Abu apykojes turės nešioti dar mažiausiai tris mėnesius.

Teismo įsitikinimu, A. Paleckiui ir D. Bertauskui paskirta kardomoji priemonė šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pateisinama, neprieštarauja tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamai praktikai.

Šiaulių apygardos teismas trečiadienį paskelbta nutartimi įpareigojo A. Paleckį nuo 21 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, teismas pabrėžė, jog A. Paleckis yra dirbęs keliose Europos Sąjungos valstybėse, taip pat darbo reikalais vykęs į Rusiją, su kuria yra siejamas jam pareikštas kaltinimas, pastarojoje valstybėje jis praleido savo vaikystę.

Kaltinamajam teismas išaiškino, kad jis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, laikytis nustatytos dienotvarkės. Draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

„A. Paleckis įspėtas, kad už paskirtos kardomosios priemonės sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė, jeigu tam būtų pagrindas“, – rašoma teismo pranešime.

A. Paleckis kardomąją priemonę prašė pakeisti į švelnesnę, o kitas kaltinamasis D. Bertauskas – visiškai panaikinti.

Teismas konstatavo, kad iki kaltinamajam D. Bertauskui nustatyto intensyvios priežiūros termino pabaigos – liepos 10 dienos – išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą nėra galimybės dėl teisėjos atostogų, sprendimo paskelbimas numatytas liepos 27 dieną.

Nebetęsti kaltinamajam D. Bertauskui paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino, kaip prašo kaltinamasis ir jo gynėjas, ar šią kardomąją priemonę keisti į švelnesnę, pasak teismo, nėra pagrindo.

Teismas pabrėžė, kad D. Bertauskas kaltinamas padaręs tyčinį baigtą labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta itin griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki penkiolikos metų. Be to, ir ankstesnėse teismo nutartyse skiriant šią kardomąją priemonę bei pratęsiant jos terminą, akcentuota, jog būtina riboti kaltinamojo D.  Bertausko galimybę bendrauti su kitais proceso dalyviais, Rusijoje esančiais asmenimis, eliminuoti pasislėpimo galimybę, užtikrinti kitų įpareigojimų vykdymą, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, teismo nuomone, nėra galimybės kontroliuoti kaltinamojo buvimo vietos.

D. Bertauskas nuo 24 val. iki 7 val. turi būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, kai išvykimas iš gyvenamosios vietos susijęs su lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, nesilankyti įstaigose (interneto kavinėse ir pan.), kuriose teikiamos viešos interneto paslaugos,  nebendrauti ir neieškoti ryšių pačiam ir per kitus asmenis su teismo nurodytais asmenimis.

Prokurorė Vilma Vidugirienė gegužę pasiūlė šnipinėjimu kaltinamam buvusiam politikui A. Paleckiui skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o kartu su juo teisiamą vilnietį verslininką D. Bertauską atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Byloje A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

A. Paleckis kaltinimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais, o D. Bertauskas kaltę pripažino ir pareiškė atsiprašantis valstybės.

Prokurorė Vilma Vidugirienė mano, kad kardomąją priemonę tikslinga pratęsti tokiomis pat sąlygomis kaip anksčiau.

„Bylos nagrinėjimas nėra baigtas, kardomąją priemonę tikslinga taikyti, kada bus teismo sprendimas, nėra žinoma. Maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui turi būti pratęsta“, – per posėdį Šiaulių apygardos teisme sakė prokurorė V. Vidugirienė.

A. Paleckis kardomąją priemonę prašė pakeisti į švelnesnę, o kitas kaltinamasis D. Bertauskas – visiškai panaikinti.

„Pakankamai ilgai taikoma, neturėjau jokių pažeidimų, byla eina į pabaigą, prašau panaikinti, nepratęsti termino“, – teismui sakė D. Bertauskas.

Nutartys dėl intensyvios priežiūros termino pratęsimo bus skelbiamos trečiadienį.

Toliau posėdyje antradienį tęsiamos baigiamosios kalbos, ginamąją kalbą pradėjo sakyti vienas A. Paleckio advokatų Adomas Liutvinskas.

Prokurorė V. Vidugirienė gegužę pasiūlė šnipinėjimu kaltinamam buvusiam politikui A. Paleckiui skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o kartu su juo teisiamą vilnietį verslininką D. Bertauską atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, prokurorė teigė A. Paleckio ir D. Bertausko kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu surinktais duomenimis, Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga, kratų metu rastais ranka rašytais, išplėšytais ir užtušuotais užrašais, dokumentais ir kitais duomenimis.

Anot V. Vidugirienės, D. Bertauskas savo kaltę pripažino viso proceso metu, jo parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs, tuo tarpu, A. Paleckis savo parodymų versijas keitė priklausomai nuo naujausių bylų atsiradusių duomenų.

V. Jončo teigimu, prokurorė pabrėžė, kad abu kaltinamieji turėjo konkrečius sąrašus su Sausio 13-osios byloje dalyvaujančių teisėjų, prokurorų ir advokatų pavardėmis, apie kuriuos turėjo rinkti informaciją, todėl neabejotinai suvokė, kokį nusikaltimą daro ir, kad yra užverbuoti užsienio valstybės.

Kalbėdama apie D. Bertauską prokurorė teigė, kad jo išsamūs parodymai padėjo atskleisti šį sunkų nusikaltimą, todėl teismo prašoma jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Byloje A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, prokurorai į teismą kreipėsi prašydami pratęsti A. Paleckiui taikomą intensyvią priežiūrą maksimaliam leistinam laikotarpiui.

Buvęs politikas ir jo advokatai tokiam prokuroro prašymui prieštaravo ir teigė, kad nepatogumų A. Paleckiui sukelia tiek apykojės nešiojimas, tiek tai, kad jis negali išvykti iš Vilniaus miesto ribų.

Tačiau, anot teismo, A. Paleckis nenurodė jokios priežasties, kodėl jam reikėtų išvykti iš Vilniaus, tad teismo vertinimu, kardomoji priemonė yra pateisinama ir būtina šioje proceso stadijoje.

„Tenkinti kaltinamojo Algirdo Paleckio ir jo gynėjo prašymą nepratęsti intensyvios priežiūros terminą (...) nėra pagrindo esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms“, – rašoma nutartyje.

A. Paleckis įpareigotas būti namuose nuo 21 iki 6 valandos ir neišvykti iš Vilniaus miesto ribų, išskyrus, kai tai reikia padaryti dėl dalyvavimo teisme. Jis taip pat privalo nešioti elektroninį sekimo prietaisą – apykoję.

Kartu su A. Paleckiu kaltinamam D. Bertauskui prokuroras taip pat siekė pratęsti intensyvią priežiūrą trims mėnesiams, o šis kaltinamasis ir jo gynėjai tokiam prokuroro prašymui neprieštaravo.

D. Bertauskas įpareigotas būti namuose nuo 24 iki 7 valandos, išskyrus, jei išvykimas būtų susijęs su apsilankymu gydymo įstaigoje. Taip pat jam uždrausta lankytis įstaigose teikiančiose viešojo interneto paslaugas ir bendrauti ar kitaip ieškoti ryšio su A. Paleckiu bei dar keliais asmenimis.

Kardomosios priemonės abiems kaltinamiesiems pratęstos nuo spalio 6 dienos.

Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas savo kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas savo kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Teismo nutartis dėl kardomųjų priemonių per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaip BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas, D. Bertauskui anksčiau skirta intensyvi priežiūra buvo pratęsta dar trims mėnesiams, tačiau jam leista išvykti iš namų darbo reikalais nuo 7 iki 24 valandos.

Pasak V. Jončo, prokurorė teismo prašė pratęsti anksčiau skirtą kardomąją priemonę trims mėnesiams tomis pačiomis sąlygomis, o D. Bertauskas ir jo gynėjas pateikė prašymą sušvelninti sąlygas dėl su darbu susijusių priežasčių ir prašė leisti išvykti iš namų nuo 7 iki 2 valandos.

Prašymus išnagrinėjęs teismas pasisakė, kad intensyvi priežiūra šioje bylos stadijoje D. Bertauskui yra skirta pagrįstai bei teisėtai, tačiau iš dalies patenkino kaltinamojo prašymą dėl lengvesnių kardomosios priemonės sąlygų.

Balandžio 7 dienos sprendimu Šiaulių apygardos teismas D. Bertauską buvo įpareigojęs būti namuose nuo 22 iki 7 valandos, išskyrus, kai reikia vykti į gydymo įstaigą.

Jam taip pat buvo uždrausta lankytis įstaigose, teikiančiose viešas interneto paslaugas bei bendrauti su tam tikrais byloje minimais asmenimis, tarp jų – ir su A. Paleckiu. Ši kardomosios priemonės dalis liko nepakeista.

Pirmadienį vykusiame posėdyje toliau buvo tęsiama kaltinamųjų apklausa. Pasak teismo atstovo, byloje toliau parodymus duoda A. Paleckis, D. Bertausko apklausa dar neprasidėjo.

A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas savo kaltę neigia ir teigia atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas savo kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Teismo atstovo Vytauto Jončo teigimu, intensyvi priežiūra pratęsta trims mėnesiams nuo balandžio 10 dienos.

D. Bertauskas įpareigotas būti namuose nuo 22 iki 7 valandos, išskyrus, kai reikia vykti į gydymo įstaigą. Kaltinamajam uždrausta lankytis įstaigose, teikiančiose viešas interneto paslaugas bei bendrauti su tam tikrais byloje minimais asmenimis, tarp jų – ir su A. Paleckiu.

Vilnietis verslininkas taip pat turės dėvėti apykoję, draudžiama ją nusiimti ar bandyti sugadinti.

Anksčiau D. Bertauskui skirtą namų areštą teismas panaikino ir teigė, kad švelnesnės kardomosios priemonės bus efektyvios ir užtikrins Baudžiamojo proceso kodekse keliamų tikslų įgyvendinimą. Priimant šį sprendimą atsižvelgta ir į šiuo metu Lietuvoje galiojantį karantiną.

Anot V. Jončo, teismas įspėjo D. Bertauską, kad pažeidus jam skirtas kardomąsias priemones, jos gali būti sugriežtintos.

Pirmadienį Lietuvos apeliacinis panaikino suėmimą ir skyrė švelnesnes kardomąsias priemones toje pačioje byloje šnipinėjimu kaltinamam A. Paleckiui. Jam taip pat skirta intensyvi priežiūra, paimtas užstatas, asmens tapatybės dokumentai ir uždėta apykojė.

A. Paleckis buvo laikomas suimtas nuo 2018 metų spalio.

Buvęs politikas kartu su verslininku D. Bertausku kaltinamas šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje.

Kaltinimų A. Paleckis nepripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.