Europos Sąjungos ir Italijos lyderiai penktadienį Romoje dalyvauja anksčiau šią savaitę mirusio Europos Parlamento pirmininko Davido Sassoli (Davido Sasolio) valstybinėse laidotuvėse.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis), Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula von der Lajen) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) buvo tarp atėjusiųjų atsisveikinti su buvusiu žurnalistu ir ilgamečiu europarlamentaru.

D. Sassoli karstas, uždengtas mėlyna ES vėliava ir lydimas garbės sargybos kuopos karių, buvo atneštas į Švč. Mergelės Marijos Angelų ir Kankinių Karalienės baziliką.

Tūkstančiai žmonių ketvirtadienį lūkuriavo ilgoje eilėje, kad atiduotų pagarbą Romos Kapitolijuje pašarvotam D. Sassoli.

Penktadienį į D. Sassoli laidotuves taip pat atvyko Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas Castexas (Žanas Kasteksas), kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja ES, Ispanijos vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) ir kadenciją baigiantis Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela).

Katalikų pamaldas, kuriose dėl koronaviruso pandemijos metu taikomų apribojimų dalyvavo tik apie 300 žmonių, tiesiogiai transliavo visuomeninė televizija RAI. Transliacijos metu švietė užrašas „Iki, Davidai“.

65 metų D. Sassoli mirė anksti antradienį ligoninėje Italijos šiaurėje, į kurią buvo paguldytas gruodžio 26 dieną dėl, anot jo atstovo spaudai, „rimtos komplikacijos, susijusios su imuninės sistemos disfunkcija“.

U. von der Leyen sakė, jog tai „liūdna diena Europai“, o M. Draghi pavadino D. Sassoli „tikru proeuropiečiu.., pusiausvyros, humaniškumo ir dosnumo simboliu“.

D. Sassoli šį mėnesį būtų baigęs savo pustrečių metų kadencija Europos Parlamento pirmininko poste.

Europos Parlamento pirmininko pareigas laikinai perėmė vicepirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola), Maltos politikė, jau anksčiau vadinta D. Sassoli įpėdine.

„Šiandien liūdna diena Europai“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula von der Lajen), kalbėdama apie buvusį italų žurnalistą ir ilgametį europarlamentarą, kurio pustrečių metų trukęs pirmininkavimas Europos įstatymų leidėjams turėjo baigtis šį mėnesį.

D. Sassoli mirė ankstų antradienio rytą ligoninėje, kur buvo hospitalizuotas gruodžio 26 dieną dėl – kaip pranešė jo atstovas – „rimtų komplikacijų, susijusių su imuninės sistemos sutrikimu“.

„Davidas Sassoli užgeso sausio 11-ąją 1 val. 15 min. (vietos, 2 val. 15 min. Lietuvos laiku) Aviano CRO (onkologiniame centre) Italijoje, kur jis buvo hospitalizuotas“, – jo atstovas Roberto Cuillo (Robertas Kvilas) parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

Parlamento pirmininko pareigas laikinai perėmė vicepirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola), Maltos politikė, jau anksčiau vadinta D. Sassoli įpėdine.

„Aistringas europietis“

705 vietų Europos Parlamentas yra viena svarbiausių pagrindinių ES institucijų.

Tačiau Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro 27 ES valstybių narių vadovai, ir ES vykdomosios valdžios funkcijas atliekanti Europos Komisija yra laikomos įtakingesnėmis institucijomis už Briuselio ribų.

Pagal ES sutartis oficiali EP būstinė yra Prancūzijos mieste Strasbūre, nors europarlamentarai didžiąją laiko dalį praleidžia ir didžiąją darbo dalį atlieka Briuselyje, kur turi savo biurus ir dar vienerius parlamento rūmus.

Europos Parlamentas renkamas penkeriems metams, bet jo pirmininko kadencija trunka pusę šio laiko pagal valdžios pasidalijimo tarp didžiausių parlamento frakcijų susitarimą.

Dabartinis EP narių mandatas prasidėjo 2019 metų liepą.

Tikimasi, kad centro kairės socialistų ir demokratų grupei priklausantį D. Sassoli pakeis centro dešinės Europos liaudies partijos frakcijos kandidatė R. Metsola. D. Sassoli jau buvo užsiminęs, kad nesieks būti perrinktas.

Antradienį priešais Bendrijos institucijas plevėsuojanti ES vėliava buvo nuleista iki pusės stiebo. Europos Parlamento nariai turėtų pagerbti jo atminimą tylos minute prieš EP pastatą Briuselyje.

D. Sassoli atstovas nurodė, kad laidotuvių data ir vieta bus paskelbtos vėliau antradienį.

D. Sassoli anksčiau į ligoninę buvo paguldytas rugsėjį, kai sunkiai susirgo plaučių uždegimu. Prieš pastarąją hospitalizaciją viešumoje jis pasirodė išblyškęs, išslinkusiais plaukais.

ES lyderiai ir politikai negailėjo pagyrų velioniui EP vadovui. Dauguma jų užuojautos žinutėse nevengė italų kalbos. Šia kalba neretai pasisakydavo ir D. Sissoli, tokiu elgesiu išsiskirdamas ES institucijose, kur paprastai vartojama anglų arba prancūzų kalba.

Juodais drabužiais apsirengusi U. von der Leyen italų ir anglų kalbomis sakė, kad D. Sassoli buvo „aistringas europietis, nuoširdus demokratas ir geras žmogus“, kurio palikimas yra tas, kad „jis norėjo, kad Europa būtų vieningesnė, arčiau savo žmonių, ištikimesnė mūsų vertybėms“.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) socialiniame tinkle „Twitter“ italų ir prancūzų kalbomis parašė, kad jį „nuliūdino ir sujaudino“ žinia apie D. Sassoli mirtį. Jis teigė prisiminsiantis EP pirmininko „žmogišką šilumą, jo dosnumą, jo draugiškumą ir jo šypseną“.

R. Metsola parašė, kad „sielojasi“ dėl jo mirties.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) savo pareiškime gyrė D. Sassoli kaip „institucijų žmogų, giliai proeuropietišką (asmenybę), aistringą žurnalistą... pusiausvyros, žmogiškumo ir dosnumo simbolį“.

„Jo pirmalaikė ir staigi mirtis yra pribloškianti“, – pridūrė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pareiškė, kad Europa „neteko atsidavusio parlamento pirmininko, Italija  – sumanaus politiko, o Vokietija – gero draugo“.

Pasak jos, neabejojama, kad EP ir toliau išliks principingas gindamas žmogaus teises nedemokratiškose valstybėse, ypač Bendrijos kaimynystėje.

Kaip nurodoma ketvirtadienį išplatintame Vyriausybės pranešime, taip premjerė kalbėjo susitikimo su EP pirmininku Davidu Sassoli (Davidu Sasoliu) ir Europos liaudies frakcijos pirmininku Manfredu Weberiu (Manfredu Vėberiu) metu.

Vyriausybės teigimu, susitikimų metu didžiausias dėmesys skirtas Baltarusijai. Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad Baltarusijos jėgos struktūrų veiksmai, kai Minske priverstinai buvo nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs lėktuvas, yra įrodymas, kad šiuo metu nėra saugūs į Vakarus pasitraukę opozicijos, pilietinės visuomenės, nepriklausomos žiniasklaidos atstovai.

Todėl, pasak jos, būtina ir toliau aktyviai tęsti paramą pilietinei visuomenei Rusijoje ir Baltarusijoje.

Parlamento pirmininkui I. Šimonytė padėkojo už dialogą su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.

Be kita ko, per susitikimą su juo aptartas pandemijos valdymas Bendrijoje. Pasak Vyriausybės, Lietuva nuosekliai rėmė koordinuotą Europos aprūpinimo vakcinomis kelią ir yra pasiruošusi dalintis vakcinomis su jų stokojančiomis šalimis.

„Neseniai bendravau su vienu iš savo darbuotojų, kuriam šiandien atlikti COVID-19 testo rezultatas buvo teigiamas. Jaučiuosi gerai, jokių simptomų nėra. Laikydamasis taisyklių izoliuosiuosi reikalaujamam laikui, kad būtų atlikti būtini patikrinimai“, – per „Twitter“ parašė jis.

D. Sassoli izoliuojasi jau antrąkart nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Kovą jis turėjo karantinuotis po kelionės į gimtąją Italiją, kur tuo metu vystėsi didžiausias Europoje koronavirusinės infekcijos protrūkis.

„Raginu poną Lukašenką nedelsiant išlaisvinti sulaikytuosius ir nutraukti smurtą šalyje“, – pažymėjo D. Sassoli socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pareiškime.

„Baltarusiai turi teisę protestuoti ir pareikšti savo pyktį dėl ginčijamų rinkimų rezultatų ir neskaidraus rinkimų proceso, kuris neatitiko būtiniausių tarptautinių standartų“, – pabrėžė EP vadovas.

„Teisėsaugos tarnybų naudojama žiauri jėga prieš savo žmones, dėl kurios yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, turi turėti pasekmių pagal tarptautinę teisę, įskaitant tikslines sankcijas“, – perspėjo D. Sassoli.

Baltarusijoje jau ketvirtą dieną iš eilės jėga malšinami protestai, sulaikyti beveik 7 tūkst. žmonių.

Protestuotojai nesutinka su preliminariais rinkimų rezultatais, rodančiais, kad dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka užtikrino 80,08 proc. , o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja – 10,9 proc. balsų.

Europos Parlamentas per naujųjų Europos Sąjungos komisarų tvirtinimo posėdžius iki šiol nepritarė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) siūlytai Sylvie Goulard (Silvi Gular) kandidatūrai, taip pat Vengrijos ir Rumunijos teiktiems kandidatams.

„Parlamentas vykdo skaidrų [vertinimo] procesą. Dabar Rumunija, Vengrija ir Prancūzija turi pasiūlyti kitus tris kandidatus – tuomet išnagrinėsime jų kandidatūras“, - Italijos žiniasklaida citavo D. Sassoli.

„Manau, tikriausiai nebebus įmanoma laikytis lapkričio 1-osios datos, tad pereisime prie gruodžio 1-osios“, – kalbėjo Europos Parlamento pirmininku išrinktas italų atstovas, kalbėdamas apie galimą naujos Europos Komisijos darbo pradžios datą.

Planuota, kad kandidatų į ES komisarus klausymai bus baigti iki spalio 23 dienos.

Viena EK atstovė penktadienį sakė, kad naujosios Komisijos, vadovaujamos vokietės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen), darbo pradžios data priklausys nuo Europos Parlamento ir nuo šalių, privalančių pasiūlyti naujus kandidatus, sprendimų.