Seimas ketvirtadienį už balsavus 118 parlamentarų priėmė tai numatančias Šilumos ūkio įstatymo pataisas. Prieš tokias pataisas nebalsavo niekas, taip pat nebuvo ir susilaikiusiųjų.

Prieš metus Seimas liberalizavo šilumos punktų priežiūrą leidęs juos prižiūrėti ne tik butų ūkio įmonėms ar administratoriams, bet ir šilumos tiekimo įmonėms – tikėtasi, kad punktai bus prižiūrimi geriau.

Šilumos punktų priežiūrą prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva 2011 metų spalį Seimas buvo itin sugriežtinęs – uždraudė juos prižiūrėti bet kokiais ryšiais susijusioms su šilumos tiekėjais įmonėms. 

2014 metais Seimas neleido į punktų priežiūros verslą grįžti su šilumininkais susijusioms įmonėms, tačiau atlaisvino jų priežiūrą – suteikė teisę jais rūpintis patiems namo gyventojams, dirbantiems šilumos tiekimo įmonėse.

Tai numatantį įsakymą pasirašė energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Tikimasi, kad tai paskatins daugiabučių namų valdytojus ir gyventojus imtis visų būtinų priemonių, kurios užtikrintų maksimaliai efektyvų naudojimąsi šilumos energija, taip pat sumažintų vartotojų patiriamus finansinius nuostolius už šildymą“, – teigiama ministerijos pranešime.

Jos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 3 tūkst. elevatorinių šilumos mazgų, kurie yra technologiškai pasenę ir neužtikrina tolygaus viso pastato šildymo.

Taip pat šiuo metu Seime svarstomos šilumos ūkio ir valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymų nuostatos, pagal kurias tokių mazgų modernizavimui skiriamos valstybės paramos dydis galėtų siekti iki 80 proc.

Maksimalią kompensacijų ribą siūloma padidinti nuo 30 iki 70 proc. Gyventojams, kaip ir anksčiau, būtų kompensuojamos palūkanos ir renovacijos projektų rengimo išlaidos. 

Tokias Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas Seime registravo grupė valdantiesiems ir opozicijai priklausančių parlamentarų, tarp kurių yra ir energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys.

Daug kalbame, bet nesugebame pasimokyti iš tų savivaldybių, kurios tą renovaciją jau yra padariusios.

Pataisų iniciatoriai skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, šilumos mazgo pakeitimas 30 butų su 70 proc. valstybės parama atsipirktų maždaug per vienerius metus.

Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Tomas Tomilinas sako, kad finansavimo didinimas paspartintų mažąją renovaciją. 

„Lietuva vis dar neturi jokio proveržio renovacijos srityje. Daug kalbame, bet nesugebame pasimokyti iš tų savivaldybių, kurios tą renovaciją jau yra padariusios“, – BNS teigė jis.   

Laisvės frakcijoje dirbantis Kasparas Adomaitis įsitikinęs, kad didesnė parama skatintų daugiabučių gyventojus atnaujinti šilumos mazgus. 

„Tai galima padaryti labai greitai, šilumos punktų atnaujinimas trunka savaites, o ne metus. Jeigu nori greito efekto, turi daryti tai, kas padaroma greičiausiai ir paprasčiausiai“, – BNS tvirtino.

Parlamentaras tikisi, kad paama padėtų tiems daugiabučių gyventojams, kurių šildymo sąnaudos didžiausios: „Apytiksliai net kelių šimtų tūkstančių gyventojų šildymo sąskaitos galėtų sumažėti“. 

K. Adomaitis sako, kad iš europinių lėšų mažajai renovacijai dabar kasmet numatoma apie 4 mln. eurų, bet lėšos panaudojamos vos keliems projektams.

Gyventojams, kurie pritaria renovacijai, valstybė dabar papildomai padengia 30 proc. investicijų. 

Lietuva iki 2050 metų planuoja renovuoti 436 tūkst. pastatų, iš kurių 30 tūkst. būtų daugiabučiai.