Šio pianisto repertuare baroko epochos genijus Johannas Sebastianas Bachas užima vieną svarbiausių vietų. Atlikėjas įrašė ir išleido tris J. S. Bacho klavyrinius koncertus, visas šešias partitas. Natūrali progresija seka ir siuitos žanro keliu. Jau atliktos dvi „Prancūziškos siuitos“: Nr. 3 ir Nr. 6. Būsimoje programoje skambės dar dvi: Nr. 4 ir Nr. 2. Pasak didžiausių pasaulio pianistų, tai siuitos, reikalaujančios aukščiausio lygio meistriškumo.

Vokiečių romantiko Franzo Schuberto Sonata As-dur yra viena iš septynių kompozitoriaus ankstyvųjų sonatų. Joje apčiuopiamas idėjų originalumas, naujas, gaivus skambesys. Nepaisant to, kad tai ankstyvoji sonata, jaučiama F. Schuberto kaip kompozitoriaus branda – juk iki tol jau buvo sukurtos penkios simfonijos ir parašyta gausybė dainų.

D. Kirilausko rečitalio programą „Brandos metas“ užbaigsianti vengrų romantiko Ferenzo Liszto Sonata h-moll, be abejonės, yra brandžiausias šio vengrų romantiko kūrinys, jo kūrybinių galių įrodymas. Ji pripažinta didingiausia sonata fortepijonui, sukurta po Ludvigo van Beethoveno laikų, šiandien atliekama net ir tų pianistų, kurie paprastai ignoruoja F. Liszto kūrybą. D. Kirilauskui tai yra sugrįžimas prie šios sonatos po 19 metų pertraukos.

Būtent tiek laiko praėjo po to, kai D. Kirilauskas su pagyrimu baigė Zalcburgo „Mozarteumą“ – visame pasaulyje pripažintą muzikos ir dramos universitetą. Prieš tai jis mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje Vilniuje. Studijų metai, praleisti turtingas menines tradicijas puoselėjančiame W. A. Mozarto gimtajame mieste ir profesoriaus Karlo Heizo Kammerlingo fortepijono klasėje įgytos žinios, tikėtina, subrandino atsakingą pianisto požiūrį į savo profesiją. Po metų, sugrįžęs iš Austrijos, jis pradėjo dirbti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur iki šiol savo patirtimi sėkmingai dalijasi su jaunaisiais pianistais.

D. Kirilauskas – daugelio Lietuvos ir užsienio muzikos festivalių dalyvis. Jis išleido net 13 solinių albumų, kuriuose įrašė visas J.S.Bacho partitas, 13 L. van Beethoveno sonatų, tris Sergejaus Prokofjevo sonatas ir nemažai šiuolaikinės muzikos. Jis yra atlikęs kelias lietuvių autorių kūrinių premjeras, tarp jų – ir dedikuotas jam. Dalis šių kūrinių skamba pernai išleistoje dviguboje kompaktinėje plokštelėje „Nepriklausomas veiksmas“. Joje taip pat įrašyti fortepijonui ir styginiams sukurti Osvaldo Balakausko „Dialogai“ bei Juliaus Andrejevo „Sakmė“. Atliekant pastarąjį kūrinį, D.Kirilauskui talkino Klaipėdos kamerinis orkestras. Su šiuo kolektyvu ir jo meno vadovu Mindaugu Bačkumi pianistui dažnai tenka bendradarbiauti.

Nuo šių metų D.Kirilauskas yra Austrijos fortepijonų gamintojo „Bosendorfer“ artistas. „D. Kirilauskas – aukšto lygio pianistas. Jis jau visai subrendęs muzikas, su savu pasaulio

matymu, meninėmis koncepcijomis, įtaiga ir kultūra. Jis jau priklauso pasaulio pianistų elitui. Ir, man regis, jis turi retą menininko etiką, savo gyvenimo tikslą, kuris yra aukštesnis nei vien klavišų spaudymas“, – teigė dirigentas ir muzikologas Donatas Katkus.

Solinis koncertas – pati geriausia proga atlikėjui parodyti tiek savo profesinį meistriškumą ir menines ambicijas, tiek atverti savo vidinį pasaulį ir užmegzti dialogą su klausytojais. Kartais tokie menininkų atsivėrimai būna tiesiog stulbinami savo turiniu ir gelme.

Vienas ryškiausių

D.Kirilauskas dažnai apibūdinamas kaip vienas ryškiausių, universaliausių ir produktyviausių pianistų Lietuvoje. Apibrėžiant muziko akademinį kelią, galima išskirti tris svarbiausias jo dalis: Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos absolventas, Zalcburgo universiteto „Mozarteum“ magistrantas ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Fortepijono katedros docentas.

Įspūdingas pianisto koncertinių kelionių sąrašas, aprėpiantis didžiąją dalį Europos bei Šiaurės Amerikos. Jam plojo tokiose salėse kaip „Mozarteum Grosser Saal“, Maskvos P.Čaikovskio konservatorijos, Leipcigo „Gewandhaus“, „Schumann Haus Bonn“, Vitebsko filharmonijos, Helsinkio „Temppeliauki“, „Nybrokajen“ Stockholme, Oslo „Concerthus“ ir kitose. Lietuvoje nėra tokio profesionalaus orkestro, su kuriuo D.Kirilauskas nebūtų dalijęsis viena scena. Be daugelio nacionalinių ir tarptautinių prizų laimėtojo neapsieina ir dauguma Lietuvos muzikos festivalių.

Pianistas išsiskiria ir tuo, kad aktyviai rūpinasi solinių albumų leidyba. Šiemet išleistos trys jo kompaktinės plokštelės, kuriose įrašytos devynios L. van Beethoveno sonatos. 2014 m. įrašuose buvo įamžintos J.S.Bacho Partitos.

Giminingos tonacijos

Programos pavadinimas „Koncertas in C“ yra nuoroda į kūrinius jungiantį elementą – giminingą tonaciją. Pirmoji koncerto dalis – tai c-moll J.S.Bacho Partitoje, o antroji – C-dur, kuria sukurtas Diabelli valsas. Pastarąjį Beethovenas išplėtojo į 33 variacijas.

Genialus XVIII a. vokiečių muzikas – viena ryškiausių baroko asmenybių, palikusi daugiau nei 1000 kūrinių, tarp kurių yra daug klavyrinių kompozicijų. Taip, tai – J.S.Bachas. Šešios kompozitoriaus Partitos – paskutinis ir techniškai sudėtingiausias jo kūrinių ciklas. Koncerte skambės antroji partita, pateikianti naują tradicinių šokių traktuotę, kitokį požiūrį į fortepijono skambesį, pasižyminti laisvumu ir spalvingumu.

D.Kirilausko repertuare itin svarbią vietą užima L. van Beethovenas. Šis kompozitorius įprastai vadinamas Vienos klasiku ir siejamas su klasicizmo epocha, tačiau jo talento istorija yra daug spalvingesnė – paskutiniuoju kūrybos laikotarpiu į genijaus muziką akivaizdžiai skverbėsi romantizmo dvasia. Koncerte skambės charakteringosios 33 Variacijos Diabelli valso tema. D.Kirilauskas yra pirmasis lietuvių pianistas, parengęs šį valandą trunkantį kūrinį, kuris laikomas vienomis geriausių variacijų fortepijonui ir lyginamas su J.S.Bacho „Goldbergo variacijomis“.

Apipinta legendomis

Šios Beethoveno kompozicijos gimimas apipintas įvairiomis legendomis. Kompozitorius ir muzikos leidėjas Diabelli parašė valsą ir išsiuntė jį visiems svarbiausiems Austrijos imperijos kompozitoriams su prašymu parašyti po vieną variaciją. Diabelli planavo visas tas variacijas išleisti viename leidinyje. Ne viena legenda aiškina, kaip ši situacija galėjo išsivystyti į 33 Beethoveno variacijas. Gali būti, jog kompozitorius iš pradžių atsisakė prisidėti prie Diabelli projekto, nes valso tema jam atrodė banali ir neverta jo brangaus laiko. Tačiau vėliau valso autorius pasiūlė nemažą atlygį ir kompozitorius sutiko parašyti variacijas ir įrodyti, kiek galima daug padaryti iš tokios mažai vertingos medžiagos. Kita legendos versija – Beethovenas labai įsižeidė dėl prašymo dirbti su tokia prasta medžiaga ir tam pasiryžo tik norėdamas pademonstruoti savo meistriškumą.

Tarp Bacho mirties ir Beethoveno gimimo dienos – 20 metų skirtumas. Nors paskutiniais J.S.Bacho gyvenimo dešimtmečiais jo muzika tapo nebeaktuali, L. van Beethoveno laikų kompozitoriai negalėjo išvengti milžiniškos baroko genijaus įtakos. XIX a. romantikų pastangomis J.S.Bacho kūriniai grįžo į koncertų sales. XXI a. šie kompozitoriai toliau karaliauja fortepijono rečitaliuose. Tai vyks ir tikrą garsų dramą publikai paruošusio pianisto D.Kirilausko pasirodyme trečiadienį 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Šio jo rečitalio bendravardiklis – tonacija C, apjungianti įspūdingus fortepijoninius opusus: J. S. Bacho Partitą nr. 2 ir L. van Beethoveno Variacijas A. Diabelli tema, op. 120

Daugeliui, nors kartą apsilankiusių pianisto pasirodymuose, D. Kirilausko vardas tampa aukščiausios meninės kokybės atitikmeniu. Ne tik dėl tobulo instrumento valdymo, bet ir dėl išskirtinės pagarbos muzikai, klausytojams.

Atlikėjas nevargina „savęs ieškojimu“ ar dirbtiniais efektais, o užburia konceptualiomis programomis, nepaprastai stilingomis bei skoningomis interpretacijomis, todėl kiekvieną kartą pianistui žengus į sceną, tampa nesvarbu kiek kartų girdėjote vieną ar kitą kūrinį. Daug įdomiau tampa tai, kaip jis suskambės būtent dabar. Liepos pabaigoje rengiamo koncerto kūrinių mastas, apimtis, techninis sudėtingumas tik dar kartą patvirtina D. Kirilausko talentą bei išskirtinumą – tokias programas įveikia toli gražu ne kiekvienas pianistas.

Vienas iš programos opusų – L. van Beethoveno Variacijos A. Diabelli tema savo kalibru prilygsta retai grojamam, vienam iš sudėtingiausių klasikinės muzikos šedevrų – J. S. Bacho “Goldbergo variacijoms”.

33 variacijas A. Diabelli valso tema L. van Beethovenas sukūrė tarp 1819 ir 1823 m. „Geriausias variacijų ciklas, kuris kada nors buvo sukurtas“, „Didingiausias kūrinys fortepijonui“, „Beethoveno meno pasaulis“ – tokiais epitetais kompoziciją apibūdina iškiliausi pasaulio muzikai bei kritikai.

Tiesa ta, jog Beethovenui A. Diabelli idėja (geriausi Vienos kompozitoriai parašo bent po vieną variaciją jo sukurto valso tema) iš pradžių pasirodė visiškai neverta dėmesio. Niekada nemėgęs jokių bendrų veiklų, Beethovenas net nesiruošė rašyti variacijų pagal kažkieno padiktuotą banalią temą. Tačiau įdomiausia, jog jau netrukus kompozitorius taip įsitraukė į variacijų kūrybą, kad, nors ir su pertraukomis, parašė 33 kūrinių ciklą, aprėpiantį platų nuotaikų, charakterių spektrą - nuo lengvo humoro iki pasivaikščiojimų po vaiduokliškas katakombas.

Kitas programos kūrinys – J. S. Bacho Partita nr. 2. Ją sudaro šeši kūriniai fortepijonui, kuriuos vokiečių kompozitorius parašė 1726 – 1730 m. Tai - ne tik viena paskutinių, bet ir techniškai sudėtingiausių J. S. Bacho partitų. Nors lyginama su anksčiau parašytomis kūrėjo „Prancūziškomis siuitomis“, ji pateikia naujų tradicinių šokių muzikos traktuočių, kitokį požiūrį į fortepijono skambesį, taip pat pasižymi laisvumu bei spalvingumu.

D. Kirilauskas – daugelio užsienio ir Lietuvos festivalių dalyvis, surengęs pasirodymų beveik visose Europos šalyse, JAV ir Kanadoje, tokiose koncertų salėse kaip „Mozarteum Grosser Saal“, Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos, Leipcigo „Gewandhaus“, „Schumann Haus Bonn“, Vitebsko filharmonijos, Helsinkio „Temppeliauki“, Stokholmo „Nybrokajen“, Oslo „Concerthus“, Kelno „WDR Klaus von Bismarck“ ir kt., fortepijonu skambino su visais Lietuvos orkestrais, Latvijos „Sinfonietta Riga“. Atlikėjas pasirodė įvairiose kamerinėse sudėtyse su žymiais Lietuvos ir užsienio solistais, muzikavo su Vienos „Artis-Quartett“.

Daugiau kaip 100 D. Kirilausko įrašų yra Lietuvos radijo fonduose, pianisto diskografijoje – 7 solinės kompaktinės plokštelės. 2014 m. pradžioje pasirodė paskutinis jo įgrotas albumas su J. S. Bacho partitomis.

D. Kirilauskas dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vedė meistriškumo kursus Bulgarijoje, Plovdive ir Jungtinėje Karalystėje, dalyvavo žiuri J. S. Bacho jaunųjų pianistų konkursuose Vilniuje ir Plovdive, B. Dvariono konkurse Vilniuje, dirbo LR Kultūros ministerijos jaunųjų menininkų premijų ekspertų komisijoje.

Pasiklausykite įspūdingų fortepijoninių kūrinių „Koncerte in C“, kuris vyks liepos 30 d., šeštadienį, 21 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.

„Manau, kad su Bachu draugausiu visą gyvenimą. Ir toliau gilinsiuos. Jis pats moko. Bachas kažkaip subalansuoja ir daug išmoksti. Visa tai man yra reikalinga. Man Bachas reikalingas dvasinei sveikatai. Ir geriausia diena yra toji, kai atsikeli, pavalgai pusryčius ir mokaisi naują Bacho kūrinį. Man brangus pats procesas, išgyvenamas su šia muzika, o ne tai, kad kažkam kažką parodyčiau“, – prieš metus pristatęs solinę monografinę vokiečių kompozitoriaus Johano Sebastiano Bacho kūrybos kompaktinę plokštelę, leidiniui „Literatūra ir menas“ kalbėjo pianistas Daumantas Kirilauskas.

Šiandien šis, vienas ryškiausių, universaliausių bei produktyviausių pianistų Lietuvoje, tęsia draugystę su Baroko genijumi, kviesdamas pasiklausyti jo fortepijoninių koncertų Šv. Kotrynos bažnyčioje. Solistą scenoje lydės Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas prof. Donato Katkaus. Gražus sutapimas – tiek muzika, tiek architektūra (koncertinė salė) – ryškiausi Baroko epochos pavyzdžiai. Tad papildydami vienas kitą, tikėtina, sukurs ypatingą koncerto aurą.

Įgijęs menų magistro laipsnį prestižiniame Zalcburgo Mozarteum universitete (Austrija), tarptautinių bei nacionalinių konkursų laureatas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas D. Kirilauskas išsiskiria kūrybine drąsa. Jo negąsdina galybė nuomonių bei patarimų kaip teisingai interpretuoti J. S. Bacho kūrybą – nuo klavesino ar vargonų imitavimo iki „gražaus“ saloninio skambinimo. Jo manymu, kiekvienas solistas, pasiryžęs atlikti genialaus kompozitoriaus kūrinius, visuomet šiek tiek rizikuoja.

„Pažintiniu aspektu nagrinėjausi keleto žymių pianistų labai skirtingas Bacho interpretacijas. Jie visi – vienas kitam priešingi. Tačiau savaip patraukiantys ir įtikinantys. Aš irgi groju taip, kaip viduje natūraliai girdžiu“. („Literatūra ir menas“)

Ištikimybė profesiniams principams, nuoširdumas klausytojams ir pačiam sau – išskirtiniai D. Kirilausko bruožai, padedantys laimėti ne tik publikos, bet ir griežčiausių kritikų, konkursų žiuri simpatijas. Tuo galima įsitikinti peržvelgus įspūdingą laimėjimų bei scenos partnerių sąrašą. Pianistas surengė pasirodymus kone visose Europos šalyse, JAV, Kanadoje, skambino su visais Lietuvos orkestrais ir Latvijos Sinfonietta Riga, pasirodė įvairiose kamerinėse sudėtyse su žymiais šalies bei užsienio atlikėjais. Daugiau nei 100 muziko įrašų saugomi Lietuvos radijo fonduose, o pianisto diskografijoje puikuojasi 7 solinės kompaktinės plokštelės.

Balandžio 3 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30) leiskitės Baroko keliais kartu su pianistu D. Kirilausku ir Šv. Kristoforo kameriniu orkestru (dirigentas Donatas Katkus).