Pasak delegacijos šaltinių, „bus dirbama visą parą“. Tikimasi sunkių ir sudėtingų derybų. Spėjama, kad pokalbiai truks nuo vienos iki dviejų savaičių. Tarpininkavimo pastangose be Kataro dar dalyvauja Egiptas ir JAV.

„Hamas“ šaltiniai Libano sostinėje Beirute antradienį pareiškė: „Turime suprasti, kad „Hamas“ negali toliau derėtis, kol palestiniečių tauta yra puolama – kaip vakar, kai izraeliečiai šturmavo Al Šifos ligoninę“. Yra požymių, kad islamistinė organizacija pasitrauks iš derybų, jei šios aplinkybės tęsis. Oficialios „Hamas“ informacijos apie tai kol kas nėra.

„Dar anksti skelbti apie sėkmę. Tačiau esame kupini vilčių. Faktas, kad pokalbiai buvo atnaujinti, yra geras dalykas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Faktas, kad pokalbiai buvo atnaujinti, yra geras dalykas.

„Hamas“ tarpininkams Katarui, Egiptui ir JAV neseniai pateikė naują pasiūlymą. Grupuotė nebereikalauja, kad Izraelis pirmiausiai nutrauktų karą ir tik tada būtų apsikeista pirmaisiais įkaitais ir kaliniais. Remiantis pasiūlymu, islamistai ne tik laikinai nutraukti karinius veiksmus reikalautų tik antrajam įkaitų paleidimo etapui. Taip „Hamas“ priartėjo prie kelių pakopų plano, kurį prieš kelias savaites pateikė tarpininkai ir kuriam Izraelis pritarė, turinio. Tačiau Izraelis, anot žiniasklaidos, ir toliau kalba apie nerealius teroristinės grupuotės reikalavimus.

Izraelio stotis N12 pranešė, kad tarpininkų pateiktas planas, be kita ko, numato 400 palestiniečių kalinių paleidimą mainais į 40 įkaitų. „Hamas“ tuo tarpu reikalauja paleisti 950 kalinių. Teroristinė organizacija taip pat nori pati spręsti, kokius kalinius paleisti, įskaitant ir kalinčius už nužudymą.

Pasak Izraelio TV stoties „Kanal 13“, kraštutiniai dešinieji ministrai Itamaras Ben-Gviras ir Bezalelis Smotrichas pagrasino, jog trauksis iš Benyamino Netanyahu vyriausybės, „jei bus paleista dešimtys rankas krauju susitepusių teroristų“.

„Mossad“ direktorius Davidas Barnea (Davidas Barnėja) susitiks su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovu Williamu Burnsu (Viljamu Bernsu), pranešė Izraelio pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

Prie jų Egipto sostinėje prisijungs Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani (Mohamedas bin Abdulrahmanas Tanis), kuris taip pat yra vyriausiasis šalies diplomatas ir tarpininkavo sudarant ankstesnes paliaubas Gazos Ruože.

Su įvykiais susipažinę Vašingtono šaltiniai pirmadienį patvirtino, kad W. Burnsas turėtų atvykti į Kairą derėtis dėl Kataro tarpininkaujamo paliaubų pasiūlymo po to, kai Izraelis praėjusią savaitę atmetė palestiniečių anklavą valdančios kovotojų grupuotės „Hamas“ pradinį atsakymą.

Izraeliečių premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pažadėjo tęsti Izraelio karinę kampaniją, kuria siekiama sunaikinti „Hamas“, plačiai pripažįstamą teroristine organizacija, ir siunčia karius į pietinį Gazos miestą Rafą, kuriame prieglobstį rado apie 1,4 mln. nuo kovų bėgančių palestiniečių.

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) pirmadienį sakė, kad JAV nepritaria plataus masto Izraelio karinei operacijai be patikimo plano, skirto Rafos civiliams apsaugoti.

Jo pastabos nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Izraelio pajėgos išgelbėjo du Gazos Ruože laikytus įkaitus. Operaciją lydėjo intensyvūs antskrydžiai, per kuriuos, „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo apie 100 palestiniečių.

„Hamas“ teigė, kad neseniai per Izraelio oro smūgius Gazos Ruože žuvo keli įkaitai; šio teiginio AFP negali nepriklausomai patikrinti.

Spalio 7 dieną „Hamas“ Izraelio pietuose surengus brutalų išpuolį, dėl kurio kilo karas, kovotojai į nelaisvę paėmė apie 250 žmonių. Po lapkritį sudarytų paliaubų, kurių metu dalis įkaitų buvo paleisti, Gazos Ruože liko apie 130 žmonių, iš kurių, Izraelio pareigūnų teigimu, 29 laikomi žuvusiais.

Per „Hamas“ išpuolį Izraelyje žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP duomenys, pagrįsti oficialiais Izraelio duomenimis.

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per Izraelio atsakomąjį bombardavimą ir sausumos puolimą anklave žuvo mažiausiai 28 tūkst. 473 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Agentė „A“ yra pirmoji moteris, tapusi žvalgybos skyriaus direktore, ketvirtadienį pranešė „Mossad“. Kiek anksčiau pareigūnė „K“ paskirta vadovauti Irano skyriui – tai vienas įtakingiausių ir aukščiausių postų agentūroje.

Moterų pavardės neskelbiamos. Tačiau „Mossad“ paviešino „A“ nuotrauką uždengtu veidu. Ji jau 20 metų dirba „Mossad“. Tarp jos naujos pareigybės klausimų yra Irano branduolinė problema, globalus terorizmas ir santykių su arabiškuoju pasauliu normalizavimas. Be to, „A“ bus atsakinga už šimtus darbuotojų, kurie renka ir analizuoja žvalgybinę informaciją.

„Mossad“ direktorius Davidas Barnea po paskyrimo pareiškė, kad organizacijoje vyrauja „visiška lygybė tarp moterų ir vyrų“. Esą visi gali kilti iki vadovaujančių pozicijų.

Oficialiai „Mossad“ vadinasi „Žvalgybos ir specialiųjų užduočių tarnyba“. Agentūrai priskiriamos sensacingos akcijos, tačiau ji vis kritikuojama ir dėl savo veiklos metodų.