptų sklandesnis ir aiškesnis.

"Jei visi vairuotojai įvažiuotų per vieną pusę, o išvažiuotų per kitą, nekiltų pykčių, konfliktų. Būtų saugiau. Žinoma, tėvai su vaikais iki įstaigos galėtų ateiti pėsčiomis, bet žmonės nori dirbti. Jie palieka vaikus darželyje ir važiuoja į darbą. Automobiliu greičiau", – komentavo T.Meškinis.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad pirmiausia reikia gerai parengti projektą, o tada bus planuojami darbai.

"Bendruomenės pateiktas projektas sulaukė pastabų, jos atstovai išsinešė jį taisyti, dokumentas dar negrįžo. Jei norima atnaujinti tik gatvelės dangą, galima ir be projekto. Tačiau rimtesniems tvarkybos darbams jo reikia", – atkreipė dėmesį direktorius.

Į ikimokyklinio ugdymo įstaigų aplinką šiemet bus investuota apie 1,5 mln. eurų. Beveik visus 40 lopšelių-darželių apjuos naujos, aukštesnės tvoros. Keisti pastarąsias prireikė, nes pasikeitė higienos norma. Reikalavimus atitiko tik kelių ikimokyklinio ugdymo įstaigų tvoros.

Iš pradžių miesto valdžios atstovai planavo šiemet pakeisti maždaug pusės vaikų lopšelių-darželių tvorų. Tačiau vėliau apsispręsta atlikti šiuos darbus visose įstaigose.

Įrengti naujas tvoras aplink lopšelius-darželius ir jų kiemus atsieis 690 tūkst. eurų.

Prieš montuojant naujas tvoras, dalyje įstaigų teritorijų reikėjo pašalinti medžius. Dauguma šių buvo prastos būklės. Šie darbai kainavo apie 140 tūkst. eurų.

Pusėje ikimokyklinių ugdymo įstaigų tvarkomi kiemai, įvažos. Susidėvėjusios trinkelės keičiamos naujomis, atliekami asfaltavimo darbai. Tai atsieis 650 tūkst. eurų.

„Aplinka tvarkoma prie tų įstaigų, kur reikėjo, o tokios buvo praktiškai visos. Tad šiemet atnaujinsime 20 vaikų lopšelių-darželių kiemus ir įvažas, o kitąmet – likusią dalį“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Vadovas atkreipė dėmesį, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų aplinkos tvarkymo darbai startavo pavasarį. Numatoma, kad jie bus baigti iki metų pabaigos.

Dalis tėvų stebėjosi, kodėl sutvarkyti vaikų lopšelių-darželių teritorijų nebuvo galima vasarą, kai dauguma auklėtinių atostogauja, o kai kurios įstaigos užveria duris.

L.Dūda pripažino, kad darbų – daug. Per vasarą tiek, kad ir kaip norima, nepavyksta padaryti.

„Vienu metu visose įstaigose visko padaryti neįmanoma. 40 rangovų neturėjome, medžius šalino vienas. Tvoras keitė ir trinkeles klojo po kelis rangovus. Pirmiausia reikėjo iškirsti medžius, išfrezuoti jų kamienus, o tada įrenginėti tvoras, kloti trinkeles. Vienur medžiai kėlė daugiau rūpesčių, kitur – mažiau. Viską reikėjo derinti. Darbai užtrunka“, – komentavo direktorius.

Lopšelio-darželio "Bitutė" direktorė Aušra Milvydienė teigė, kad elektroninis užraktas atsirado panaudojus lėšas, surinktas iš auklėtinių tėvų skirtos 2 proc. paramos.

"Pasitarėme su tėvų taryba ir apsisprendėme didinti vaikų saugumą įrengdami elektroninius užraktus", – pasakojo vadovė.

A.Milvydienė tvirtino, kad daugiau nei mėnesį veikianti sistema pasiteisino.

"Žinome, kad ne tik vaikai sugalvoję neišeis iš darželio, bet ir neužklys pašaliniai. Ypač vakare, kai vaikai su auklėtojomis grupėse lieka vieni. Esame įsikūrę rajone, kuriame nežinai, kas ir kada gali užeiti į įstaigą. Elektroninis užraktas tikrai didina saugumą", – pabrėžė direktorė.

Lopšelis-darželis "Bitutė" elektroninius užraktus buvo įsirengęs ir prieš keletą metų, tačiau jų teko atsisakyti. Įrenginiai sugedo, o remontas daug kainavo.

"Vėl grįžome prie to paties, nes saugumas – svarbiausia. Niekada negali žinoti, kas gali nutikti", – tvirtino vadovė.

A.Milvydienė atkreipė dėmesį, kad kai kurios įstaigos jau seniai įsirengė elektroninius užraktus ir tuo yra patenkintos.

"Dabar net į daugiabučių namų laiptines paprastai nepateksi. Gal tėveliams iš pradžių ir buvo sudėtinga suvesti kodą, tačiau jie prie to priprato. Bent kol kas visi yra patenkinti. Jokių nusiskundimų nesulaukėme", – pabrėžė direktorė.

Įrengti vieną spyną įstaigai atsiėjo apie 250 eurų. Kaina priklausė ir nuo to, kiek elektroninių raktelių norėjo įsigyti tėvai.

Nori tvarkingų kiemų

Pirmadienį parengtas projektas pristatytas miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams. Jis apima 23 ha ploto teritoriją – Stadiono, Pušyno, Švyturio, Malūnininkų, Sportininkų bei S.Dariaus ir S.Girėno gatves.

"Esame šalia uosto kompanijų. Jos klausė, ko mums labiausiai trūksta. Pasakėme, kad norime, jog būtų sutvarkyti kiemai, įvažos į juos, nes dabar kai kur sunkiai prasilenkia du automobiliai, atsirastų daugiau vietų jiems statyti, vaikų žaidimų aikštelių", – vardijo bendruomenės atstovas.

Anot jo, probleminė vieta yra ir šalia lopšelio-darželio "Bitutė". Ten nėra normalių stovėjimo vietų mašinoms, išvažinėti žolynai.

Taip pat projekte numatyta Pušyno skersgatvyje vietoj stovinčių sandėliukų, kurie, anot savivaldybės atstovų, yra bešeimininkis turtas, įrengti krepšinio aikštelę.

"Sudarėme partnerystės sutartį su savivaldybe, gavome leidimą rengti projektą, kurį vėliau jai padovanosime. Buvo žadėta – kai turėsime projektą, planuojant darbus, mūsų rajonui bus skiriamas prioritetas. Jau baigiame rengti jį, bet dar kyla klausimų", – pasakojo atstovas.

Reikia keisti ribas

Pasak projektą rengusios architektės Ramunės Staševičiūtės, problema ta, kad prieš trejus ar ketverius metus buvo patvirtintas detalusis planas, kuris apima didelę teritoriją.

"Mes techninį projektą rengiame tik mažai jo daliai. Viską išanalizavome. Įvertinome medžius, vietas, kur galėtų stovėti automobiliai. Jų būtų galima įrengti daugiau, nei numatyta detaliajame plane", – tvirtino architektė.

R.Staševičiūtė teigė, kad minėtoje teritorijoje auga 218 medžių. Buvo įvertinta ir jų būklė. Apie 30 proc. jų yra šalintini. Likusius reikėtų apgenėti. Architektė atkreipė dėmesį, kad medžius gyventojai labai saugo.

"Ten, kur detaliajame plane numatytos stovėjimo vietos automobiliams, auga geri medžiai. Jų nereikėtų pjauti. Tad radome išeitį. Stovėjimo vietas suplanavome kitur, jų šiam rajonui reikėtų 170 automobilių. Panaudojus gatves, jų būtų galima įrengti 110", – teigė architektė.

Taip pat, anot R.Staševičiūtės, praverstų detaliojo plano korekcijos – toje vietoje, kur norima įrengti krepšinio aikštelę, reikia pakeisti sklypų ribas.

"Detaliajame plane ten numatyta infrastruktūros teritorija su bešeimininkiu sandėliuku. Dalis gyventojų ten laiko malkas. Tačiau bendruomenės atstovai jau kalbėjo su žmonėmis ir sakė, kad pavyktų susitarti, sandėliukus leistų nugriauti. Ši vieta – pietinėje pusėje, ji būtų tinkama krepšinio aikštelei", – teigė architektė.

Gali sulaukti nepasitenkinimo

Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika pripažino, kad nespėjo gerai susipažinti su projektu.

"Didžiausias neatitikimas – vieta, kur norima įrengti krepšinio aikštelę. Ten numatyta nugriauti pastatus, kuriems suformuotas ir sklypas. Jei keičiamos sklypo ribos, čia bus ne detaliojo plano koregavimas, o keitimas", – komentavo vedėjas.

Pasak A.Mureikos, gerai, kad bendruomenė nori gražinti kvartalą, bet pasiūlymai – dviprasmiški.

"Vieni skundžiasi, kad pjaunami medžiai, kiti sako, kad tai daryti reikia. Tie, kas turi automobilius, siūlo pjauti, o moteriškės, kurios sodina bijūnus po langais, medžius saugo. Dėl krepšinio aikštelės taip pat galima sulaukti gyventojų nepasitenkinimo. Ji yra už septynių metrų nuo gyvenamojo pastato. Krepšinio aikštelė – triukšminga vieta. Gal reikėtų ją atskirti želdiniais", – svarstė vedėjas.

Atkreiptas dėmesys, kad tiek detaliojo plano korekcija, tiek keitimas ilgai užtrunka.

"Bandoma politiškai projektuoti, bet tai netinkamas stilius, nors galima bandyti ir taip. Projektai turi būti derinami. Reikia projektuoti taip, kaip numatyta detaliajame plane. Jei kas nors neišeina, tada nustumti į antrą etapą. Jei prasidės detaliojo plano keitimas ar koregavimas, viskas gali įstrigti metams ar pusantrų", – akcentavo Klaipėdos urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Nežinau, ar kas nors prie savo namų norėtų turėti viso rajono krepšinio aikštelę.

Pasak vadovo, vieniems krepšinio aikštelės blogis, kitiems – gėris.

"Nežinau, ar kas nors prie savo namų norėtų turėti viso rajono krepšinio aikštelę", – tvirtino direktorius.

Vitės bendruomenės atstovai informavo, kad gyventojams parengtas projektas pristatytas jau du kartus. Vasarį tai bus padaryta trečią kartą. Pasak atstovų, dauguma planus palaiko.

Komiteto nariai rekomendavo bendruomenei kreiptis į savivaldybės administraciją dėl projekto suderinimo.

Klaipėdos Vitės pagrindinėje mokykloje bus atidarytos dvi papildomos priešmokyklinio ugdymo grupės. Po vieną – L.Stulpino ir "Smeltės" progimnazijose. Iš viso šiemet mokyklose atsiras aštuonios tokios grupės. Kiekvienoje jų mokysis iki 20 vaikų.

Apie tai išgirdę tėvai ėmė piktintis, kad Klaipėdos lopšelio-darželio "Bitutė" ir kitų įstaigų priešmokyklinukus ketinama iškelti į naują vietą. Suabejota, ar ugdymo grupės bus įrengtos kokybiškai.

Tėvai dvejojo ir dėl Vitės mokyklos tinkamumo organizuoti tokį ugdymą, esą įstaiga neatitinka keliamų higienos reikalavimų, o tėvai tik maitinami pažadais, jog viskas bus deramai paruošta.

Priešmokyklinukų tėvų manymu, minėtas grupes reikėtų kurti tuose pačiuose darželiuose, kuriuos lanko jų atžalos.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė patikino, kad situacija jau išspręsta, o grupės – pilnos.

"Vitės pagrindinėje mokykloje vietų jau nebėra – buvo užpildytos visos trys grupės. Natūralu, kad išėjus iš darželio, kur galbūt jaukesnė aplinka, vaikams prireiks laiko adaptuotis. Bet Vitės mokykloje patalpos bus tinkamai ir kokybiškai paruoštos priimti vaikus iš įvairių įstaigų, savivaldybė skyrė nemažai lėšų. Rūpinamės tuo", – teigė pašnekovė.

Anot V.Kazakauskienės, centrinėje miesto dalyje verkiant reikėjo ugdymui skirtų patalpų ir, laimė, Vitės pagrindinė mokykla tam pasirodė tinkama.

"Bendrojo ugdymo mokyklos nėra tokios baisios, kaip iš pradžių gali atrodyti. Paprastai vaikai integruojasi ir puikiai pereina į pirmas klases", – įsitikinusi ji.

Šiemet iš viso mokyklose įrengti aštuonioms ikimokyklinio ugdymo grupėms skirta 42,7 tūkst. eurų. Vien tik Vitės mokyklai dviem grupėms įrengti atseikėta 17,7 tūkst. eurų.

Klaipėdos lopšelio-darželio "Bitutė" priešmokyklinukų tėvai stojasi piestu prieš planus dvi ugdytinių grupes perkelti į Vitės pagrindinę mokyklą. Tėvai netiki, kad priešmokyklinio ugdymo grupės bus įrengtos kokybiškai.

Vakar miesto tarybos nariai sulaukė mažųjų klaipėdiečių tėvų kreipimosi.

Lopšelio-darželio "Bitutė" tėvų atstove prisistačiusi Rita Šakinytė-Petrovė išreiškė nepritarimą dėl dviejų šios įstaigos priešmokyklinių grupių perkėlimo į Vitės pagrindinę mokyklą.

Šios permainos laukia ir lopšelio-darželio "Traukinukas" auklėtinių, kurie turės kraustytis į M.Gorkio mokyklą.

Tėvų atstovė priminė, kad šiemet buvo žadėta atlikti stebėseną ir nustatyti, ar iškeldinimas iš tiesų reikalingas.

"Dabar jau balandžio mėnuo, tačiau jokių išvadų dar neturime", – pastebėjo R.Šakinytė-Petrovė.

Taip pat, anot jos, tėvai abejoja ir dėl Vitės mokyklos tinkamumo organizuoti tokį ugdymą, mat, tėvų žiniomis, įstaiga neatitinka keliamų higienos reikalavimų.

"Mus maitina pažadais, kad viskas bus sutvarkyta, bet tuo nenorime tikėti", – pastebėjo R.Šakinytė-Petrovė ir pridūrė, kad iškeldinant vaikus jiems priverstinai bloginamos ugdymo sąlygos.

Todėl valdininkams pasiūlyta pirmiausia tinkamai pasirengti pertvarkai ir vaikus iškeldinti kitąmet.

Tuo atveju, jeigu į minėtas pastabas nebus atsižvelgta, tėvai rinksis kitas ugdymo įstaigas, į kurias, pagal galiojančią tvarką, jų vaikai turi būti priimti ir nestovėdami bendroje eilėje.

Tiesa, anot Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės, bus galima rinktis tik tas ugdymo įstaigas, kuriose yra laisvų vietų.

Kaip teigė N.Laužikienė, permainų tėvai neturėtų baimintis, mat grupės bus įrengtos kokybiškai ir pagal visus keliamus reikalavimus.

"Tėvai sako, kad neva mes nespėsime įrengti šių grupių. Galiu pasidalyti gerąja patirtimi. Praėjusiais metais mes įrengėme per 200 naujų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tai padarėme per vieną mėnesį", – paaiškino departamento direktorė.

Vaikų perkėlimo į Vitės ir M.Gorkio mokyklas planą savivaldybė sukūrė todėl, kad šiaurinėje miesto dalyje itin trūksta vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose.