Tai, kad dėl netinkamo institucijų veikimo priteistą neturtinę žalą atlygins ši ministerija, patvirtino ir vidaus reikalų ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič.

„Atsižvelgiant į tai, kad procesiniais sprendimais (...) neturtinė žala priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Bendrojo pagalbos centro, Ryšių reguliavimo tarnybos bei Vidaus reikalų ministerijos, tokio pobūdžio žalos atlyginimas turi būti mokamas iš Teisingumo ministerijos valdomų asignavimų“, – teigė ji.

Pasak ministrės patarėjos, Teisingumo ministerija per tris mėnesius nuo teismo sprendimo gavimo turi sumokėti šią sumą ir „asignavimus pervesti į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą“.

B. Zaborovskos-Zdanovič teigimu, kol kas Vidaus reikalų ministerijoje nesvarstoma galimybė regreso tvarka reikalauti tuo metu įstaigoms vadovavusių ir tinkamų sprendimų neužtikrinusių asmenų atlyginti valstybės patirtą žalą.

„Kol kas Vidaus reikalų ministerija yra susikoncentravusi į tinkamą teismo sprendimo vykdymą, operatyvų žalos atlyginimo proceso organizavimą“, – sakė ministrės patarėja.

Pagal 2017 metais priimtą įstatymą, valstybė regreso tvarka gali išieškoti išlaidas, kurias patyrė atlygindama valdžios institucijų padarytą žalą, iš už tai atsakingų asmenų.

Jei teisme nustatoma, kad žala padaryta tyčia, galima išieškoti visą sumokėtą sumą, o jei tyčia nėra įrodoma, valstybė gali išieškoti ne daugiau kaip devynių vidutinių kalto asmens darbo užmokesčio dydžio sumą.

Portalas delfi.lt birželio pabaigoje pranešė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė, jog Bendrasis pagalbos centras (BPC), Ryšių reguliavimo tarnyba ir Vidaus reikalų ministerija solidariai turės atlyginti 250 tūkst. eurų dydžio žalą dėl kančios, kurią patyrė žiauriai nužudyta mergina.

Teismas konstatavo, kad valstybinės institucijos neįgyvendino teisės aktais numatytų veiksmų, kurie būtų leidę nustatyti į BPC skambinusios merginos buvimo vietą ir taip padėję išvengti tragedijos.

Taip pat šiuo sprendimu įtvirtinta nuostata, kad žalą dėl neteisėtų valstybės veiksmų ar neveikimo galima priteisti ir po mirties.

Pasak portalo, nužudytosios merginos žalą paveldėjo jos motina.

Septyniolikmetė nužudyta 2013-ųjų rugsėjo 21-osios rytą. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Julius Jakubaitis ir Deividas Antanaitis, apsvaigę nuo alkoholio bei psichotropinių ir narkotinių medžiagų, pamatė autobusų stotelėje laukiančią merginą ir jėga įsodino ją į automobilį.

Neteisėtai atėmę laisvę ir galimybę priešintis, vyrai prieš nepilnametę panaudojo seksualinę prievartą. Siekdami nuslėpti šiuos brutalius nusikaltimus, bejėgiškos būklės auką kaltinamieji netrukus nužudė sudegindami gyvą automobilio bagažinėje.

Prieš mirtį į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi mergina nurodė, kad yra išžaginta ir pagrobta dviejų vaikinų. Ji teigė esanti vežama automobilio bagažinėje, tačiau pareigūnams nepavyko nustatyti skambinančiosios buvimo vietos. Mergina apie valandą bendravo su BPC ir policija, tačiau taip ir nebuvo išgelbėta.

Merginos žudikai yra nuteisti kalėti iki gyvos galvos.

Po įvykio Dembavoje iš Bendrosios pagalbos centro vadovo pareigų pasitraukė ilgametis jo vadovas Artūras Kedavičius.

Kaip pranešė portalas delfi.lt, nužudytos septyniolikmetės patirtą neturtinę žalą paveldėjo jos motina.

Nužudytosios šeimai atstovavusio advokato Lino Žalnieriūno teigimu, tokiu sprendimu yra formuojama nauja teismų praktika – žalą dėl neteisėtų valstybės veiksmų ir neveikimo galima prisiteisti ir po mirties.

„Teismas sutiko su mūsų apeliacinio skundo argumentais ir motyvais, kad žiauriai nužudyta mergina patyrė neturtinę žalą, ir kad tokio žalos atlyginimo už ją gali paprašyti jos giminaičiai (paveldėtojai), – portalui sakė advokatas L. Žalnieriūnas. – Teismas ryžosi pakeisti nusistovėjusią teismų praktiką, neabejotinai turėsiančią įtakos ir kitose teisės šakose sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, kadangi pagrįstai ir motyvuotai nusprendė, jog galima priteisti paties mirusiojo patirtą neturtinę žalą, net jei toks asmuo ir nespėjo pateikti procesinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nes mirė“.

Valstybei šioje byloje atstovavo Bendrasis pagalbos centras, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Vidaus reikalų ministerija.

„Tai drąsus, teisingas ir didesnį saugumą mums visiems sukuriantis sprendimas. Iki šio teismo sprendimo buvo galima reikalauti tik paties giminaičio ar šeimos nario patirtos neturtinės žalos, atsiradusios dėl jam artimo žmogaus gyvybės atėmimo, atlyginimo. Tačiau šiuo sprendimu pripažinta teisė reikalauti ir gauti paties mirusio asmens dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, atsiradusių gyvybės atėmimo metu, patirtos žalos atlyginimą“, – portalui sakė šeimos advokatas.

Į teismą kreipęsi nužudytosios artimieji prašė pripažinti, kad Lietuvos valstybė, neužtikrinusi faktinės galimybės nustatyti bendruoju pagalbos telefonu skambinančiojo buvimo vietos, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, t. y. pažeidė Europos Sąjungos direktyvas bei Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatus.

Dėl šio pažeidimo nebuvo galimybės laiku nustatyti merginos buvimo vietos, kai ji kreipėsi pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą, nors Europos Sąjungos direktyvos įpareigojo Lietuvą nustatyti skambinančiojo bendruoju pagalbos telefonu buvimo vietą neatsižvelgiant į tai, ar yra skambinama su, ar be SIM kortelės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas anksčiau yra konstatavęs, kad Bendrasis pagalbos centras, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Vidaus reikalų ministerija turėjo pareigą užtikrinti bendrojo Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numerio 112 tinkamą funkcionavimą siekiant nustatyti skambinančiojo asmens vietą, tačiau to nepadarė.

Įvertinęs mobiliojo ryšio paslaugų svarbą viešajam saugumui bei Vidaus reikalų ministerijai suteiktą kompetenciją formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką šioje srityje, teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti kiekvienos institucijos veiksmų (neveikimo) neteisėtumą.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nužudytajai nepriteisė neturtinės žalos, nes nutarė, kad nukentėjusioji nebuvo išreiškusi procesinio reikalavimo ginti jos materialiąsias teises, taip pat nebuvo apibrėžusi patirtos neturtinės žalos, todėl jos teisė į neturtinės žalos atlyginimą negali būti perimama.

Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs LVAT su tokia teismo pozicija nesutiko.

„Šioje konkrečioje byloje nagrinėjama situacija ne tik nekelia abejonių dėl nepilnametės nukentėjusiosios motinos patirtų išgyvenimų, skausmo bei apmaudo ir suvokimo, kad valstybės institucijos nesiėmė teisės aktais reikalaujamų veiksmų, kurie galimai būtų leidę išsaugoti dukters gyvybę, bet ir abejonių, jog dar didesnę neturtinę žalą patyrė pati nukentėjusioji“, – nurodė teismas.

„Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad nagrinėjamos bylos specifika – valstybė, neteisėtai neveikdama per atsakingas institucijas, nevykdė pareigos užtikrinti žmogaus (nepilnametės) teisių ir laisvių apsaugą, byloje esant išsamių tiesioginių įrodymų, atspindinčių išskirtinius nukentėjusiosios tiesiogiai patirtus dvasinius išgyvenimus ir kančias, sudaro prielaidas pripažinti motinai reikalavimo teisę į nepilnametės dukters patirtos neturtinės žalos atlyginimą“, – rašoma teismo nutartyje.

Septyniolikmetė buvo nužudyta 2013-ųjų rugsėjo 21-osios rytą. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Julius Jakubaitis ir Deividas Antanaitis, apsvaigę nuo alkoholio bei psichotropinių ir narkotinių medžiagų, pamatė autobusų stotelėje laukiančią merginą ir jėga įsodino ją į automobilį.

Neteisėtai atėmę laisvę ir galimybę priešintis, vyrai prieš nepilnametę panaudojo seksualinę prievartą. Siekdami nuslėpti šiuos brutalius nusikaltimus, bejėgiškos būklės auką kaltinamieji netrukus nužudė sudegindami gyvą automobilio bagažinėje.

Prieš mirtį į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi mergina nurodė, kad yra išžaginta ir pagrobta dviejų vaikinų. Ji teigė esanti vežama automobilio bagažinėje, tačiau pareigūnams nepavyko nustatyti skambinančiosios buvimo vietos. Mergina apie valandą bendravo su BPC ir policija, tačiau taip ir nebuvo išgelbėta. Ieškovai mano, kad policijos atvykimo laikas būtų buvęs trumpesnis, jeigu būtų buvusi nustatyta nukentėjusiosios buvimo vieta.

Merginos žudikai yra nuteisti kalėti iki gyvos galvos.

Po įvykio Dembavoje iš Bendrosios pagalbos centro vadovo pareigų pasitraukė ilgametis jo vadovas Artūras Kedavičius. 

Ministerija sumokės artimiesiems priteistą žalą

Vidaus reikalų ministerija žada sumokėti Dembavoje automobilio bagažinėje sudegintos merginos artimiesiems priteistą ketvirčio milijono eurų neturtinės žalą, sako ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič.

„Teigiamai vertiname, jeigu yra sprendimas sumokėti tą kompensaciją, tai ji bus sumokėta (...) Toks sprendimas yra tinkamas ir tikrai, kaip institucija, suprantam ir užjaučiam tuos žmones, kurie nukentėjo ir tikrai nežadam nei skųsti, nei kažkaip ginčyti“, – antradienį BNS sakė vidaus reikalų ministrės patarėja.

36 metų vyras nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos už nepilnametės išžaginimą ir gyvos sudeginimą automobilio bagažinėje.

Pasak nutartį paskelbusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Jono Prapiesčio, nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų, pamindamas elementarų žmogiškumą, atsiskleidė, kaip itin ciniškas, žiaurus ir visiškai abejingas kito žmogaus išgyvenimams bei gyvybei asmuo.

„Todėl tik laisvės atėmimas iki gyvos galvos gali sulaikyti tokį asmenį nuo naujų nusikaltimų padarymo, apsaugoti visuomenę nuo tokio pavojingo asmens ir užtikrinti teisingumo, proporcingumo, humaniškumo principų įgyvendinimą“, – konstatavo bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija.

Teismo nuomone, nuteistojo tvirtinimas, kad jis neprisidėjo prie nukentėjusiosios nužudymo, nes nusikaltimo vietoje pasirodė, kai automobilis jau liepsnojo, paneigia žemesniųjų pakopų teismų nustatytos faktinės aplinkybės.

Kaip pranešė teismas, byloje esančia įrodymų visuma nustatyta, kad padegant automobilį J.Jakubaitis buvo įvykio vietoje. Tai, kad nėra konkrečiai nustatyta, kuris iš nuteistųjų padegė automobilį, nepaneigia jo kaltės ypatingai žiauriai nužudant bejėgiškos būklės nukentėjusiąją.

Pasak bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos, nepagrįstas yra ir vyro tvirtinimas, kad jam skirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos prilygsta kankinimui ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humaniškumo principams.

J.Jakubaitis kalėti iki gyvos galvos nuteistas kartu su 25 metų Deividu Antanaičiu. Nuosprendį abiem vyrams 2014 metų gruodį paskelbė Panevėžio apygardos teismas.

Septyniolikmetė nužudyta 2013-ųjų rugsėjo 21-osios rytą. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad J.Jakubaitis ir D.Antanaitis, apsvaigę nuo alkoholio bei psichotropinių ir narkotinių medžiagų, pamatė autobusų stotelėje laukiančią merginą ir jėga įsodino ją į automobilį.

Neteisėtai atėmę laisvę ir galimybę priešintis, vyrai prieš nepilnametę panaudojo seksualinę prievartą. Siekdami nuslėpti šiuos brutalius nusikaltimus, bejėgiškos būklės auką kaltinamieji netrukus nužudė sudegindami gyvą automobilio bagažinėje.

Prieš mirtį į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi mergina nurodė, kad yra išžaginta ir pagrobta dviejų vaikinų. Ji teigė esanti vežama automobilio bagažinėje, tačiau pareigūnams nepavyko nustatyti skambinančiosios buvimo vietos.

Nors ant kojų buvo sukelti visi tą naktį Panevėžyje budėję policijos ekipažai, jiems nepavyko surasti žalios spalvos automobilio, kuriuo vežta nepilnametė. Po valandos gelbėtojai gavo pranešimą apie miške atvira liepsna degantį automobilį. Atvykus į įvykio vietą ir užgesinus automobilį „Volkswagen Passat“, jo bagažinėje rastas sudegęs kūnas.

Priimdamas galutinę nutartį Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų vieta vertybių hierarchijoje.

„Nepilnametė mergina buvo sumušta, pažeminta, išžaginta, prieš jos valią uždaryta automobilio bagažinėje ir iš esmės gyva sudeginta, jai sukeliant ypač dideles kančias“, – pabrėžė teismas ir atmetė nuteistojo J.Jakubaičio kasacinį skundą.

Po įvykio Dembavoje iš Bendrosios pagalbos centro vadovo pareigų pasitraukė ilgametis jo vadovas Artūras Kedavičius.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį paskelbė, kad už nepilnametės išžaginimą ir gyvos sudeginimą automobilio bagažinėje prie Dembavos 24 metų Deividas Antanaitis ir 35 metų Julius Jakubaitis turi kalėti iki gyvos galvos. Jų skundai dėl bausmės atmesti.

„Nėra jokio pagrindo keisti nuosprendį, kaltė pilnai įrodyta dėl visų veikų. Bausmės paskirtos tinkamos, nėra jokio pagrindo švelninti bausmę“, - sakė teisėja Regina Gaudutienė.

Nuosprendį abiem vyrams pernai gruodį paskelbė Panevėžio apygardos teismas. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Septyniolikmetė buvo nužudyta 2013-ųjų rugsėjo 21-osios rytą. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad J.Jakubaitis ir D.Antanaitis rugsėjo 21-osios rytą Panevėžyje, apsvaigę nuo alkoholio bei psichotropinių ir narkotinių medžiagų, pamatė autobusų stotelėje laukiančią merginą ir jėga įsodino ją į automobilį.

Neteisėtai atėmę laisvę ir galimybę priešintis, vyrai prieš nepilnametę panaudojo seksualinę prievartą. Siekdami nuslėpti šiuos brutalius nusikaltimus, bejėgiškos būklės auką kaltinamieji netrukus nužudė sudegindami gyvą automobilio bagažinėje.

Prieš mirtį į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi mergina nurodė, kad yra išžaginta ir pagrobta dviejų vaikinų. Ji teigė esanti vežama automobilio bagažinėje, tačiau pareigūnams nepavyko nustatyti skambinančiosios buvimo vietos.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad tik D. Antanaitis padegė automobilį ir taip nužudė merginą ir kad neva J. Jakubaitis nedalyvavo padarant šį nusikaltimą.

„Apeliacinis teismas nustatė, kad skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą ir prašydama pagalbos, mergina visą laiką minėjo du asmenis, be to, įraše prieš pat automobilio padegimą girdėti du vyriški balsai, todėl neabejotinai įrodyta, kad siekiant nužudyti nukentėjusiąją kaip bendrininkai dalyvavo abu nuteistieji“, - rašoma teismo pranešime.

Teismas taip pat nerado priežasčių mažinti bausmes nuteistiesiems, o pernelyg švelni bausmė pamintų ir nukentėjusių asmenų orumą, pažeistų jų interesus.

Apeliaciniame skunde J. Jakubaitis prašė jį išteisinti dėl nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo, o už išžaginimą skirti švelnesnę bausmę. D. Antanaitis teismo prašė išteisinti J. Jakubaitį dėl nusikaltimų, kurių šis nepadarė, o jį patį (D.Antanaitį) išteisinti dėl išžaginimo ir sumažinti jam bausmę. Abu antrankiais surakinti nuteistieji buvo atvežti į Apeliacinio teismo posėdį.

Nors ant kojų buvo sukelti visi tą naktį Panevėžyje budėję policijos ekipažai, jiems nepavyko surasti žalios spalvos automobilio, kuriuo vežta nepilnametė. Po valandos gelbėtojai gavo pranešimą apie miške atvira liepsna degantį automobilį. Atvykus į įvykio vietą ir užgesinus automobilį „Volkswagen Passat“, jo bagažinėje rastas sudegęs kūnas.

Abu įtariamieji netrukus sulaikyti. Po šio įvykio iš Bendrosios pagalbos centro vadovo pareigų pasitraukė ilgametis jo vadovas Artūras Kedavičius.

Už nepilnametės nužudymą nuteistas Deividas Antanaitis keičia savo parodymus ir sako, kad nusikaltimą įvykdė vienas, trečiadienį pranešė valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Darius Alinskas.

„Jis bando teigti, kad nusikalstamus veiksmus, susijusius su nukentėjusiosios gyvybės atėmimu, jis padarė vienasmeniškai ir net keisdamas savo pirminius įrodymus bando teigti, kad tuo metu kito jo bendro Juliaus Jakubaičio įvykio vietoje nebuvo“, - po uždaro posėdžio Apeliaciniame teisme žurnalistams trečiadienį sakė D.Alinskas.

„Antanaitis pažymi, kad iki šiol visus klaidino - tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teismo metu“, - pridūrė jis.

Tuo metu J.Jakubaitis, prokuroro teigimu, teisme bando įrodyti, kad jokio nusikaltimo nepadarė.

Apeliacinis teismas trečiadienį nagrinėjo prie Panevėžio, Dembavoje, septyniolikmetę išžaginusių, o vėliau gyvą sudeginusių nuteistųjų byla. Byla nagrinėjama uždarame posėdyje.

J.Jakubaitis ir D.Antanaitis už šį itin žiaurų nusikaltimą nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Aukos artimiesiems jie turės atlyginti daugiau nei 109 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos.

Nukentėjusiąja byloje pripažinta nužudytos merginos motina I.K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir iš naujo ištirti bylą. Tuo metu nuteistasis J.Jakubaitis prašo išteisinti dėl nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo, o dėl išžaginimo skirti švelnesnę bausmę.

Septyniolikmetė buvo nužudyta 2013-ųjų rugsėjo 21-osios rytą. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad J.Jakubaitis ir D.Antanaitis rugsėjo 21-osios rytą Panevėžyje, apsvaigę nuo alkoholio bei psichotropinių ir narkotinių medžiagų, pamatė autobusų stotelėje laukiančią merginą ir jėga įsodino ją į automobilį. Neteisėtai atėmę laisvę ir galimybę priešintis, kaltinamieji prieš nepilnametę panaudojo seksualinę prievartą.

Siekdami nuslėpti šiuos brutalius nusikaltimus, bejėgiškos būklės auką kaltinamieji netrukus nužudė sudegindami gyvą automobilio bagažinėje.

Prieš mirtį į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi mergina nurodė, kad yra išžaginta ir pagrobta dviejų vaikinų. Ji teigė esanti vežama automobilio bagažinėje, tačiau pareigūnams nepavyko nustatyti skambinančiosios buvimo vietos.

Nors ant kojų buvo sukelti visi tą naktį Panevėžyje budėję policijos ekipažai, jiems nepavyko surasti žalios spalvos automobilio, kuriuo vežta nepilnametė.

Po valandos gelbėtojai gavo pranešimą apie miške atvira liepsna degantį automobilį. Atvykus į įvykio vietą ir užgesinus automobilį „Volkswagen Passat“, jo bagažinėje rastas sudegęs kūnas. Abu įtariamieji netrukus sulaikyti.

Po šio įvykio iš Bendrosios pagalbos centro vadovo pareigų pasitraukė ilgametis jo vadovas Artūras Kedavičius.

Apeliacinis teismas trečiadienį susirinko į posėdį nagrinėti prie Panevėžio, Dembavoje, septyniolikmetę išžaginusių, o vėliau gyvą sudeginusių nuteistųjų bylos.

Du vyrai už šį itin žiaurų nusikaltimą nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Aukos artimiesiems jie turės atlyginti daugiau nei 109 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos.

Skundus dėl pernai gruodį paskelbto Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio parašė nuteistasis Julius Jakubaitis ir nukentėjusioji nužudytos merginos mama.

Posėdžio metu visos šalys paprašė nagrinėti bylą uždarame posėdyje.

Vėliau kitas nuteistasis Deividas Antanaitis teismui pranešė, kad ir jis apskundė nuosprendį, jį išsiuntė dar pernai gruodį. Teisėjų kolegija aiškinsis, ar buvo išsiųstas nuteistojo skundas. Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas birželio 10 dieną.

Nukentėjusioji I.K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir iš naujo ištirti bylą. Tuo metu nuteistasis J.Jakubaitis prašo išteisinti dėl nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo, o dėl išžaginimo skirti švelnesnę bausmę.

Septyniolikmetė buvo nužudyta 2013-ųjų rugsėjo 21-osios rytą. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad J.Jakubaitis ir D.Antanaitis rugsėjo 21-osios rytą Panevėžyje, apsvaigę nuo alkoholio bei psichotropinių ir narkotinių medžiagų, pamatė autobusų stotelėje laukiančią merginą ir jėga įsodino ją į automobilį. Neteisėtai atėmę laisvę ir galimybę priešintis, kaltinamieji prieš nepilnametę panaudojo seksualinę prievartą.

Siekdami nuslėpti šiuos brutalius nusikaltimus, bejėgiškos būklės auką kaltinamieji netrukus nužudė sudegindami gyvą automobilio bagažinėje.

Prieš mirtį į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi mergina nurodė, kad yra išžaginta ir pagrobta dviejų vaikinų. Ji teigė esanti vežama automobilio bagažinėje, tačiau pareigūnams nepavyko nustatyti skambinančiosios buvimo vietos.

Nors ant kojų buvo sukelti visi tą naktį Panevėžyje budėję policijos ekipažai, jiems nepavyko surasti žalios spalvos automobilio, kuriuo vežta nepilnametė.

Po valandos gelbėtojai gavo pranešimą apie miške atvira liepsna degantį automobilį. Atvykus į įvykio vietą ir užgesinus automobilį „Volkswagen Passat“, jo bagažinėje rastas sudegęs kūnas. Abu įtariamieji netrukus sulaikyti.

Po šio įvykio iš Bendrosios pagalbos centro vadovo pareigų pasitraukė ilgametis jo vadovas Artūras Kedavičius.

Pernai prie Panevėžio, Dembavoje, septyniolikmetę išžaginę, o vėliau gyvą sudeginę 33 metų panevėžietis Julius Jakubaitis ir 23-ejų Panevėžio rajono gyventojas Deividas Antanaitis nuteisti iki gyvos galvos, pranešė prokuratūra.

Nuosprendį trečiadienį paskelbė Panevėžio apygardos teismas.

Tokio dydžio bausmę skirti prašė valstybės kaltinimą šioje byloje palaikęs Panevėžio apygardos prokuroras Donatas Skrebiškis. Tai griežčiausia galima bausmė už tokio pobūdžio nusikaltimus.

„Kaltinamieji taip ir nepaaiškino, dėl kokių motyvų nusprendė nužudyti nepilnametę. Manome, kad taip jie greičiausiai bandė paslėpti kitus nusikaltimus – neteisėtą laisvės atėmimą ir išžaginimą. Nors abu teisiamieji ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme savo kaltę dėl šio brutalaus nusikaltimo neigė, teisėsaugos pareigūnai padarė viską, kad jų nusikalstamos veikos būtų patvirtintos nepaneigiamais įrodymais. Tam buvo atlikta net 20 specialių tyrimų. Šis didelės apimties ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per gana trumpą – 9 mėnesių – laikotarpį“, – pranešime cituojamas D.Skrebiškis.

Panevėžio apygardos teismo atstovė ryšiams su visuomene Jolita Gudelienė BNS informavo, kad iš D.Antanaičio ir J.Jakubaičio teismas nusprendė aukos artimiesiems priteisti 377 tūkst. litų turtinės ir neturtinės žalos.

„200 tūkst. litų yra priteisti mamai nukentėjusiosios, broliui - 80 tūkst., 50 tūkst. močiutei ir 25 tūkst. patėviui. Čia yra neturtinė žala ir kiek daugiau nei 22 tūkst. litų turtinės žalos“, - sakė J.Gudelienė

Nepilnametės nužudymas įvykdytas pernai rugsėjo 21 dienos rytą. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad J.Jakubaitis ir D.Antanaitis rugsėjo 21-osios rytą Panevėžyje, apsvaigę nuo alkoholio bei psichotropinių ir narkotinių medžiagų, pamatė autobusų stotelėje laukiančią merginą ir jėga įsodino ją į automobilį. Neteisėtai atėmę laisvę ir galimybę priešintis, kaltinamieji prieš nepilnametę panaudojo seksualinę prievartą.

Siekdami nuslėpti šiuos brutalius nusikaltimus, bejėgiškos būklės auką kaltinamieji netrukus nužudė sudegindami gyvą automobilio bagažinėje.

Prieš mirtį į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi mergina nurodė, jog yra išžaginta ir pagrobta dviejų vaikinų. Ji teigė esanti vežama automobilio bagažinėje, tačiau pareigūnams nepavyko nustatyti skambinančiosios buvimo vietos.

Nors ant kojų buvo sukelti visi tą naktį Panevėžyje budėję policijos ekipažai, jiems nepavyko surasti žalios spalvos automobilio, kuriuo buvo vežama nepilnametė.

Po valandos gelbėtojai gavo pranešimą apie miške atvira liepsna degantį automobilį. Atvykus į įvykio vietą ir užgesinus automobilį „Volkswagen Passat“, jo bagažinėje rastas sudegęs kūnas. Abu įtariamieji netrukus sulaikyti.

Po šio įvykio iš Bendrosios pagalbos centro vadovo pareigų pasitraukė ilgametis jo vadovas Artūras Kedavičius.

Panevėžio miesto apylinkės teismas ketvirtadienį kaltu dėl vagystės bei sutuoktinės sveikatos sutrikdymo pripažino Julių Jakubaitį ir skyrė jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

J.Jakubaitis taip pat yra vienas įtariamųjų dėl pernai rudenį šalį sukrėtusio 17-metės dembaviškės išžaginimo ir nužudymo. Jam už šį nusikaltimą gresia daug griežtesnė laisvės atėmimo bausmė. Kaip skelbta, J.Jakubaičiui ir dar vienam įtariamajam merginos nužudymo byloje atliekama psichiatrinė ekspertizė.

Nusikaltimų nuosavybei ir žmogaus sveikatai baudžiamosios bylos duomenimis, 2005 metų rudenį panevėžietis, pro langą įsibrovęs į alaus barą, pagrobė 500 litų vertės kasos aparatą su pusantro šimto litų ir išsinešė bare rastus 30 pakelių cigarečių. Šis asmuo taip pat kaltinamas pernai rugsėjo 12 dieną sumušęs sutuoktinę bei nesunkiai sutrikdęs jos sveikatą. 

Nusikaltimo tyrimui vadovavusio Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Broniaus Šiaudinio teigimu, prieš aštuonerius metus alaus baro kasą su pinigais pagrobusį panevėžietį pareigūnams išdavė palikti rankų pirštų atspaudai, kurie patikrinus Kriminalistinių tyrimų centro daktiloskopinių duomenų registre, sutapo su J.Jakubaičio anketiniais duomenimis. 

Šis panevėžietis taip pat įtariamas su kitu bendrininku įvykdęs labai sunkius nusikaltimus - pernai rugsėjo 21 dieną išžaginęs nepilnametę ir ją sudeginęs automobilyje netoli Panevėžio Dembavos gyvenvietės. Prokuroro prašymu pernai gruodžio 17 dieną jiems buvo dar trim mėnesiams pratęstas kardomasis suėmimas, jiems taip pat skirta psichiatrinė ekspertizė. 

Baudžiamasis kodeksas už vagystę su įsibrovimu į patalpą numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų, už nesunkų artimo šeimos nario sveikatos sutrikdymą – iki penkerių metų, už nepilnamečio asmens išprievartavimą ir nužudymą - laisvės atėmimas iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Panevėžio miesto apylinkės teismui trečiadienį nepavyko pradėti panevėžiečio Juliaus Jakubaičio, kaltinamo žmonos sveikatos sutrikdymu ir baro apvogimu baudžiamąją bylą. J.Jakubaitis taip pat yra vienas įtariamųjų dėl pernai rudenį šalį sukrėtusio 17-metės dembaviškės išžaginimo ir nužudymo.

„Teismo posėdis neįvyko, nes paaiškėjo, kad kaltinamasis yra Utenos ekspertinėje įstaigoje“, - BNS sakė teismo atstovė spaudai Diana Armonienė.

Kaip skelbta, J.Jakubaičiui ir dar vienam įtariamajam merginos nužudymo byloje yra paskirta psichiatrinė ekspertizė. Ji kol kas nėra atlikta.

Kaltinamajam nedalyvaujant, teismas jo bylos nagrinėti negali. Šioje byloje nukentėjusiomis pripažinta kaltinamojo sutuoktinė ir alaus baro savininkė buvo atvykusios į bylą.

Nusikaltimų nuosavybei ir žmogaus sveikatai baudžiamosios bylos duomenimis, 2005 metų rudenį panevėžietis, pro langą įsibrovęs į alaus barą, pagrobė 500 litų vertės kasos aparatą su pusantro šimto litų ir išsinešė bare rastus 30 pakelių cigarečių. Šis asmuo taip pat kaltinamas pernai rugsėjo 12 dieną sumušęs sutuoktinę bei nesunkiai sutrikdęs jos sveikatą. 

Nusikaltimo tyrimui vadovavusio Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Broniaus Šiaudinio teigimu, prieš aštuonerius metus alaus baro kasą su pinigais pagrobusį panevėžietį pareigūnams išdavė palikti rankų pirštų atspaudai, kurie patikrinus Kriminalistinių tyrimų centro daktiloskopinių duomenų registre, sutapo su J.Jakubaičio anketiniais duomenimis. 

Šis panevėžietis taip pat įtariamas su kitu bendrininku įvykdęs labai sunkius nusikaltimus - pernai rugsėjo 21 dieną išžaginęs nepilnametę ir ją sudeginęs automobilyje netoli Panevėžio Dembavos gyvenvietės. Prokuroro prašymu pernai gruodžio 17 dieną jiems buvo dar trim mėnesiams pratęstas kardomasis suėmimas, jiems taip pat skirta psichiatrinė ekspertizė. 

Pastarajam ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis šiems žiauriems nusikaltimams ištirti yra skyręs ne vieną ekspertizę - laukiama teismo medicinos ir kitų specialistų išvadų. 

Ikiteisminius tyrimus šiose bylose atlieka Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. 

Baudžiamasis kodeksas už vagystę su įsibrovimu į patalpą numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų, už nesunkų artimo šeimos nario sveikatos sutrikdymą – iki penkerių metų, už nepilnamečio asmens išprievartavimą ir nužudymą - laisvės atėmimas iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Žymus rašytojas Edmundas Malūkas, pirmojo lietuviško romano apie mafiją „Kraujo skonis“ autorius, susitiks su šiuo metu ypač populiaria aiškiarege iš Latvijos – Irina. Rašytojas E. Malūkas į Latviją vežėsi  dviejų įtariamųjų žiauriu nusikaltimu nuotraukas.

„Man visada buvo įdomi nusikaltėlio prigimtis. Ar gimdamas vaikas atsineša nusikaltėlio lemtį?  Ar įmanoma žiaurų nusikaltimą numatyti ir nutraukti?“ – klausia rašytojas, kurio romanuose  daug kalbama apie nusikaltėlio psichologiją. E. Malūko romanas apie nusikaltėlius pasirodė daugiau nei prieš dvidešimt metų.

Pasak Irinos, patarimų į ją kreipiasi ir Latvijos pramogų pasaulio žvaigždės, ir verslininkai, ir politikai. Laidos „Kelionė pas šamaną“ kūrėjai susipažinę su Irina patys įsitikino, kad ši moteris – išskirtinė. Išgirdusi klausimą, aiškiaregė atsakymą perduoda vaizdiniais – tai, kaip ji mato problemą, ir siūlo galimą sprendimą.

Lietuvą rugsėjį sukrėtė tragedija: Panevėžio rajone automobilio bagažinėje buvo sudeginta mergina. Nors bylai tirti pasitelktos didelės teisėsaugos pajėgos, byla iki šiol nepasiekė teismo. Negana to, abu įtariamieji kaltę verčia vienas kitam. Šiuo metu vyksta jų psichiatrinė ekspertizė. Išlieka galimybė, kad abu įtariamieji bus pripažinti nepakaltinamais.

Aiškiaregė, pamačiusi dviejų jaunų vyrų nuotraukas, sukluso. Laidoje „Kelionė pas šamaną“ šį ketvirtadienį 20 val. ji pateiks savo įvykių versiją ir perspės, kad įtariamųjų laukia baisus likimas. Kalėjimas iki gyvos galvos, pasak Irinos, – pati lengviausia galima bausmė. „Žmogus, darydamas tokį baisų nusikaltimą – atimdamas gyvybę kitam žmogui, užtraukia savo šeimos nariams  prakeiksmą daugeliui ateinančių kartų. Mirties bausmė – taip pat ne išeitis. Jei jie tikrai sudegino gyvą merginą, jų laukia baisi bausmė iš aukščiau“, – perspės Irina.