Kada prireikia kraujo?

Dažniausiai sveiko žmogaus kraujo prireikia po įvairių fizinių sužalojimų, traumų, taip pat sergantiems anemija, įvairiomis inkstų ligomis ar vėžiu. Kai kuriems pacientams, sergantiems labai sunkiomis kraujo vėžio atmainomis, gali būti reikalingas net kraujodaros kamieninių ląstelių persodinimas, kurio metu visiškai sunaikinama sena kraujodaros sistema ir sulašinamos iš donoro surinktos kraujodaros kamieninės ląstelės.

„Pacientams, kuriems atliekama kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, tenka susidoroti su ilgu ir nemaloniu gydymo procesu. Vien laukiant, kol organizmas pripažins naują kraują, tenka atlikti itin daug perpylimų, kurių skaičius kartais viršija net 150. Svarbu paminėti, kad tai ne tik padeda užtikrinti esmines organizmo funkcijas, bet ir gelbsti gyvybę“, – pažymi gydytoja hematologė Austėja Dapkevičiūtė-Purlienė.

Išskirtiniai: žmonės, kurių kraujo grupė universali (O RhD), gali aukoti kraujo ir kitos kraujo grupės asmenims. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Kas gali paaukoti?

Gydytoja pasakoja, kad vos iki pusvalandžio trunkanti donoro kraujo paėmimo procedūra turi gausybę aspektų. Visų pirma, labai svarbu, kad paciento ir donoro kraujo grupės sutaptų, taip pat būtina nustatyti kraujyje esančius antikūnus. Hematologė įvardija, kad egzistuoja ir viena universali kraujo grupė – O RhD. Žmonės, kurių kraujo grupė universali, gali aukoti kraujo visiems kitos kraujo grupės asmenims. Tai itin praverčia tais atvejais, kai reikia skubiai atlikti kraujo perpylimo procedūrą ir nėra pakankamai laiko nustatyti paciento kraujo grupę.

„Dažniausiai kraujo donoro lytis didelės reikšmės neturi, visgi moterų kraujui įtakos gali turėti buvę nėštumai. Kartais vaisiaus kraujo ląstelės gali pasiekti mamos kraujotaką, o ji šias ląsteles atpažįsta kaip svetimas. Tokiu atveju mamos organizme susidaro antikūnų, organizme išliekančių visą likusį gyvenimą. Pačiai moteriai šie antikūnai kasdienybės visiškai nepakeičia, tačiau naudojant tokį kraują pacientui, padariniai kartais gali būti žalingi. Vis dėlto, net ir tokioje situacijoje galima įžvelgti donorystės naudą – kadangi šių ląstelių nelieka donuotų eritrocitų masėje, ją taip pat galima naudoti pacientų gyvybei gelbėti“, – paaiškina A. Dapkevičiūtė-Purlienė.

Kasmet kraujo ir jo komponentų perpylimas visame pasaulyje padeda išsaugoti milijonus gyvybių – vienas kraujo donoras gali išgelbėti net trijų žmonių gyvybę.

Specialistė pamini dar vieną ryškesnį skirtumą tarp skirtingų kraujo donorų lyčių – vyrų organizme dažniausiai aptinkami didesni hemoglobino ir feritino kiekiai, kadangi nemažai geležies dalių moterys netenka menstruacijų metu. Dėl šios priežasties kraujo donorais dažniau tampa būtent vyriškos lyties atstovai – per metus moterims rekomenduojama neviršyti 4 kraujo donorystės kartų, vyrams – 5 kartų, kad neišsektų geležies atsargos organizme.

Naudinga ir donorui

A. Dapkevičiūtė-Purlienė paaiškina, kad kraujo donorai procedūros metu neretai sužino daug naudingos informacijos apie savo organizmo būklę. Pavyzdžiui, visada nustatoma ABO kraujo grupė, Rezus D antigenas, Kell sistemos K antigenas ir hemoglobino kiekis kraujyje. Šie rodikliai padeda darbuotojams suprasti, ar asmuo tuo metu gali būti donoru. Atliekant kraujo patikrą patikrinamas ir donoro užsikrėtimas infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip sifilis, ŽIV, hepatitai B ir C, parvovirusinė infekcija. Tai itin naudinga būsimam donorui, nes kartais pradinėse ligos stadijose asmuo apie ligą gali nežinoti.

„Duoti kraujo gali būti naudinga ir tiems, kurie serga hemochromatoze – tai būklė, kai organizme yra geležies perteklius. Duodami kraujo jie ne tik pagerina savo savijautą, bet ir padeda sveikti kitiems. Potencialiems donorams, prieš paimant kraujo, pamatuojamas kraujospūdis, pulsas, pacientas pasveriamas. Ši informacija labai praverčia įvertinant bendrą organizmo būklę ir anksčiau aptinkant širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų ar jų riziką, – apie kraujo aukojimo naudą donorams primena gydytoja. – Vis dėlto pastebime, kad dažniausiai kraujo donorus reguliariai lankytis kraujo centruose motyvuoja tai, kad yra daugiau kaip 25 proc. tikimybė, jog per visą gyvenimą mums patiems prireiks bent 1 kraujo transfuzijos. Todėl svarstant, kaip reikėtų pasielgti, vertėtų atsiminti, kad vieną dieną duodame mes, kitą dieną kraujo gali prireikti mums patiems ar mūsų mylimiausiems žmonėms.“

Neturi neigiamos įtakos

Gydytojai antrina ir NKC direktorius Daumantas Gutauskas. Pasak jo, kraujo donorystės prasmė yra neįkainojamai didelė. Kasmet kraujo ir jo komponentų perpylimas visame pasaulyje padeda išsaugoti milijonus gyvybių – vienas kraujo donoras gali išgelbėti net trijų žmonių gyvybę, o pati procedūra donorams visiškai saugi.

„Mūsų kraujo centruose nuolat stebimi ir vertinami donorų sveikatos rodikliai, o ilgametė patirtis liudija, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Noriu atkreipti dėmesį ir į vieną mitą. Dalis gyventojų mano, kad duoti kraujo nesaugu, esą galima užsikrėsti tam tikromis ligomis. Užtikrinu, kad tai netiesa. Kraujo centrai vieni pirmųjų iš medicinos įstaigų pradėjo dirbti tik su vienkartinėmis priemonėmis, visiškai atsisakydami daugkartinių sterilizuojamų priemonių“, – pasakoja D. Gutauskas.

Anot jo, centruose kraują ima tik į vienkartines kraujo surinkimo sistemas, o visos medicinos priemonės – pradedant adatėle, kuria duriama į pirštą, baigiant kraujo maišelių  sistema, kurioje integruota speciali sterili adata, naudojamos tik konkrečiam donorui kraujo ėmimo metu. Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes vienintelis kontaktas yra per adatą su oda.

Nepaisant to, kad dalis gyventojų vis dar bijo tapti kraujo donorais, nes tiki tam tikrais mitais apie kraujo donorystę, NKC direktorius džiaugiasi, kad aukojančių kraują kiekvienais metais yra vis daugiau. D. Gutauskas primena, kad dabar yra puiki proga padovanoti dovaną, kurios net nereikės pakuoti.

Per metus moterims rekomenduojama neviršyti 4 kraujo donorystės kartų, vyrams – 5 kartų, kad neišsektų geležies atsargos organizme.

„Tikiu, kad šis prieššventinis Kalėdų laikotarpis, kaip ir kiekvienais metais, daugumai yra labai įtemptas, tačiau galbūt dabar yra pats metas į savo kilnių darbų sąrašą įtraukti kraujo donorystę. Mūsų donorai, kurie kraujo aukoja jau ne vienus metus, tikina, kad donorystė jiems ilgainiui tapo tarsi pilietinė pareiga, be kurios nebeįsivaizduoja savo gyvenimo“, – prisidėti prie gerų darbų skatina D. Gutauskas.

Ką reikia žinoti prieš tampant kraujo donoru?

• Kraujo donoru gali būti tik pilnametystės sulaukęs asmuo, sveriantis ne mažiau kaip 50 kg.

• Kraujo duoti negalima, jei hemoglobino kiekis kraujyje moterims yra mažesnis nei 125 g/l, vyrams – mažesnis nei 135 g/l.

• Kraujo donorais negali tapti asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B, hepatitu C, ŽIV, sifiliu) ligomis, taip pat sunkiomis širdies ir kraujagyslių, skrandžio, žarnyno, kvėpavimo, centrinės nervų sistemos, šlapimo takų ir kitų sistemų ligomis.

• Kraujo negali duoti rizikos grupėms priklausantys asmenys: intraveninių narkotikų vartotojai, asmenys, dėl kurių seksualinės elgsenos kyla rizika užsikrėsti krauju plintančia sunkia infekcine liga. Taip pat nėščios moterys.

• Norint duoti kraujo, po persirgtos COVID-19 infekcijos turėtų praeiti bent 14 dienų nuo pasveikimo, o po patirtos operacijos vertėtų palaukti bent 4 mėnesius iki donorystės.

• Kraujo taip pat negalima duoti, jei per pastaruosius 4 mėnesius asmeniui buvo padaryta tatuiruotė.

• Privalu būti gerai pailsėjusiam, išgėrusiam bent 1,5 l skysčių, sočiai pavalgiusiam.

• Prieš duodant kraujo patariama nerūkyti, išvakarėse – atsisakyti alkoholinių gėrimų, itin aštraus, riebaus maisto.

• Po kraujo davimo procedūros likusią dieną pravartu praleisti ramiau: nesportuoti, nekelti sunkių daiktų, nevartoti stiprių alkoholinių gėrimų.

Nacionalinio kraujo centro palapinėje donorų kėdės užimtos, o medicinos personalas uoliai darbuojasi. Visą dieną vienas po kito čia renkasi kraują aukoti norintys žmonės. Vieni ateina pirmą kartą, kiti jau tradiciškai.

„Žmonių ateina pakankamai daug. Dabar apskritai labai trūksta kraujo, nes vasaros metu žmonės atostogauja“, – teigė NKC vyriausioji vadybininkė Aistė Žimantienė. NKC duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta visos pirmos (O), visos antros (A) ir trečios teigiamos (B+) grupių kraujo.

Labai dažnai žmonės aukoti ateina vedami asmeninės patirties. „Mano šeimai yra tekę naudotis kažkieno paaukotu krauju. Mano vyrui darė operaciją, kurios metu atsitiko nelaimė ir reikėjo perpilti labai didelį kiekį kraujo. Nuo to laiko dažnai pagalvoju, kad jei nebūtų tų žmonių, kurie aukoja, kažin kaip ten būtų pasibaigę. Kadangi mano šeimai padėjo ir aš noriu padėti“, – pasakoja kaunietė Ramunė, šiandien aukoti kraujo atėjusi pirmą kartą.

Pagerbti donorai

Tuo tarpu viena iš apdovanotų donorių, Lina Jankauskaitė teigia, kad tai turėtų daryti kiekvienas pilietis. „Aš tai suprantu kaip savo pilietinę pareigą. Kraujo davimas nekainuoja nei per daug laiko, nei per daug resursų, todėl manau, kad tai kiekvieno piliečio pareiga“, – savo mintimis dalijosi 28-nerių L. Jankauskaitė, jau 26 kartus aukojusi savo kraują. Pirmą kartą apie kraujo donorystę ji sužinojo mokykloje, o jau savo 18 gimtadienio proga tapo donore.

Kraujo davimas nekainuoja nei per daug laiko, nei per daug resursų, todėl manau, kad tai kiekvieno piliečio pareiga.

Šiandienos apdovanojimų metų pasveikinti 26 Kauno miesto ir Kauno krašto donorai, be atlygio aukoję savo kraują 20 arba 30 kartų. Ant scenos jiems įteiktos padėkos su „žymūnų“ arba „nusipelniusiųjų“ titulais, priklausomai nuo jų donacijų kiekio. Vėliau publikai grojo „Baltasis Kiras“.

Papildomas vasaros rezervas

Turas būtent vasarą vyksta jau ne pirmus metus. „Stengiamės surinkti kuo daugiau kraujo, kad vasarą turėtume rezervą, nes šiuo sezonu donorystės skaičius sumažėja“, – pasakoja D. Gutauskas. Jo teigimu turas per dieną surenka apie 100 donacijų.

NKC duomenimis, Lietuvoje kas mėnesį donorai padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo. Per 2021 m. iš viso buvo daugiau nei 64 tūkst. dotacijų, kuomet surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo. D. Gutausko teigimu kasmetinis donorų skaičius krito 10 proc. pandemijos laikotarpiu, tačiau šiemet donorų kiekis vėl didėja. NKC direktoriaus teigimu, užtektų 75 tūkst. dotacijų per metus, kad patenkintų visą Lietuvos kraujo poreikį metams.

Kas gali aukoti?

Aukoti galima nuo 18 iki 65 metų amžiaus: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos. Donoras turi būti gerai pailsėjęs, pavalgęs ir atsigėręs daug vandens.

NKC toliau tęs turą per Lietuvą pagerbiant nusipelniusius kraujo donorus – kita stotelė planuojama liepos 22 d. Šiauliuose, Prisikėlimo aikštėje. Tuo tarpu Kaune kraują visada galima aukoti Vytauto pr. 13 esančiame NKC kraujo surinkimo punkte.

Ši akcija skirta paminėti birželio 14-ajai – Tarptautinei kraujo donoro dienai, kurios metu pagerbiami be atlygio savo kraują aukojantys donorai, donorystės savanoriai ir propaguotojai. Aukojimo metu donoras per 10 min. paaukoja 450 mililitrų kraujo – su tiek galima išgelbėti trijų žmonių gyvybes.

„Pas mus donorų skaičius yra šiek tiek sumažėjęs, per pandemiją jis krito visose kraujo donorystės įstaigose, ne tik Lietuvoje – mes neatsiliekame nuo europinio vidurkio. Dabar kažkokių ypatingų donorystės sumažėjimų nestebime, praeitais metais surinkome netgi 2 tūkst. donacijų daugiau negu pirmaisiais pandemijos metais. Tad padėtis nėra labai bloga, krauju aprūpiname visas gydymo įstaigas, kurios kreipiasi. Tik negalime susikaupti rezervo. Taip yra dėl dviejų pagrindinių priežasčių: pirmas dalykas – serga donorai, jie tiesiog neateina, kai mes susitariame, kitas dalykas – serga ir mūsų kolektyvas. Suplanuojame važiuoti kažkur, ir suserga pora bendrosios praktikos slaugytojų – važiuoti nebegalime. Tad ir dėl donorų, ir dėl mūsų darbuotojų šiek tiek atsikelia išvykos, kraujo rinkimas“, – sakė Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Aš esu labai dėkingas donorams, kurie ateina čia, į mūsų centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose. Jie tiesiog ateina, dovanoja kraujo. Dabar kraujo užtenka, tik turime šiokį trūkumą pirmos neigiamos ir trečios neigiamos kraujo grupės. Bet trūkumą turime ta prasme, kad nėra rezervo. Visą poreikį pilnai užtikriname“, – tikino D. Gutauskas.

Jis paaiškino, kad kai trūksta kurios nors kraujo grupės, kraujo centras pats tiesiogiai susiekia su donorais.

„Mūsų žmonės donorams skambina ir jie paprastai ateina. Kadangi turime sąrašus savo donorų duomenų bazėje, pagal juos išsirenkame, kokių konkrečiai kraujo grupių donorų mums reikia ir kokie donorai jau gali donuoti. Kadangi, kaip žinoma, turi praeiti tam tikras laiko tarpas tarp donacijų – du mėnesiai. Ir apskritai vyrams kraujo galima duoti šešis kartus per metus, o moterims – keturis“, – teigė D. Gutauskas.

Didžiausia tragedija buvo pandemijos pradžioje, 2020 metų vasario–kovo mėnesiais, kai kraujo donorystė krito labai stipriai.

„Dar yra šioks toks amžiaus ribojimas – nuo 65 metų donoras jau turi gauti specialų gydytojo leidimą, jei nori dovanoti kraujo. Turime keletą tokių donorų, tokių pirmūnų, kurie ir po 65 metų sėkmingai donuoja, tačiau tokių žmonių yra nedaug. Mūsų pagrindinė grupė yra nuo aštuoniolikos iki 65 metų“, – komentavo Nacionalinio kraujo centro vadovas.

„Didžiausia tragedija buvo pandemijos pradžioje, 2020 metų vasario–kovo mėnesiais, kai kraujo donorystė krito labai stipriai, buvo karantinas, buvo negalima daryti renginių. Tuometis sveikatos apsaugos ministras mums leido operacijų vadovo sprendimu daryti renginius, važiuoti į įmones, ministerijas, valstybines įstaigas ir rinkti kraują. Tas šiek tiek padėjo. Kaip sakiau, didžiausias trūkumas buvo susidaręs prieš dvejus metus, bet tuomet sutapo taip, kad ministerija stabdė ir planines operacijas, tai turėjome tokias labai įtemptas savaites“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis paaiškino, kas gali tapti kraujo donoru.

„Kraujo donoru gali tapti bet kuris sveikas žmogus, nesergantis infekcinėmis, krauju perduodamomis ligomis, nuo aštuoniolikos iki 65 metų, o po 65 metų jau reikalingas atskiras gydytojo leidimas“, – šnekėjo D. Gutauskas.

„Didžiausiuose Lietuvos miestuose žmogus gali be jokios registracijos ateiti ir dovanoti kraujo. Reikia būti geros nuotaikos, pavalgius, atsigėrus ir tuo metu nesirgti jokiomis ligomis“, – sakė jis.

Anot D. Gutausko, iš vieno žmogaus yra paimama 450 mililitrų kraujo.

„Paprastai per mėnesį mes paimame 5,5 tūkst. donacijų, tad galime skaičiuoti, kad apie 2,5 tūkst. litrų kraujo paimame kas mėnesį. Kad visiškai užtektų, reikėtų 2,7–3 tūkst. litrų. Tada tikrai būtų rezervas, ir viskas būtų tvarkoje“, – teigė Nacionalinio kraujo centro vadovas.

Prieš pristatant naująjį vadovą kolektyvui, laikinasis ministras A. Veryga, susitikęs su D. Gutausku Sveikatos apsaugos ministerijoje, aptarė svarbiausius darbus ir laukiančius iššūkius.

„Tikimės, jog naujasis vadovas užtikrins skaidrią įstaigos veiklą ir išlaikys aukštą teikiamų paslaugų kokybę. Įvertinus tai, kad dar nėra sukurta medžiagos, kuri galėtų sunkios būklės pacientams pakeisti kraują, labai svarbus Nacionalinio kraujo centro darbas yra skatinti neatlygintiną kraujo donorystę ir aprūpinti gydymo įstaigas krauju bei jo gaminiais, kurie reikalingi pacientams“, – sako A. Veryga.

D. Gutauskas studijavo Mykolo Romerio universitete ir įgijo teisės magistro laipsnį, o Vytauto Didžiojo universitete jam suteiktas politikos mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis. Iki šiol beveik aštuonerius metus jis vadovo įmonei „Baltijos medicina“.

Pranešama, kad po vadovo pristatymo ministras A. Veryga paaukojo kraujo.

Labai noriu paraginti ateiti ir paaukoti kraujo visus, kurie gali tai padaryti! Mes visi galime prisidėti gelbstint gyvybes!

„Yra toks posakis, kad “vienu šūviu – du zuikiai". Galima sakyti, kad taip nutiko ir šiandien Nacionalinio kraujo centro darbuotojams pristatant naująjį vadovą Daumantą Gutauską, kuris jau pradeda eiti direktoriaus pareigas! 

Naujojo vadovo išties laukia daug iššūkių, užtikrinant veiklos skaidrumą, donorų pasitikėjimą ir nuolatinę pagalbą pacientams bei gydymo įstaigoms, kai reikalingas kraujas gydymui.

Tuo pačiu daviau ir kraujo, t.y. vėl tapau donoru!

Įvertinus tai, kad vasara visuomet sudėtingas metas, labai noriu paraginti ateiti ir paaukoti kraujo visus, kurie gali tai padaryti! Mes visi galime prisidėti gelbstint gyvybes!“ – feisbuko paskyroje paaukoti kraujo ragino ministras.

Nacionalinis kraujo centras ruošia kraują, jo komponentus ir preparatus iš neatlygintinų donorų kraujo. Pagrindinės veiklos kryptys yra sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas krauju, jo komponentais ir vaistiniais preparatais, neatlygintinos kraujo donorystės skatinimas bei Europos Sąjungos kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimų diegimas kraujo donorystės srityje.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, konkurse iš viso dalyvavo penki pretendentai.

Konkurso laimėtojas yra baigęs socialinių mokslų studijas Mykolo Riomerio universitete, kur įgijo teisės magistro laipsnį, o Vytauto Didžiojo universitete jam suteiktas politikos mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis.

Artimiausiu metu bus išsiųstos reikiamos užklausos į specialiąsias tarnybas. Tik gavus informaciją, patvirtinančią jo patikimumą eiti įstaigos vadovo pareigas, D. Gutauskas bus paskirtas vadovauti Nacionaliniam kraujo centrui.

Konkursas vyko pagal naują tvarką, kai pirmajame atrankos etape vertinimo komisija tikrina pretendentų lyderystės, žmogiškųjų išteklių valdymo, strateginio mąstymo, analizės ir pagrindimo bei kitus gebėjimus, o antrajame etape du daugiausiai balų surinkę pretendentai susitinka pokalbiui su ministru Aurelijumi Veryga.

Pasak ministerijos, susitikime su ministru pretendentams užduodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, siekiant objektyviai ir nešališkai įvertinti jų tinkamumą eiti pareigas bei asmeninę motyvaciją.

Nuolatinio vadovo Nacionalinis kraujo centras neturėjo nuo pernai balandžio pabaigos, kai iš pareigų po pateiktų įtarimų korupcija atsistatydino buvusioji direktorė Joana Bikulčienė.

Teisėsauga J. Bikulčienei yra pateikusi įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, prekyba poveikiu veikiant bendrininkų grupėje, organizuojant ir padedant imtis komercinės ir profesinės veiklos stambiu mastu neturint licencijos.

Įtariama, kad ji su bendrininkais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms eliminuojant užsienio konkurentus.

BNS žiniomis, kiti du įtariamieji – bendrovės „Solis Tribus“ akcininkas Antanas Petrošius bei bendrovės vadovė Rūta Stankevičienė, jie įtariami sukurstymu ir padėjimu piktnaudžiauti, prekyba poveikiu bei komercine ir profesine veikla stambiu mastu neturint licencijos.