„Sakartvelo vyriausybė išsikėlė labai ambicingą tikslą – 2024 metais būti pasirengusiems pateikti paraišką narystei ES. Tam reikia atlikti labai daug „namų darbų“, todėl skatiname ir toliau įgyvendinti sudėtingas reformas. Tam svarbus visų politinių jėgų susitelkimas, svarbu valstybės ir visuomenės interesus iškelti virš partinių“, – pažymėjo G. Landsbergis.

„2021 metų balandžio 19 dienos politinis susitarimas, priimtas tarpininkaujant Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui, ir toliau išlieka svarbus, siekiant politinio konsensuso šalyje ir tolesnės reformų proceso šalyje sėkmės“, − teigė G. Landsbergis, akcentuodamas, kad Sakartvelo sėkmė rūpi ne tik Lietuvai, bet ir ES.

Kalbėdamasis su savo kolega, ministras G. Landsbergis pabrėžė, kad didžiausią grėsmę saugumui Europoje kelia agresyvi Rusijos laikysena, bei išreiškė tvirtą Lietuvos paramą Sakartvelo suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, patikindamas, kad Lietuva Sakartvelo teritorijos okupacijos klausimą ir toliau aktyviai kels tarptautinėje arenoje. „Labai vertiname Sakartvelo – NATO partnerystę, įsitraukimą į NATO misijas ir operacijas. Tvirtai remiame Sakartvelo integracijos į NATO siekius“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Susitikimo metu, kaip pažymima Užsienio reikalų ministerijos pranešime, ministrai aptarė aktualius dvišalės ir tarptautinės darbotvarkės klausimus, saugumo situaciją Pietų Kaukazo regione.

Nuo 2021 metų pradėjęs eiti vicepremjero pareigas Sakartvelo užsienio reikalų ministras Lietuvoje su dvišaliu vizitu lankosi pirmą kartą. Vizito Lietuvoje metu D. Zalkalianis taip pat susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, pagerbs žuvusiuosius už Lietuvos laisvę Antakalnio kapinėse.

„Nesitikime jokių pokyčių“, – žurnalistams antradienį teigė D. Zalkalianis, paklaustas, ar po prezidento rinkimų galima tikėtis pokyčių Gruzijos užsienio politikoje.

„Gruzijos užsienio politikos prioritetai yra integracija į europines ir euroatlantines struktūras. Tai vienas svarbiausių politikos prioritetų, kuris jau yra atspindėtas Gruzijos Konstitucijoje“, – pridūrė jis.

Gruzijos ekspertų nuomone, rinkimus į valstybės vadovo postą daugiausiai šansų laimėti turi nepriklausoma kandidatė, parlamento narė ir buvusi užsienio reikalų ministrė Salomė Zurabišvili, ją aktyviai palaiko valdančioji partija „Gruzijos svajonė“, bei buvusios valdančiosios partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ iškeltas kandidatas, taip pat buvęs užsienio reikalų ministras Grigolas Vašadzė.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad politikos tęstinumo leidžia tikėtis Gruzijos visuomenė, remianti narystę Europos Sąjungoje ir NATO.

„Tai leidžia kalbėti apie šio kelio negrįžtamumą ir politinės krypties nekintamumą, nepaisant rinkimų. Mes, žinoma, to tikimės“, – kalbėjo ministras.

Gruzijos prezidento rinkimuose varžosi 25 kandidatai.

Pareigūnai teigia, kad „Vieningas nacionalinis judėjimas“ planuoja Tbilisyje ir kituose šalies miestuose organizuoti nesankcionuotas protesto akcijas, jei jos kandidatas pralaimės prezidento rinkimuose.

Ministras šių ketinimų nekomentavo, bet teigė, kad rinkimuose laikomasi demokratinių principų, kandidatai yra laisvi reikšti nuomonę kampanijos metu, yra pakviesti stebėtojai.

„Nesitikime jokių fundamentalių teisių pažeidimų. Visos partijos ir visos politinės jėgos turi teisę reikšti savo poziciją pagal demokratinius principus“, – tvirtino D. Zalkalianis.

Gruzijos prezidento rinkimuose varžosi 25 kandidatai. Neseniai priimtos šalies Konstitucijos pataisos apribos jo galias vidaus politikoje, šalies vadovas apsiribos reprezentacinėmis funkcijomis.

Nors artimiausiais metais Gruzijai tapti Europos Sąjungos ir ES nare atrodo miglotos, D. Zalkalianis teigė, kad Gruzija toliau aktyviai to siekia.

Pasak jo, 2014 metais pasirašiusi Asociacijos sutartį su ES Gruzija jau padarė „reikšmingą pažangą“.

„Bet turime dar ambicingesnę darbotvarkę, kad eitume toliau Asociacijos sutarties, (...) vadiname ją „Gairės į Europą“. Tai yra koncepcinis dokumentas ir Vyriausybė šiuo metu dirba su jo turiniu“, – sakė D. Zalkalianis.

Tbilisio ir ES atstovai susitiks Briuselyje lapkričio pabaigoje.

„Visos šios pastangos skirtos integraciniams procesams ir mes judame link galutinio tikslo, kuris yra visiška integracija į Europos tautų šeimą“, – teigė Gruzijos diplomatijos vadovas.

Po 2008 metų karo Maskva nepriklausomomis pripažino praėjusiame amžiuje apie atsiskyrimą paskelbusią Pietų Osetiją ir kitą atskilusį regioną Abchaziją.

Rusija yra dislokavusi tūkstančius savo karių šių teritorijų karinėse bazėse. Tarptautinė bendruomenė Abchaziją ir Pietų Osetiją laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.