„Jo būklė – gera“, – pirmadienį nurodė jo atstovė. Pasak jos, EP pirmininkas buvo atgabentas į ligoninę praėjusį trečiadienį.

D. M. Sassoliui praėjusią savaitę, pakilus temperatūrai, buvo atlikti antigeno ir PGR testai, tačiau abu jie buvo neigiami, pridūrė atstovė.

Jo gydytojas rekomendavo kelių dienų poilsį.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį tviteryje palinkėjo D. M. Sassoliui greitai pasveikti.

65-erių politikas iš Italijos buvo išrinktas eiti EP pirmininko pareigas 2019 m.

Minsko režimo pareigūnų veiksmus smerkia ir Estijos bei Latvijos parlamentų vadovai, Europos Parlamento pirmininkas bei sako, kad į tokius dalykus privaloma reaguoti.

„Tai yra labai rimta ir pavojinga provokacija. Kaip tik aptarėme, jog parlamentų pirmininkų lygmenyje norėtume kreiptis į Europos Sąjungos valstybių parlamentų pirmininkus, galbūt NATO šalių parlamentų pirmininkus, atkreipdami dėmesį į tokį neleistiną elgesį ir šiuos veiksmus“, – trečiadienį žurnalistams Vilniaus rajone, Medininkuose, sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Reikėtų konstatuoti, kad, matyt, ruošiantis „Zapad“ pratyboms tokių provokacijų galima sulaukti ir daugiau. Labai svarbu, kad reaguotume į jas ir kad ta reakcija būtų solidari“, – pridūrė ji.

Lietuvos Seimo vadovė trečiadienį Medininkuose padėtį pasienyje su Baltarusija aptarė kartu su EP pirmininku Davidu Sassoliu, Estijos ir Latvijos kolegomis Jūriu Ratu bei Inara Mūrniece.

„Manau, kad būtina reaguoti į tokius dalykus, kuomet pažeidžiama kitos suverenios valstybės teritorija. Tai yra priešiškumo ženklas ir mes tikrai žinome, kad Baltarusija ir Lukašenkos režimas gali tapti labai pavojingas“, – pabrėžė D. Sassolis.

„Aš manau, kad tai yra kitas lygmuo, kai Baltarusijos pasieniečiai peržengia valstybės sieną, tai nėra toleruotina, tai yra rimtas signalas“, – kalbėjo Estijos Rygikogo pirmininkas J. Ratas.

Latvijos Saeimos vadovė teigė, kad panašių provokacijų šalyje dar nebuvo, tačiau to galima sulaukti ateityje, ypač artėjant „Zapad“ pratyboms.

„Kol kas panašių provokacijų Latvijoje dar nebuvo, tačiau kas žino, kas bus toliau. Kadangi metodai keičiasi, mes matome, kad naudojamos naujos technologijos, artėja „Zapad“ pratybos, apie kurias taip pat turime labai rimtai galvoti“, – teigė I. Mūrniecė.

Dvylika baltarusių pasieniečių, dėvėjusių riaušių malšinimo ekipuotę, Šalčininkų rajone, vadinamoje Dieveniškių kilpoje, antradienį įstūmė į Lietuvą 35 migrantų grupę ir patys neteisėtai peržengė valstybės sieną.

Lietuvos pasieniečiai keletą kartų įspėjo baltarusių pareigūnus, kurie netrukus grįžo į savo šalies teritoriją.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė šį incidentą pavadino „įžūlia provokacija“ ir teigė, kad priimtas sprendimas didinti sienos apsaugos pajėgumus.

Kaip praneša Minsko institucijos, rugsėjį rengiamose Rusijos ir Baltarusijos pratybose „Zapad 2021“ dalyvaus apie 13 tūkst. karių.

Jis pabrėžė, kad Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka naudojasi migrantais kaip politiniu spaudimu.

„Siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos yra Europos siena. Taigi, Lukašenkos režimas iš tikrųjų naudojasi vargšais žmonėmis, vyrais ir moterimis. Mačiau papiktinimą keliančių veiksmų, kai pareigūnai stumia žmones per sieną. Tai yra žmogiškumo klausimas, bet taip pat ir Europos Sąjungos sienos apsaugojimo klausimas“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė D. Sassolis.

Jis pabrėžė, kad Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos imsis veiksmų, siekiant išlaikyti sienos saugumą.

„Matėme, kad vyrų ir moterų panaudojimas, tas stūmimas link Lietuvos yra Lukašenkos režimo organizuota veikla. Kaip sakiau, reikia turėti priemonių ir išteklių, kad galėtumėme apsaugoti Europos erdvę, taigi ir Europos Parlamentas, ir kitos institucijos imsis tų veiksmų“, – teigė EP vadovas.

D. Sassolio teigimu, „Baltarusijos ir Kremliaus iniciatyvos dažnai būna neprognozuojamos“, tad Europa turi būti pasirengusi „ir toliau laukti migracijos naudojimo kaip hibridinio instrumento“.

I. Šimonytė žada reakciją į Baltarusijos veiksmus

Tuo metu Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuva labai rimtai vertina incidentą Baltarusijos pasienyje, kai 12 šios šalies pareigūnų pateko į Lietuvos teritoriją, ir žadėjo diplomatinę, teisinę reakciją, taip pat stiprinti fizinę sienos apsaugą.

„Vertiname labai rimtai, institucijos ėmėsi visų priemonių, kurių turėtų imtis tokioje situacijoje – ar tai būtų teisinės, ar diplomatinės priemonės, ar tai būtų priemonės, kurios dar papildomai stiprina pajėgas, saugančias valstybės sieną“, – teigė ji.

Anot premjerės, nufilmuota situacija vaizdžiai įrodo Baltarusijos pareigūnų dalyvavimą organizuojant nelegalią migraciją. 

„Tai labai vaizdžiai įrodo, kad visos kalbos apie tai, kad žmonės atvykę netyčia išėjo į mišką pasivaikščioti ir netyčia paklydo į Lietuvą arba kad Lietuva kažkokiu būdu bando parūpinti nelegalių migrantų Lukašenkos režimui, ką iš to režimo propagandos kanalų tikrai tenka girdėti ne vieną kartą, tai yra labai akivaizdus įrodymas, kad institucijos dalyvauja ir dalyvauja pažeisdamos įstatymus“, – teigė ji.

„Baltarusijos pareigūnai dalyvauja nusikalstamoje veikloje. Visų priemonių institucijos ėmėsi, šitą situaciją vertiname labai rimtai ir iš jos seks kiti praktiniai veiksmai, kurie tokioje situacijoje turi sekti – jie jau dabar yra įvykę“, – akcentavo I. Šimonytė.

Derybose laukia Latvijos, Lenkijos palaikymo

Premjerė sakė su D. Sassoliu aptarusi galimą ES paramą Lietuvai dėl nelegalios migracijos, tačiau atkreipė dėmesį, kad nors EP tvirtina bendrijos biudžetą, realius „techninius ir praktinius“ sprendimus dėl paramos priims Europos Komisija.

Pasak I. Šimonytės, galima parama jau anksčiau aptarta su eurokomisare Ylva Johansson, atsakinga už migraciją, taip pat galimos priemonės derintos su specialia EK delegacija.

„Biudžetas jau patvirtintas, perskirstymai turi tam tikras ribas, bet tikrai parama finansinė Lietuvai padidinta, tai pranešta viešai (...), pirmiausia, tai parama, kuri jau skirta logistikai ir proceso valdymui – tam pačiam stovyklų įrengimui, įvairioms kitoms išlaidoms, kurios reikalingos“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Fizinis barjeras pasienyje, anot jos, yra „atskirų diskusijų klausimas“, kadangi ES institucijos iki šiol buvo nusiteikusios jo nefinansuoti, tačiau dėl to dar žadama derėtis tikintis ir Lenkijos bei Latvijos palaikymo.

„Tačiau mes vis tiek tą projektą įgyvendinsime. Bet taip pat manau, jog diskusijos dėl fizinio barjero su ES institucijomis bus. Ir aš tikiuosi, kad į tas diskusijas pasijungs ir kitos ES išorės sieną turinčios valstybės, nes tai nėra unikali Lietuvai situacija. Ir dabar puikiai matote, kad bandymai spausti Europos Sąjunga vykdomi ir per Lenkijos, dabar – ir per Latvijos sieną“, – kalbėjo ji.  

Lietuva pasienyje su Baltarusija planuoja pastatyti keturių metrų aukščio vielinę tvorą su pjaunančia viela ant viršaus. Pirminiais skaičiavimais, tai kainuos apie 152 mln. eurų.

Trečiadienį oficialaus vizito į Lietuvą atvyks ir Estijos Rygikogo pirmininkas Jūris Ratas bei Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė. Parlamentų vadovai domėsis situacija pasienyje.

„Šiuo metu svarbiausias trišalio bendradarbiavimo tikslas – regiono, Europos Sąjungos ir valstybinių sienų saugumas, kartu įvertinant ir rugsėjį vyksiančias karines pratybas „Zapad“. Aptardami nelegalios migracijos, sienų apsaugos ir žmogaus teisių klausimus su Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkais lankysimės Padvarionių pasienio užkardoje ir Ruklos karinėje bazėje“, – sako Lietuvos parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Trečiadienį Seime vyks jos ir D. Sassolio delegacijos susitikimas, vėliau numatytas Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkų susitikimas.

Taip pat numatyti Europos Parlamento pirmininko ir Estijos bei Latvijos parlamentų vadovų susitikimai su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte.

Prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio teigimu, valstybės vadovas su parlamentų vadovais aptars būtinybę didinti ES įsitraukimą į migracijos ir išorės sienų apsaugos politikos įgyvendinimą.

Parlamentų pirmininkai taip pat vyks į Medininkus, kur pagerbs Medininkų žudynių aukas.

„Lukašenkos režimas nelegalių migrantų srautą nukreipė ir į kitas Baltijos šalis. Privalome nepasiduoti sumaiščiai, ieškoti bendrų tikslingų sprendimų ir suvienyti pajėgas. Šiuo metu svarbiausias trišalio bendradarbiavimo tikslas – regiono, Europos Sąjungos ir valstybinių sienų saugumas, kartu įvertinant ir rugsėjį vyksiančias Rusijos karines pratybas „Zapad“. Aptardami nelegalios migracijos, sienų apsaugos ir žmogaus teisių klausimus su Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkais lankysimės Padvarionių pasienio užkardoje ir Ruklos karinėje bazėje“, – sako Lietuvos parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Trečiadienį Seimo Algirdo Mykolo Brazausko salėje rengiamas Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir D. M. Sassolio vadovaujamos delegacijos susitikimas. Jame taip pat dalyvaus Seimo pirmininko pavaduotoja, Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojai Domas Griškevičius bei Marius Matijošaitis.

Vėliau, 11 val., Seimo Konstitucijos salėje susitiks Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkai.

Trečiadienį taip pat numatyti Europos Parlamento pirmininko ir Estijos bei Latvijos parlamentų vadovų susitikimai su prezidentu Gitanu Nausėda.

D. M. Sassolio vadovaujama delegacija kartu su Seimo pirmininke V. Čmilyte-Nielsen, Estijos Rygikogo pirmininku J. Ratau ir Latvijos Saeimos pirmininke I. Mūrniece vyks į Medininkus, kur pagerbs Medininkų žudynių aukas. Pirmininkai vyks prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir į Padvarionių pasienio užkardą.

15 val. Pasieniečių mokykloje Medininkuose įvyks bendra pirmininkų spaudos konferencija.