Paskambinus telefonu 8 5 230 0123, galima užduoti visus rūpimus klausimus apie privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamus – į LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktus skiepus, suaugusiems bei keliautojams skirtus skiepus. Taip pat ULAC specialistai atsakys į visus rūpimus  klausimus apie COVID-19 skiepus.

Toliau pateikiami dažniausiai užduodami klausimus ir atsakymai apie COVID-19 skiepus.

Kokiomis COVID-19 vakcinomis skiepijama Lietuvoje?

Vadovaujantis Europos vaistų agentūros rekomendacijomis, šiai dienai Europos Sąjungoje užregistruotos  keturios vakcinos nuo COVID-19 ligos:

„Comirnaty“ („BioNTech“ ir „Pfizer“ farmacijos kompanijų);

„COVID-19 Vaccine Moderna“ („Moderna“ farmacijos kompanijos);

„COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ (farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ kartu Oksfordo universitetu).

Šios COVID-19 vakcinos, sukurtos laikantis aukščiausių kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartų.

Visos trys paminėtos vakcinos nuo COVID-19 ligos yra imuniniai vaistiniai preparatai, kurie padeda žmogaus organizmui sukurti imuninį atsaką prieš naująjį SARS-CoV-2 virusą ir tokiu būdu apsisaugoti nuo jo sukeliamos COVID-19 ligos.

Kuriam laikui įgyjamas imunitetas po dviejų vakcinos dozių?

Šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kuriam laikui po dvejų vakcinos dozių įskiepijimo nuo COVID-19 ligos susiformuoja imunitetas, todėl revakcinacija nėra numatyta. Revakcinacijos klausimai bus sprendžiami ateityje, kai bus turima daugiau duomenų apie vakcinos efektyvumą ligos valdymui bei mutacijų įtaka epideminiam procesui.

Ar persirgus COVID-19 liga ar atlikus pilną vakcinacijos kursą pagal gamintojo rekomenduojamą skiepijimo schemą, asmenys vis tiek privalo laikytis nespecifinių profilaktikos priemonių?

Taip, visi asmenys turi laikytis nespecifinių profilaktikos priemonių:

dažnai plauti rankas;

vėdinti patalpas;

laikytis fizinio atstumo;

dėvėti kaukę ar respiratorių;

jei asmeniui paskirta izoliacija, tai jis turi griežtai jos laikytis.

Tokių nespecifinių profilaktikos priemonių paisymas yra būtinas, nes pasiskiepijus nuo COVID-19 ligos, tikimybė susirgti išlieka, bet atliktas pilnas vakcinacijos kursas – apsaugo nuo sunkių ligos formų, hospitalizacijos ir mirties.

Kas gali skiepytis nuo COVID-19 ligos?

Vadovaujantis vakcinų charakteristikos santraukomis, „Comirnaty“ vakcina yra skirta 16 m. amžiaus ir vyresnių asmenų skiepijimui, o „Moderna“ ar „AstraZeneca“ vakcinos yra skirtos 18 m. amžiaus ir vyresnių asmenų skiepijimui.

Taip pat Lietuvoje nuo COVID-19 ligos  (koronaviruso infekcijos) yra skiepijami asmenys, pagal nustatytas prioritetines grupes pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-3006 „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina prioritetinių gyventojų grupių nustatymo“ aktualia redakcija.

Sergantys, karščiuojantys ar bet kokios ligos ūmiu periodu asmenys nėra skiepijami.

Kodėl Lietuvoje neskiepijami vaikai ir paaugliai?

Minėtomis vakcinomis („Comirnaty“, „Moderna“ ar „AstraZeneca“) nei Lietuvoje, nei kitose Europos Sąjungos šalyse vaikai ir paaugliai nėra skiepijami, nes dar nėra pakankamai atlikta klinikinių tyrimų dėl saugumo ir veiksmingumo jaunesniems kaip 18 m. amžiaus vaikams ir paaugliams.

Kokioms gyventojų grupėms medikai nerekomenduoja skiepytis COVID-19 vakcina?

Tiek nuo kitų vakcinomis valdomų ligų, tiek nuo COVID-19 ligos negali skiepytis asmenys, kuriems kada nors yra buvę alerginių ar anafilaksinių alerginių reakcijų vakcinos sudedamosioms dalims.

Taip pat nėščiosios nėra įtrauktos į prioritetinių gyventojų grupių sąrašą, kurios būtų skiepijamos nuo COVID-19 ligos, kadangi duomenų apie COVID-19 vakcinų vartojimą nėštumo metu vis dar nepakanka. Tačiau kiekvienu atveju nėščiosios moterys turėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar su jas prižiūrinčiu gydytoju akušeriu-ginekologu ir individualiai įvertinti rizikos ir naudos santykį.

Taip pat neskiepijamos žindančios moterys, nes nėra duomenų ar COVID-19 vakcina išsiskiria į motinos pieną. Sprendimas dėl vakcinos vartojimo krūtimi maitinančioms moterims, kaip ir nėščiosioms, turėtų būti priimtas tik pasikonsultavus su sveikatos priežiūros specialistu ir įvertinus skiepijimo naudą bei riziką.

Taip pat neskiepijami asmenys, jei jiems per pastaruosius tris mėnesius iki skiepijimo buvo nustatyta COVID-19 liga.

Ar skiepijimasis COVID-19 vakcina – vienintelė galimybė grįžti į įprastą gyvenimo ritmą?

Dabartinė COVID-19 pandemija yra pasaulinė krizė, turinti milžinišką neigiamą poveikį žmonių sveikatai, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui.

Skiepai yra vienas didžiausių žmonijos išradimų ir iki šiol kovai su užkrečiamosiomis ligomis efektyvesnių ir saugesnių prevencijos priemonių nei vakcinos nėra – nes tik pasiskiepijus galima sumažinti hospitalizacijų, komplikacijų ar net mirties riziką.

Vakcinacijos dėka pasaulyje išnyko raupai, Europos regionas sertifikuotas, kaip „laisvas“ nuo poliomielito sukėlėjo, siekiama tymų, raudonukės likvidavimo. Taip pat žymiai sumažėjo sergamumas užkrečiamosiomis ligomis kadaise buvusių labai dažnų ir neretai tapusių mirties priežastimi vaikams (difterija, stabligė, kokliušas ir kt.). Šiandien daugelis užkrečiamųjų ligų, kurios buvo labai dažnos ir mirtinos, efektyviai valdomos skiepais – sergamumas jomis labai sumažėjęs ar registruojami tik pavieniai atvejai. Taigi skiepijimas atlieka esminį vaidmenį gelbėjant gyvybes, suvaldant pandemiją, apsaugant sveikatos priežiūros sistemas ir padedant atkurti ekonomiką.

Kalbant apie vakciną nuo COVID-19 ligos, šiuo metu tai vienintelė specifinė profilaktikos priemonė galinti padėti suvaldyti pandemiją. Paskiepijus didelę dalį visuomenės ir pasiekus kolektyvinio imuniteto lygį, SARS-CoV-2 viruso plitimas gali būti suvaldytas iki pavienių ligos atvejų. Tikėtina, kad COVID-19 liga ir toliau cirkuliuos visuomenėje, tačiau esant pakankamoms skiepijimo aprėptims, ateityje bus galima išvengti pandeminio COVID-19 ligos plitimo.

Kodėl pasiskiepiję patys mes apsaugome ir kitus visuomenės narius, kurie negali (arba atsisako) skiepytis?

Skiepijimas, tai vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje. Skiepijant išgelbstima gyvybių, apsaugoma visuomenė, mažinamas sergamumas ir padedama pailginti tikėtiną gyvenimo trukmę. Siekiant sumažinti sergamumą bet kuria vakcinomis valdoma infekcija, būtiną išlaikyti pakankamą kolektyvinį imuniteto lygį. Kalbant apie COVID-19 ligą, tai pasiekti kolektyvinį imunitetą reikia ne mažiau nei 70 proc. populiacijos. Paprastai kalbant, daugėjant visuomenėje pasiskiepijusių asmenų, mažės imlių infekcijai asmenų, ir tokiu būdu išliks maža tikimybė, kad infekcija plis ir bus perduodama nuo vieno žmogaus kitam. Dėl šios priežasties, asmenys, kurie skiepijasi apsaugo ne tik patys save, bet ir tuos asmenis, kurie yra imlūs vakcinomis valdomomis infekcijomis ir tokiu būdu sumažina riziką, kad minėtos infekcijos plis tarp šeimos narių, bendramokslių, kolegų, draugų, kaimynų ir tarp visuomenės narių.

Tai reiškia, kad kitų žmonių pasiskiepijimas naudingas ir tiems žmonėms, kurie negali skiepytis, pavyzdžiui, dėl to, kad pagal amžių yra per jauni; alergiški vakcinos sudedamosioms dalims; asmenys sergantys ūmiomis ligomis; nėščiosios; asmenys, negalintys skiepytis dėl negali skiepytis dėl medicininių priežasčių ir kita.

Dėl susidariusios nepalankios epideminės COVID-19 ligos situacijos ir paskelbto karantino šalyje, ULAC specialistai rekomenduoja nedvejoti Europos Sąjungoje registruotomis vakcinomis ir  neatidėlioti skiepijimų nuo COVID-19 ligos, o gavus kvietimą dėl skiepijimo atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir pasiskiepyti.

Kokia bus ateitis / kas prognozuojama: kaip dažnai turėsime skiepytis nuo COVID-19? Ar keisis pačios vakcinos?

Veiksmingos ir saugios vakcinos nuo COVID-19 kūrimas ir platinimas yra ilgalaikis kovos su pandemija sprendimas. Visas pasaulis šiuo metu įsitraukęs į saugių ir veiksmingų vakcinų prieš COVID-19 sukurimą, laikantis tokių pačių kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartų, kaip ir visų kitų vakcinų atveju.

Šiuo metu revakcinacija nėra numatyta. Klinikiniuose tyrimuose paskiepyti žmonės yra ir toliau stebimi, kad būtų surinkta kaip įmanoma daugiau informacijos apie tai, kiek ilgai išlieka įgytas imunitetas po vakcinacijos. Revakcinacijos klausimai bus sprendžiami ateityje, kai bus turima daugiau duomenų apie vakcinos efektyvumą ligos valdymui bei mutacijų įtaka epideminiam procesui.

Policijos departamento teigimu, ateinantį savaitgalį budės 670 policijos ekipažų, dar 250 ekipažų – kontrolės postuose.

Įprastai, ne švenčių dienomis, budės 750 ekipažų, dar 60 policijos ekipažų dirbs papildomais ir tikrins judėjimo teisėtumą.

Blokavimo postus prie įvažiavimų į miestus policija įrengs šį savaitgalį – nuo gruodžio 18 dienos 13 val. iki gruodžio 20 dienos 21 val.

Kalėdų laikotarpiu – nuo gruodžio 23 dienos 13 val. iki gruodžio 27 dienos 21 val. Naujųjų metų laikotarpiu – nuo gruodžio 31 dienos 13 val. iki sausio 3 dienos 21 val.

Savivaldybių centrų prieigose įrengtuose postuose bus įrengiamos stebėjimo kameros, statomi draudžiamieji ženklai, dalis įvažiavimų bus užtverta techninėmis priemonėmis.

Kiekviename poste dirbs mažiausiai du pareigūnai, didelio eismo intensyvumo postuose policijai padės jos rėmėjai, taip pat šauliai ir kitos institucijos.

Šių priemonių įgyvendinimui, preliminariai prireiks 1,7 mln. eurų.

Policijos atmintinė – dažniausiai užduodami klausimai

Nuo trečiadienio policija rekomenduoja nevykti niekur, jeigu neturite vykimo ir buvimo teisėtumo pagrindžiančių dokumentų.

Jeigu išvyksite į kitą savivaldybę, o vėliau norėsite grįžti, tą padaryti bus galima tik turint tokius dokumentus, pavyzdžiui, nuomos sutartį, nuosavybės dokumentus, darbo santykius įrodančius dokumentus.

Be šių dokumentų, anot policijos, iki sausio 3 dienos imtinai grįžti nebus galima.

Policija taip pat primena, kad jeigu ne savo gyvenamosios vietos savivaldybėje turite nekilnojamojo turto arba ten esate registruotas, turite teisę išvykti, tačiau jums galioja kiti apribojimai – bendravimas vieno namų ūkio ribose.

„Pavyzdžiui, grįžimas pas tėvus, senelius ir (ar) kitus giminaičius šį reikalavimą pažeistų“, – tvirtina policija.

Jos teigimu, sugriežtinto karantino metu bus galima persikraustyti į kitą savivaldybę, tačiau būtina vykti su visais asmeniniais daiktais, o pareigūnas situaciją įvertins individualiai.

Policija teigia, kad vykstant į savo tikslą galima kirsti ir kelias savivaldybes, bet jos turi būti pakeliui į tą tikslą.

Be to, vykti perduoti maisto ir kitų dalykų į kitas savivaldybes net ir bekontakčiu būdu negalima, išskyrus atvejus, kai rūpinamasi asmenimis, kurie serga arba negali patys savimi pasirūpinti.

Vykti į kitas savivaldybes dėl planinių sveikatos priežiūros paslaugų leidžiama, tačiau irgi būtina turėti dokumentą, pavyzdžiui, el. patvirtinimą iš gydymo įstaigos.

Studentai, atsižvelgiant į tai, kad studijos vyksta nuotoliniu būdu, jeigu išvyks iš miesto, kuriame studijuoja, grįžti į jį negalės, nebent turi bendrabučio ar kitos gyvenamosios vietos nuomos sutartį, ar nekilnojamojo turto, ar yra registruoti toje savivaldybėje.

Apgyvendinimo paslaugų teikimas leidžiamas, tačiau jomis naudotis galima tik gyvenamosios vietos savivaldybės ribose, nepriklausomai nuo to, kada sudaryta apgyvendinimo paslaugų sutartis.

Prekių pristatymas į kitas savivaldybes galimas, atsiėmimas – tik toje pačioje savivaldybėje.

Bendradarbių vykimas vienu automobiliu galimas, skaičius ribojamas tik pagal transporto priemonėje įrengtą maksimalų vietų skaičių. Tokiu atveju asmenys turi pagrįsti, kad dirba kartu – parodyti darbo sutartis, darbuotojų pažymėjimus.

„Kartu būtina laikytis visų valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų reikalavimų, keliamų darbo metu“, – teigia policija.

Parsivežti vaikus iš kitos savivaldybės galima, tačiau pareigūnai kiekvieną situaciją vertins individualiai.

Jos teigimu, vežti vaikų į kitas savivaldybes, pavyzdžiui, pas senelius, negalima, taip pat negalima jų palikti pas giminaičius toje pačioje savivaldybėje.

„Parsivežti vaikus iš kitos savivaldybės galima, tačiau pareigūnai kiekvieną situaciją vertins individualiai ir galės imtis papildomų priemonių situacijai įvertinti. Pažymėtina, kad net ir leidus pasiimti vaikus, su giminaičiais kontaktuoti negalima“, – tvirtina pareigūnai.

Anot jų, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, judėjimo ribojimų metu su tuo iš tėvų vaikas ir turi būti. Vykti pas kitą iš tėvų galima tik tuo atveju, jei teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta aiškiai nustatyta pas abu tėvus.

Dėl ne nuotolinių ugdymo paslaugų vežti vaikus į kitą savivaldybę leidžiama, pavyzdžiui, į darželį, tačiau būtina turėti ugdymo paslaugų sutartį.

Galimas ir vykimas į oro, jūrų uostus, autobusų stotis ir iš jų, tačiau būtina turėti bilietus.

Iš užsienio grįžę asmenys, jeigu jiems netaikoma saviizoliacija, jie turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, gali vykti ir apsistoti tik ten.

Jeigu nekilnojamojo turto tokie asmenys neturi, gali vykti pas giminaičius, su kuriais bus. Tais atvejais, kai tarp asmenų nėra teisiškai formalių santykių, pareigūnai situaciją žada vertinti individualiai.

Ypač daug klausimų sulaukiama apie karantiną. Vaistininkė Miglė Kazakevičienė atsako į dažniausiai klientams nerimą keliančius klausimus.

– Ką galiu ir ko negaliu daryti tol, kol paskelbtas karantinas?

– Paprastai tariant, darykite tai, kas būtina, ir nesiimkite tų veiklų, kurios gali palaukti, ir tai, ko šiandien atlikti neprivalote. Paprasčiausiai, jeigu yra galimybė, tvarkykite reikalus internetu. Labai teisinga vengti viešų susibūrimo vietų arba tokių, kuriose gali rinktis daugiau žmonių. O jeigu rūpi, ką galite daryti ir kas draudžiama karantino metu, informaciją galite pasitikrinti oficialiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės puslapyje www.lrv.lt.

– Ką daryti, jei pasijutau prastai?

– Visuomet galite kreiptis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus nemokama karštąja linija numeriu 1808. Jie tokiu atveju geriausiai patars, kaip elgtis ir ką daryti.

– Dėl karantino jaučiu padidėjusį nerimą, ar dėl to turėčiau kreiptis pagalbos?

– Pirmiausia pasikalbėkite apie savo nerimą su artimaisiais, esančiais šalia, su šeimos nariais, draugais. Jeigu tokio žmogaus šiuo metu šalia nėra, visada su juo galima susisiekti telefonu. Dabar būtų pats laikas peržiūrėti savo vaistinėlę, kurioje galbūt turite B grupės vitaminų ar magnio preparatų – jie puikiai ramina nervų sistemą. Jeigu tik jie  tinkamo galiojimo, patariu juos naudoti. Dabar būtų pats laikas.

– Kokių vaistų patartina turėti namuose?

– Vaistų nuo koronaviruso ir vakcinos iki šiol nėra. Bet būtiniausių vaistų: peršalimo simptomams lengvinti, uždegimui ir skausmui mažinti galima įsigyti ir internetu. Taigi labai rekomenduočiau neplūsti į vaistines, nestovėti eilėse, saugoti save ir aplinkinius. Svarbu, kad nepamirštumėte stiprinti imunitetą – reguliariai maitinkitės, išeikite į lauką, pakvėpuokite grynu oru. Už lango – jau pavasaris, pasidžiaukite saule.

– Turiu senelius, tėvus, kuriais reikia rūpintis. Ar galiu ir toliau juos lankyti?

– Jeigu jaučiatės gerai, esate sveiki, neturėjote kontakto su sergančiu asmeniu, galite lankyti savo vyresnius artimuosius. Jeigu jaučiatės prastai, paprašykite, kad jūsų tėvus ar senelius aplankytų jūsų draugai, kaimynai arba kiti artimieji.

– Kada karantinas bus atšauktas?

– Deja, konkrečios dienos šiandien niekas negali pasakyti. Viskas priklausys nuo to, kaip seksis suvaldyti viruso protrūkį. Kol kas karantinas yra paskelbtas iki kovo 30 d. imtinai. Bet neatmetama prielaida, kad šis laikotarpis gali būti ir pratęstas.

– Ar gali būti, kad karantino metu pritrūks svarbiausių vaistų?

– Šiuo metu tokios grėsmės nėra. Vaistų užsakymas ir pristatymas vyksta įprastai, kaip ir iki paskelbiant karantiną. Vaistinės asortimentas yra nuolat papildomas.

– Ar gali būti, kad vaistinių veikla karantino laikotarpiu ateityje bus ribojama?

– Šiuo metu vaistinių veiklą nėra ribojama ir, remiantis kitų šalių praktika, vaistinių veikla nebus stabdoma.

– Kodėl turiu likti namuose ar neiti į darbą, jei nejaučiu jokių ligos simptomų?

– Labai svarbu suvokti ir suprasti, kad galime nejausti visiškai jokių arba tik nežymius simptomus iki keturiolikos parų po užsikrėtimo koronavirusu, todėl būtina laikytis numatytų rekomendacijų, likti namuose, kiek įmanoma apriboti socialinius kontaktus. Saugokime save ir aplinkinius.

„Sodra“ pateikia paprastus ir aiškius atsakymus į penkis dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus, susijusius su mokesčių reforma.

1. Mokesčius sujungs, ar nesumažės mano atlyginimas į rankas?

Atlyginimas, kurį gaunate į rankas, dėl mokesčių sujungimo negali sumažėti.

Sujungiant darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, gyventojų atlyginimas „ant popieriaus“ turi išaugti 1,289 karto. Gaunama suma „į rankas“ dėl to nesikeis arba padidės dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) plėtros.

2. Kodėl socialinio draudimo išmokos procentais mažėja? Ar sumažės ir jų dydis?

Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokos „į rankas“ nemažės.

Dėl nuo 2019 m. „ant popieriaus“ didėjančio atlyginimo (jis turi išaugti 1,289 karto), keičiama tik procentinė socialinio draudimo išmokų išraiška. O „į rankas“ išmokos, kaip ir atlyginimai, nemažėja.

Pavyzdžiui, pasirinkusi vienų metų trukmės vaiko priežiūros atostogas, mama šiandien turi teisę gauti 100 proc. kompensuojamo (buvusio) uždarbio dydžio išmokas.

Jei atlyginimas „ant popieriaus“ buvo 1000 eurų, tuomet „į rankas“ išmoka šiandien siekia 790 eurų, nes nuo išmokų atskaitoma 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Po reformos vaiko priežiūros išmoka, kai vaikas prižiūrimas vienus metus, procentais sudarys nebe 100 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio, bet 77,58 proc. Nuo 1289 eurų „ant popieriaus“ atskaičius GPM ir sveikatos draudimo įmokas tai bus tie patys 790 eurų „į rankas“.

3. Kokios procentais bus motinystės, ligos, nedarbo išmokos po pertvarkos?

Nuo 2019 m. sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius ir darbuotojų atlyginimams „ant popieriaus“ padidėjus 1,289 karto, keičiama procentinė „Sodros“ išmokų išraiška.

Išmokų mokėjimo tvarka, stažo reikalavimai, išmokų, gaunamų „į rankas“, dydis liks tokie pat, kaip ir iki šiol.

4. Šiuo metu auginu vaiką ir laukiuosi, bet vaikelis gims kitąmet. Kaip bus skaičiuojama motinystės ir vaiko priežiūros išmoka – juk atlyginimas „ant popieriaus“ šiemet gerokai mažesnis nei kitąmet?

Išmokų mokėjimo tvarka, stažo reikalavimai, išmokų, gaunamų „į rankas“, dydis liks tokie pat, kaip ir iki šiol.

Jei teisę į motinystės ar vaiko priežiūros išmoką įgysite 2019-aisiais, išmoka (kaip ir dabar) bus skaičiuojama vertinant per pastaruosius 12 mėnesių (atmetus paskutinį mėnesį prieš teisės į išmoką atsiradimą) turėtas pajamas. Na, o 2018 m., iki darbuotojo ir darbdavio mokesčių sujungimo, gautos pajamos bus dar padaugintos iš 1,289.

Pavyzdžiui, teisę į motinystės išmoką įgysite 2019 m. balandį. Jūsų atlyginimas „ant popieriaus“ šiemet buvo 1 000 eurų.

5. Kaip bus apskaičiuojama ligos išmoka? Ar ji nesumažės?

Išmoka nesumažės ir bus apskaičiuojama taip pat, kaip ir dabar. Jei į 3 mėnesių laikotarpį, pagal kurį skaičiuojama išmoka, pateks mėnesiai iš 2018 m. – tuo metu turėtos draudžiamosios pajamos bus padaugintos iš 1,289.

Beje, naudinga žinoti, kad norint ateityje ligos išmokas gauti automatiškai, be papildomų prašymų, „Sodros“ asmeninėje paskyroje gyventojui galima užpildyti neterminuotą prašymą.

Visais rūpimais klausimais – nuo buitinių, socialinių iki tiesiog gyvenimiškų – ji eteryje stengiasi pagelbėti nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. O „TV diena“ R. Vasiliauskienei pateikė nedažnai užduodamus klausimus.

– Kuo jus žavi ir „veža“ televizija?

– Aš mėgstu kalbėti žmonėms ir kiekvieną dieną – dirbu radijuje, bet matyti žmones ir būti matomai mane ypač vilioja. Devyneri metai tarp keturių sienų – norisi truputį išeiti į žmones.

– Kuo skiriasi televizijos ir radijo eterio adrenalinas?

Svarbiausias vaistas nuo depresijos – atrasti mėgstamą veiklą, tada ir pilkas dangus šviesesnis atrodo.

– Dar nesu dirbusi televizijos tiesioginiame eteryje, tai būtų labai įdomi patirtis. O radijas yra čia ir dabar – jei pasakai žodį, sakinį, suklysti, pasakai nesąmonę, tai ją visi ir išgirsta. Kelio atgal nėra. O televizija leidžia klysti ir pasitaisyti, kita vertus, kiekvienas veido raumuo, mimika matoma žiūrovui. Į radiją gali ateiti susivėlusi, nepasidažiusi, blogos nuotaikos, ir tavęs niekas nematys. Su chalatu nesu sėdėjusi, bet kartais tikrai būna rytų, kai nesinori galvoti, kuo apsirengti – imi megztinį ir mauni lauk. Radijas dėl to yra atlaidus. Tai ir yra didžiausi darbo televizijoje ir radijuje skirtumai.

– Kokiomis pasakytomis nesąmonėmis galite „pasigirti“?

– Nusikeikusi nesu, bet turėjau pašnekovą, riebiai rusiškai nusikeikusį tiesioginiame eteryje. Man nesąmonių dažniausiai nutinka penktadienį, kai jau smegenys atsipalaiduoja, pavyzdžiui, pradedu sakyti sakinį ir nežinau, kaip jį užbaigti. Dažniausiai klausytojams taip ir pasakau, kaip yra, – kad tiesiog pamiršau, ką norėjau pasakyti, kad ir man būna juodų dienų ir pasitaiko nebūti idealiai.

– Kokių keistų klausimų kyla TV laidos žiūrovams?

– Įvairiausių – praktinių iki tokio, kodėl kalbama tema, kuri internete prieš tris dienas aptarta. Žiūrovai ne visuomet supranta, kad televizijos reportažams reikia laiko, o atsakymai į laidos klausimus yra parengiami iš anksto, o ne tą pačią dieną. O informuoti greitai yra skirtos žinios.

– Ką atsakytumėte laidos žiūrovei, klausiančiai, ko nori vyrai?

– Ko nori vyrai ir ko nori moterys yra fundamentaliausi klausimai pasaulyje, į kuriuos atsakymo nebuvo ir niekad nebus. Bet žmogus, turintis antrąją pusę, per gyvenimą supranta kai kuriuos dalykus, ko ji nori. Pavyzdžiui, moterys kartais pamiršta, kad vyrai mėgsta pabūti vieni. Vyrui naudinga žinoti, kad moteriai patinka apsipirkti. Atrodo, du paprastai dalykai, kurie gali labai palengvinti gyvenimą ir išvengti konfliktų.

– O kodėl lietuviai nesišypso?

– Man atrodo, kad lietuviai šypsosi ir kuo toliau, tuo labiau. Tik toks mūsų mentalitetas, esame santūresni nei pietiečiai. Bet pažiūrėkit – vos išlenda saulė, ypač žiemą, kai dangus cepelinų spalvos, kiek žmonių šypsosi ir kaip jiems gera. Gal su klimato atšilimu daugiau lietuvių šypsenų sulauksim.

– Ko reikia, kad vyras pasipirštų?

– Vyrui reikia duoti laisvę, nes kuo labiau moteris jį spaus, tuo mažiau jis norės pirštis. Parodyti, kad tu to norėtum, yra gerai, bet versti tai daryti turbūt yra pats blogiausias žingsnis. Didesnė paskata vyrui būna, kai aplink draugai pradeda pirštis savo moterims.

Vaidinti visą gyvenimą jaunamartę ir -aitę man atrodo juokinga. Jei sutikai tekėti, tai, manau, turėtum ir to žmogaus pavardę priimti.

– Kodėl ištekėjusi pasirinkote vyro pavardę ir net nesutrumpintą?

– Visų pirma, esu tradicinių pažiūrų. Mano vyro pavardė Lietuvoje yra labai populiari. Man atrodo, būtų juokinga trumpinti tokias pavardes kaip Kazlauskas, Petrauskas, Vasiliauskas. Yra gražių, trumpinimui tinkamų pavardžių, bet man gražu, kai moteris turi vyro pavardę. Vaidinti visą gyvenimą jaunamartę ir -aitę man atrodo juokinga. Jei sutikai tekėti, tai, manau, turėtum ir to žmogaus pavardę priimti. Žinoma, būna atvejų, kai vyro pavardė labai keista ar nelabai graži, tada gal ir jis gali keisti į tavąją. Bet iš esmės pavardė – formalumas.

– Be ko negalite gyventi?

– Be muzikos. Ji visada šalia manęs, mano gyvenimo dalis. Ir be alyvuogių. Jų visada privalo būti mano šaldytuve. Jei nėra alyvuogių, vadinasi, atėjo badas.

– Kuo būtumėte, jei būtumėte paukštis?

– Žvirblis, kuris daug čirška. Arba papūga, kuri sėdi ir visą dieną gali prašnekėti, kol jos narvelio neuždengsi. Nors gal geriau būti papūga laisvėje.

– Eidama į darbą radote 100 eurų. Kam juos išleistumėte?

– Aišku, batams. Jų moteriai niekad nėra per daug. Dar vieni tikrai rastų vietos mano spintoje.

– Ar pragyventumėte iš minimalios algos?

– Manau, pragyvenčiau. Juk buvau studentė, iš mamos gaudavau 20 litų savaitei ir pragyvendavau kažkaip. Poreikius reikėtų labai apriboti, bet išgyventi tikrai įmanoma.

– Ar iš meilės keistumėte religiją, šalį?

– Viena kita mano draugė ištekėjo už musulmono, bet religijos keisti nesiruošia. Visgi ir aš nekeisčiau, ieškočiau žmogaus, kuris neverstų manęs to daryti. O šalį, matyt, ryžčiausi palikti. Dėl meilės galima daug padaryti. Yra daug pavyzdžių, kai išvažiavę gyventi į kitą šalį žmonės gerai gyvena, tad drįsčiau ir aš.

– Ko palinkėtumėte didžiausiam priešui?

– Sveikos konkurencijos. Jei žmogus mano priešas, vadinasi, nemėgsta to, ką aš darau. Konkurencija yra gerai, tik sveikai tai daryti reikia – palinkėčiau tai suprasti.

– Kaip kovojate su žiemos depresija?

– Sportu. Esu snieglenčių gerbėja. Važiuoju į Liepkalnį, čiuožinėju kelias valandas, išsidūkstu, ir depresija nepuola. Svarbiausias vaistas nuo depresijos – atrasti mėgstamą veiklą, tada ir pilkas dangus šviesesnis atrodo. Jei žmogui teikia malonumo, galima ir knygas skaityti.

– Kokia jūsų didžiausia baimė?

– Daryti, ko labai nemėgstu. O kalbant apie fobijas, esu didžiausia klaustrofobikė iš visų sutiktų. Susikaupusi liftu važiuoju, kai to labai reikia, bet gyventi dešimtame aukšte nenorėčiau.

– Ko norėtumėte išmokti?

– Labai norėjau išmokti daryti makiažą, tad baigiau makiažo akademiją. O dabar labai noriu išmokti važinėti motociklu. Moku važinėti motoroleriu, kelerius metus juo važinėjau, bet noriu išlaikyti motociklo teises ir įsigyti motociklą. Motociklai mane visuomet žavėjo, moteris ant motociklo atrodo labai gražiai. Mano vyras jau turi motociklo teises, todėl kada nors ateityje, kai turėsime garažą, pastatysime jame ir motociklą. Noriu sėdėti ne tik už nugaros, bet ir pati vairuoti.

D.U.K.

Jūs klausiate – mes atsakome. Tai, kas vienam smulkmena, kitam galbūt – galvos skausmą kelianti problema. Laidoje „Dažniausiai užduodami klausimai“ (D.U.K.) atsakoma į visus kauniečiams rūpimus klausimus ir kviečiama jų užduoti dar daugiau. Ar gali būti, jog parke vedžiojamas šuo laksto ant mirusiųjų? Kiek mokėsime už šildymą? Ar daugiabučių liftai pavojingi gyvybei? Kas ir kodėl miesto aikštes ir skverus pavadino kitų šalių pavadinimais? Tiesūs atsakymai – laidoje.

D.U.K. – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 20.20 val. per "Init" televiziją.