Kosmetiniai pataisymai
Dar pavasarį Aplinkos ministerija (AM) sulaukė aštrios kritikos dėl naujai kuriamo Daugiabučių namų valdymo įstatymo. Gegužės viduryje pristatyta esą atnaujinta, geresnė įstatymo projekto versija. Bendrijų atstovai ir gyventojai, susipažinę su naująja redakcija, stvėrėsi už galvos – be smulkių korekcijų, projektas yra lygiai toks pat, nieko beveik nepakeista ir labiausiai ginčytinos vietos paliktos.
"Ne tik Lietuvos būsto rūmai (LBR), bet ir bendrijų asociacijos pasisako, kad pakeitimai padaryti tik labai techninio pobūdžio. Pvz., nurodyta, kad pirmininkai ataskaitas turi pateikti ne vasarį, o balandį. Bet pati esmė palikta ir tai neabejotinai yra kilpa ant bendrijų kaklo", – stebėjosi LBR teisininkas Andrius Iškauskas.
Šis įstatymas korumpuotas ir stumiamas per prievartą.
Jis pastebėjo, kad pirminiam įstatymo juodraščiui svarstyti buvo sudaryta darbo grupė, bet nė vienas jos narys, atstovaujantis visuomenės interesams, su įstatymo projektu nesutiko. Tada esą dokumentas buvo padėtas į stalčių ir sukurtas naujas.
"Tokiu būdu jie nubraukė visas darbo grupės diskusijas ir pastabas. Paskelbė naujas konsultacijas su visuomene, nors realiai visų visuomenės grupių nuomonę jau buvo gavę. Deja, nė viena visuomenės pastaba įstatymo rengėjams nebuvo palanki. Aplinkos ministras yra minėjęs, kad atsižvelgs į visų suinteresuotų pusių nuomonę, tačiau matome, kad dabartiniame įstatymo variante nėra į nė vieną pastabą atsižvelgta", – stebėjosi LBR atstovas.
"Tikrai esminių pakeitimų nėra. Padaryti tik tokie smulkmeniški ir jie nė kiek nepagerino mūsų padėties. Aplinkos ministerija toliau bando mus padaryti vergais savoje šalyje ir atimti iš gyventojų privačią nuosavybę", – griežtą kritiką valdininkams rėžė Šiaulių daugiabučių namų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė.
Pašnekovai nurodė, kad dėl naujų įstatymo pataisų niekas su jais nieko nederino. Pasak jų, Daugiabučių namų valdymo įstatymas tik nešiojamas tarp ministerijos ir Seimo koridorių, tačiau realios diskusijos viešumoje nėra.
"Ministerija labai daug meluoja, o to pakęsti negaliu. Dabar nurodyta, kad įstatymas įsigalios lapkričio 1 d., nors prieš tai aplinkos ministras tikino, kad šią Seimo kadenciją įstatymas tikrai nebus priimtas. Būsto rūmai, bendrijų pirmininkai, savivaldybės – visi rašome, kad bus blogai, o jie atkerta, kad neva tik nesąžiningi pirmininkai bijo, kad bus priimtas įstatymas. Kaip taip galima meluoti ir sakyti, kad į visas mūsų pastabas atsižvelgta. Realiai nuo pernai lapkričio į nė vieną jų nesureaguota. Žmonės pasibaisėję. Jei taip ir toliau, žmonės tikrai išeis į gatves, nes negalima taip tyčiotis", – piktinosi V.Remeikienė.
Pasak bendrijų pirmininkų, jei į pastabas ir toliau nebus atsižvelgta, bus svarstoma kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Bendrijų krachas
A.Iškauskas įsitikinęs, kad brukamas Daugiabučių namų valdymo įstatymas yra kaip mirties nuosprendis namų bendrijoms. Jam antrina ir patys bendrijų pirmininkai bei asociacijos.
Bene daugiausia kritikos sulaukė įstatyme įrašyta nuostata apie pirmininkų atsakomybę. Įstatymo projekte numatoma, jei gyventojai nepatvirtina ataskaitos, už atliktus darbus pirmininkas mokėtų iš savo kišenės.
"Jau dabar surasti pirmininkų nėra taip paprasta. Tai jei įsigaliojus įstatymui koks nors gyventojas supyktų ir nepritartų darbams, pirmininkas turėtų pats viską apmokėti. Tiesiog niekas nenorės prisiimti tokios atsakomybės, nes nerealu, kad visi 100 proc. gyventojų pritartų namo remontui. Kitas dalykas, įstatyme numatyta, jei gaunami trys skundai, namas perleidžiamas administruoti kitiems. Apie tokią nuostatą, kaip galimą korupcinę, pasisakė ir įvairios institucijos", – teigė LBR teisininkas.
Nemažai pastabų sulaukta ir dėl visų paslaugų pirkimo per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Bendrijų pirmininkai įsitikinę, kad namo remontas tuomet gyventojams kainuos žymiai brangiau.
Visuomenė įsitikinusi, kad namo remonto darbus perkant per CPO, gyventojai bus priversti mokėti daugiau.
"Kaip ministerija man gali pasakyti, kad stogą turiu tvarkyti būtent už tokią sumą? Man niekas darbų nedarys už 100 eurų. Aš ir ministrui sakiau, kad vieną jų vieną įmonę, kurios paslaugas pirkome per CPO, aš jau į teismą paduosiu. Ministras man aiškino, kad ten tik patikimos ir atrinktos įmonės. Man kyla įtarimų, kad šitas išrinktas jaunimas nesupranta, ką daro, ir nėra gyvenę daugiabučiuose namuose. Šis įstatymas tikrai korumpuotas ir stumiamas per prievartą", – teigė jau beveik 18 metų bendrijų pirmininke dirbanti V.Remeikienė.
Jei taip ir toliau, žmonės tikrai išeis į gatves, nes negalima taip tyčiotis.
Kieno ausys kyšo?
Pašnekovė tikino, kad dėl sklandančios nežinios, ar bus patvirtintas minėtas įstatymas, nemažai bendrijų suskubo tvarkyti daugiabučius. Nors kai kuriuos darbus buvo galima atidėti ir kitiems metams. Taip, pasak Šiaulių daugiabučių namų asociacijos prezidentės, bus išvengta nemalonumų, jei įstatymas vis dėlto bus patvirtintas.
"Kadangi pirmininkai tikrai nerizikuos, kad gali tekti už darbus mokėti iš savo kišenės, namai nusidėvės. Tada ateis koks geras dėdė, viską sutvarkys ir gyventojai taps ne namo šeimininkais, o nuomininkais. Ypač strateginėse vietose, manau, atsiras norinčių namą sutvarkyti", – kokia ateitis laukia priėmus įstatymą kalbėjo V.Remeikienė.
"Dažnai užmirštama, kad daugiabučiai namai yra pačių gyventojų turtas. Dažniausiai nei valstybė, nei savivaldybės juose neturi turto. Tad gyventojai ir turėtų valdyti savo turtą taip, kaip jiems atrodo geriausia, o ne pagal kažkokių klerkų valią. Net Konkurencijos taryba yra pasisakiusi, kad toks įstatymas gali suvaržyti žmonių laisvę. Mes ne kartą svarstėme, kam toks įstatymas gali būti naudingas. Tiek gyventojai, tiek bendrijos ar pirmininkai sako, kad tokio įstatymo jiems nereikia, jis yra blogas. Kyla mintis, kad įstatymas bus naudingas tik tam valdininkui, kuris galės spręsti daugiabučio namo likimą", – pridūrė A.Iškauskas.
Kiti kalbinti bendrijų pirmininkai taip pat stebėjosi, kas galėtų slėptis už tokio įstatymo priėmimo, jei niekam jis nėra naudingas. "Mano supratimu, veikia kažkokios jėgos, kažkas yra prisidėjęs, todėl yra šis įstatymas tiesiog nepaliaujamai brukamas. Kito paaiškinimo nerandu. Visi vienu balsu pasisako prieš, kad taip didės įkainiai, gyventojai liks nepatenkinti, o ministerija vis tiek stumia. Taip tikrai bus sugriautos visos bendrijos", – stebėjosi vienos bendrijos pirmininkas Juozas Pukanasis.
Pasiūlymų nepateikė?
Visuomenės atstovai neslepia, kad nors įstatymo projektą pristato aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, iš tiesų už šios kūrybos stovi vadinamasis pilkasis būsto politikos kardinolas – Aplinkos ministerijos tarnautojas Ramūnas Šveikauskas. Jis esą kuravo darbo grupių veiklą ir ypač daug prisidėjo prie įstatymo akcentų dėliojimo.
"Kauno dienai" specialistas aiškino, kad dabar iš tiesų padaryti nedideli, daugiau techninio pobūdžio įstatymo pakeitimai. Jis laikėsi pozicijos, kad darbo grupėje suinteresuotos pusės esą nepateikė jokių pastabų. Pasak R.Šveikausko, visuomenės atstovai norėjo taisyti šiuo metu galiojantį įstatymą, o ne prisidėti prie naujojo kūrimo.
"Šiek tiek patikslinta projekto redakcija buvo pateikta viešam vertinimui. Tai daugiau redakciniai pataisymai, atsižvelgiant į gautas pastabas. Per pirmą etapą buvo sudaryta darbo grupė. Pasiūlymus gavome tik iš savivaldybių pogrupio. Taip pat buvo teisės departamento pastabų. Pasistengėme ir tai įvertinome. O likusios šalys – administratoriai ir bendrijos – pasiūlymų nesuformulavo, todėl pagalvojome, kad juos bus galima susirinkti nustatyta tvarka, derinant projektą", – dienraščiui bandė aiškinti AM vyresnysis patarėjas būsto klausimais R.Šveikauskas.
Anot jo, darbo grupės metu nebuvo aiškiai suformuluota, ką reikėtų keisti, o buvo tiesiog nenoras diskutuoti. Specialistas aiškino, kad iki birželio 10 d. savo pastabas turėjo pateikti Būsto rūmai. Tada bus įvertintos pastabos ir organizuojamos viešos diskusijos.
"Matysime, ar reikės dar patikslinti įstatymo projektą, ar jau bus galima teikti Vyriausybėje. O jei ir ji pritars, projektas bus teikiamas Seimui. Ar įstatymas įsigalios lapkričio 1 d., kol kas negalime pasakyti", – nurodė pašnekovas.
