Atstumus tarp miestų ir valstybių padėjo įveikti tiesioginė „Dėmesio! Baletas“ transliacija socialiniuose tinkluose. Renginį stebėję tarptautinės baleto trupės šokėjų pedagogai, giminės ir gerbėjai iš įvairiausių šalių rašė jiems susižavėjimo kupinus komentarus ir linkėjimus.

„Bet kuris šokio re(n)ginys šiuo laikmečiu džiugina akį, be kita ko, dar pripildydamas sielą naujų raiškos formų (pa)matymu. Muzikinio teatro pristatytas projektas „Dėmesio! Baletas” – tarsi LNOBT inicijuoto “Kūrybinio impulso“, vykstančio nuo 2012-ųjų, analogas.  Net penkiolika skirtingų – savo struktūra, muzikiniu akompanimentu, dalyvių skaičiumi bei,  žinoma, šokio stilistika – parodytų kompozicijų byloja apie pozityvų baleto trupės potencialą ne vien profesinėje, atlikėjo srityje, bet ir akstiną tobulėti kitame – kūrėjo amplua. Įvyko! Ir buvo įdomu. Plačiau – „Duryse”“, – sako lektorė, knygų apie šokį autorė, šokio kritikė Violeta Milvydienė.

KVMT nuotr.

Choreografas, baletmeisteris, tarptautinių programų koordinatorius Arūnas Peštenis sako, kad choreografinių miniatiūrų koncertas „Dėmesio! Baletas!“ tapo išskirtine pažintimi su atjaunėjusia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupe.

„Visi vakare dalyvavę atlikėjai demonstravo puikią choreografinę techniką. Tai liudija, kad dabartinė trupė pajėgi ir pasiruošusi sudėtingiems kūrybiniams-meniniams iššūkiams, kurių viltingai lauksime. Labai sveikintina, tad ir nekritikuotina, kad matome ne tik šokėjus, bet ir kūrėjus, atrandančius laiko ir noro individualiai saviraiškai. Nors šokio kompozicijos-etiudai sukurti skirtingų Vilniaus ir Klaipėdos autorių, visi vakaro metu atlikti numeriai (solo, duetai, trio, kvartetai etc.) „susižiūrėjo“ kaip vientisas šokio spektaklis. Bet norėtųsi išskirti itin sužavėjusias dvi solines kompozicijas – buvusio LNOBT solisto Žilvino Beniuševičiaus „Tamsa šviesoje“ (šoko Artem Kolbasynskyi) ir jau anksčiau kaip talentinga choreografė išgarsėjusios bei „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotos Muzikinio teatro balerinos Aušros Krasauskaitės „Leisk man verkti“ (šoko Angelina Rakova)“, – sakė A. Peštenis.

Puikus renginys netgi stebint jį telefonu automobilyje! Noriu pagirti Muzikinio teatro Baleto trupės narius: jauni, stiprūs, įdomūs savo individualumu žmonės. Tai buvo taip stipru ir drąsu!

Muzikinio teatro garbės dirigentas Stasys Domarkas renginį su malonumu stebėjo kaip žiūrovas.

„Labai džaugiuosi pagausėjusia Muzikinio teatro baleto trupe. Scenoje išvydau daugybę jaunų entuziastų degančiomis akimis, vedinus begalinio noro šokti, kurti, vaidinti. Kiekviena šokio miniatiūra buvo išskirtinė, tačiau meistriškai jungėsi su kitomis bei sudarė vientisą nuostabų renginį. Jaunieji profesionalai puikiai atrodė šalia ilgiau trupėje dirbančių šokio meistrų. Svarbiausia, kad juos visus jungia noras šokti, kurti ir garsinti Muzikinį teatrą! Sveikinu visus su šia premjera!“ – teigė maestro S. Domarkas.

Tiesioginę vaizdo transliaciją stebėjo O. Konošenko-Zariankina – vilnietė primabalerina, Lietuvos  kultūros ir meno premijos, "Auksinių scenos kryžių"  laureatė, baleto pedagogė, choreografinių projektų autorė.

„Buvau sužavėta renginio transliacijos lygio: patiko, kaip puikiai profesionalai kameromis pagavo „Dėmesio! Baletas“ nuotaikas. Puikus renginys netgi stebint jį telefonu automobilyje! Noriu pagirti Muzikinio teatro Baleto trupės narius: jauni, stiprūs, įdomūs savo individualumu žmonės. Tai buvo taip stipru ir drąsu! Labai džiaugiuosi už jaunus profesionalus, gražiai pristačiusius savo kūrybos vakarą. Noriu palinkėti, kad iš įvairiausių pasaulio šalių į Klaipėdą šokti atvykę jaunuoliai joje ir liktų. Tai ne tik šokėjai, kuriems žadu puikią ateitį scenoje, bet ir choreografinį pašaukimą turintys jaunuoliai su savitu požiūriu į meną. Matau dideles jų perspektyvas“, – sakė O. Konošenko.

KVMT nuotr.

Tiesioginės transliacijos liko sužavėta ir žinoma balerina Kristina Tarasevičiūtė: „Nežinau, kodėl žmonės priešinasi idėjai rodyti spektaklius internetu, tačiau Muzikinis teatras įrodė, kad galima tai atlikti profesionaliai. Kinematografinis meistriškumas įtraukė žiūrovus, nesvarbu kokiame pasaulio mieste jie buvo. Man, kaip artistei, tokio pobūdžio kūrybiniai vakarai labai patinka. Tai galimybė šokėjams sužibėti ne tik kaip kūrėjams, bet ir atskleisti savo bei kolegų judesio technikos, emocines, kūrybines galias. Šokio laboratorijos  labai reikalingos artistų tobulėjimui. Specialiai šiam vakarui sukurta įžanga ir kulminacija, scenografija, šviesos dailininko potėpis ir projekcijos paliko ypatingo vakaro įspūdį“.

Žiūrovai išvydo Muzikinio teatro vyriausio choreografo Aurelijaus Liškausko, baleto trupės šokėjų Aušros Krasauskaitės, Darios Verovkos, Viktorijos Galvanauskienės, Oleksandros Borodinos, Romano Semenenko, Denyso Tarasiuko bei kviestinių šokėjų Olgos Konošenko-Zariankinos, Eivos Dobilaitės ir Žilvino Beniuševičiaus sukurtas choreografines miniatiūras. Tarptautinei šokio dienai skirtas renginys žiūrovus turėjo pradžiuginti balandžio 29 d., tačiau dėl karantino buvo nukeltas rudeniui.  

Tokių iniciatyvų, kaip „Dėmesio! Baletas“, dėka atrandami pasaulinio lygio choreografai. Panašūs projektai kituose teatruose atskleidė ne vieną talentingą kūrėją. Juk ir genijai visuomet pradeda nuo pasitikėjimo savimi bei pirmojo bandymo.

Žiūrovai išvys Muzikinio teatro vyriausio choreografo Aurelijaus Liškausko, „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotos choreografės Aušros Krasauskaitės, Baleto trupės darbščiausių šokėjų: Darios Verovkos, Viktorijos Galvanauskienės, Oleksandros Borodinos, Romano Semenenko, Denyso Tarasiuko bei kviestinių šokėjų Olgos Konošenko-Zariankinos, Eivos Dobilaitės ir Žilvino Beniuševičiaus sukurtas choreografines miniatiūras.

Viskas „užknisa“ taip, kad norisi arba verkti iš nevilties, arba imtis betikslių veiklų, kad tik nukreiptume protą nuo realybės.

O. Konošenko-Zariankina – vilnietė primabalerina, Lietuvos  kultūros ir meno premijos, "Auksinių scenos kryžių"  laureatė, baleto pedagogė, choreografinių projektų autorė. Sostinėje baleto pedagogu dirba ir Ž. Beniuševičius, kurio šokiu galima gėrėtis klaipėdiečių spektakliuose „Graikas Zorba“. E. Dobilaitė anksčiau buvo Muzikinio teatro Baleto trupės narė. Koncerte „Dėmesio! Baletas“ visi trys svečiai prisistatys kaip choreografai.

Tarptautinei šokio dienai skirtas renginys žiūrovus turėjo pradžiuginti balandžio 29 d., tačiau dėl karantino pasaulio šokio bendruomenė tarptautinę šokio dieną minės spalio 29 d.  

„Čia ir dabar“ akimirkos

E. Dobilaitės sukurtas šokis „Pabaigos – pradžios“ pasakos apie mus persekiojančius gyvenimo štilius.

„Tada  vieną dieną suprantame, kad ne gyvename, o tiesiog egzistuojame. Viskas „užknisa“ taip, kad norisi arba verkti iš nevilties, arba imtis betikslių veiklų, kad tik nukreiptume protą nuo realybės: žiūrėti serialus, įsitraukti į nereikšmingus santykius ar spręsti beprasmes problemas. Slenkame paviršiumi, paskendę savo mintyse, problemose ir kasdienybėje, apsupti viską temdančių baimių, įstrigę tarp senos pabaigos ir neatrasdami naujos pradžios, – pasakoja E. Dobilaitė. – O kita miniatiūra „Momento para nosotros“ – apie buvimą čia ir dabar, apie mokėjimą džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, sugebėjimą atrasti šviesą ir gražius dalykus, apsupti save pozityvu ir leisti sau šypsotis, nebijant pasirodyti šiek tiek "išprotėjusiais". Iš tikrųjų tik mes patys atsakingi už savo nuotaikas ir būsenas, tad linkiu visiems laimės ir kuo daugiau žavių akimirkų gyvenime“.

Jausmų dinamika

Šokio spektakliuose „Spragtukas“, „Eglė žalčių karalienė“ sužibėjusi jaunoji balerina Daria Verovka šiame projekte debiutuoja kaip dviejų choreografinių pastatymų autorė.

„Pirmajame šokyje „Remember“ pagal puikią Maxo Richterio muziką žiūrovams bandysiu įteigti, kad net santykių pabaigoje galima prisiminti, kokie šviesūs ir gilūs jausmai lydėjo iš pradžių. Tai tarsi istorijos pasakojimas atvirkštine tvarka: pradžioje išvystame karštą išsiskyrimo finalą, paskui aistringą meilę, o galiausiai – herojų susitikimo momentą. Kitame šokyje „Human Cell“ pagal Bulato Gafarovo muziką pasakosiu apie tai, kad kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje glūdi protui sunkiai suvokiamas potencialas, o mūsų užduotis – nesustoti ties turimais pasiekimais, bet visada siekti daugiau, evoliucinuoti savo kūnu ir savo mintimis“, – sako D. Verovka.

D. Verovka / O. Kasabovos nuotr.

Viktorija Galvanauskienė kuria šokį, kuris apjungs net 20 baleto šokėjų. „Radau labai gražią, bet „sunkiąׅ“ muziką. Jos klausydama, mąsčiau apie tuos jausmus, kurie lieka slepiami giliai širdyje, mes jų niekada neparodom, o laikom viduje. Norėjosi šiuos jausmus išreikšti judesiu. Čia kaip gyvenime: tai mes krentam ir greitai stojamės, kad eiti toliau; čia mes bėgame ir staiga vėl vos paeiname arba tiesiog stovime; čia mes mylime, nekenčiame ir t.t.“, – sako baleto šokėja. 

Kūrėjo kelio drama

A. Krasauskaitė pristatys tris savo sukurtas šokio miniatiūras.

„Solo „Leisk man verkti“ pagal Georgo Friedricho Händelio muziką kalba apie dieviškumo dalelytę kiekviename iš mūsų. Klausiu savęs, ką man pasakytų Dievas, jei jį sutikčiau akis į akį. Svarstau, ar teisus buvo Friedrichas Nietzsche sakydamas, kad  Dievas mirė. Žvelgiant į šiuolaikinio pasaulio realijas, tai lyg ir pasitvirtina... Kvartetas „Pavasaris“ pagal Maxo Richterio muziką, kurioje kitaip nuskamba garsieji Antonio Vivaldi  „Metų laikai“, yra šviesus, spalvingas, žaismingas. Jis gimė iš gamtos – jūros ir saulės įkvėpimo. Masinis šokis „Really?“ pagal to paties M. Richterio muziką – tai miniatiūra apie mus: šokėjus, artistus, scenos žmones. Paklydusius, degančius, nusivylusius ir ieškančius. Paskendusius savo aistrose bei iliuzijos pančiuose. Gimstančius iš naujo ir numirštančius kasdien. Atsiskyrusius, bet negalinčius be vienas kito. Užkeliančius savo profesiją ant aukščiausio pjedestalo, bet tuo pačiu jos nekenčiančius kaip didžiausios katorgos. Bėgančius į tikslą, bet susiduriančius su laikinumo šmėkla“, – dėsto A. Krasauskaitė. 

„Žmogui reikia žmogaus“

D.Tarasiuko „Quartet“ atliks keturi baleto šokėjai. „Neturiu didelių dedikacijų.  Šią miniatiūrą kitaip pavadinčiau „Supratimu“ arba „Alter ego“. Galvoju apie gyvenimo įvykius ir tai, kaip žmonės juos suprato, įvertino. Trumpai ir aiškiai“, – sako D. Tarasiukas.

O. Borodina ir R. Semenenko savo kurtoje miniatiūroje „Need to Be Near“ atskleis seną tiesą: žmogui reikia žmogaus. „Šiandieniniame pasaulyje mes taip susikoncentravę į savo problemas, kad dienos tampa vienodai pilkomis. Mes nepastebim nieko aplinkui, o tas „niekas“ ir galėtų tapti pagalba, palaikymo komanda ar net gelbėjimosi ratu vienatvės jūroje“, – O. Borodina.

E. Dobilaitė / O. Kasabovos nuotr.

Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas teigia, kad tokių iniciatyvų, kaip „Dėmesio! Baletas“ dėka atrandami pasaulinio lygio choreografai. Panašūs projektai kituose teatruose atskleidė ne vieną talentingą kūrėją: tarkim, „Eglės žalčių karalienės“ pastatymą sukūrusį Martyną Rimeikį arba šiuo metu „Fausto“ choreografiją Klaipėdoje kuriantį Robertą Bondarą. Abu jie savo pirmuosius spektaklius sukūrė dar būdami šokėjais.  

„Dėmesio! Baletas“ atspindės jaunų žmonių gyvenimo tikslus, skirtingus charakterius ir intencijas. Kad šokis taptų daugiau nei ambicijų savirealizacija, kuriant choreografines miniatiūras bandyta atsirinkti, kam tai pavyksta geriausiai. Tai tarsi mini atranka kūrybingiems šokėjams, o vertintojais, žinoma, taps žiūrovai. Juk kūryba visuomet prasideda nuo pasitikėjimo savimi bei pirmojo bandymo... Mūsų šokėjai labai talentingi, tik suteikite jiems šansą parodyti, ką moka ir sugeba!

Svajonių išsipildymo vieta

Spalio 22 d. 19 val. uostamiesčio Žvejų rūmuose žiūrovai išvys Aurelijaus Liškausko, Aušros Krasauskaitės, Darios Verovkos, Eivos Dobilaitės, Viktorijos Galvanauskienės, Oleksandros Borodinos, Romano Semenenko, Denyso Tarasiuko sukurtas choreografines miniatiūras bei kviestinių šokėjų Olgos Konošenko, Ingos Briazkalovaitės ir Žilvino Beniuševičiaus pristatomus pasirodymus. Tarptautinei šokio dienai skirtas renginys žiūrovus turėjo pradžiuginti balandžio 29-ąją, tačiau dėl karantino buvo perkeltas į rudenį.

Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas A.Liškauskas teigė, kad tokios iniciatyvos padeda atrasti ir pasaulinio lygio choreografus. Juk kūryba visuomet prasideda nuo pasitikėjimo savimi ir pirmojo bandymo. Kurti įkvepia ir padidėjusi baleto trupė. „Vos baigusiems studijas baleto šokėjams pas mus suteikiama galimybė šokti didžiojoje scenoje ir kartais net pagrindinius vaidmenis. O dabar pasiūlėme jiems nors trumpam tapti choreografais projekte „Dėmesio! Baletas“. Manau, mūsų trupę galima vadinti svajonių išsipildymo vieta, nes šokėjai – ambicingi žmonės. Jie šoka baletą nuo 4–6 metų amžiaus, todėl anksčiau nei kiti jauni žmonės atranda savo gyvenimo tikslus. Daug kas tik sulaukęs pilnametystės susimąsto apie būsimą profesiją, o tokio amžiaus šokėjams jau seniai viskas būna aišku. Jie anksčiau už bendraamžius palieka tėvų namus, nes mokosi ir visą dieną praleidžia baleto mokyklose. Jie anksti tampa savarankiškais – patys gaminasi valgį, tvarkosi rūbus ir pan. Jie ilgisi namų ir mąsto apie juos, kai kiti ramiai leidžia laiką tėvų globojami. Gal todėl baleto šokėjai anksti pajunta veiklos alkį... Skubėti ragina žinojimas, kad baleto šokėjo karjera trunka tik 20 metų. Per tuos du dešimtmečius tenka ir rūpintis scenos karjera, ir subrandinti ateities planus. Tad šokėjai dairosi neatrastų sričių ir griebia jautį už ragų“, – apie profesijos ypatumus kalbėjo choreografas.

Pastūmėjo vidinis balsas

„Dėmesio! Baletas“ atspindės jaunų žmonių gyvenimo tikslus, skirtingus charakterius ir intencijas. Panašūs projektai kituose teatruose jau atskleidė ne vieną talentingą choreografą, tarkime, „Eglės žalčių karalienės“ pastatymą sukūrusį Martyną Rimeikį ir šiuo metu „Fausto“ choreografiją kuriantį Robertą Bondarą. Abu jie savo pirmuosius spektaklius pastatė dar būdami šokėjais. A.Liškausko karjera irgi prasidėjo nuo šokio.

– Kiek baleto šokėjų tampa choreografais?

– Sakyčiau, nedaug: gal du iš dešimties. Baigus šokėjo karjerą, dažniau tampama pedagogais, dirbančiais su vaikais, mokančiais juos šokti. Su savo mokiniais jie stato ir šokio spektaklius, bet tai labiau pedagogai choreografai.

– Gal ir jūs savo pašaukimą statyti spektaklius taip atradote?

– Pirmieji mano choreografiniai bandymai buvo dar mokykloje: pasisiūliau, kad galiu kažką sukurti kalėdiniam vakarėliui... Pavyko. Ir tikėjimas savimi daug davė: vidinis balsas pastūmėjo, kad galiu. Tada man buvo septyniolika.

Kaip naujas ženklas

– O kada pradėjote statyti Muzikiniame teatre?

– Pirmasis mano Muzikiniame teatre sukurtas šokio spektaklis buvo „Skinsiu raudoną rožę“ pagal Algimanto Raudonikio dainas. Už jį esu dėkingas tuomečiam Muzikinio teatro vadovui Stasiui Domarkui ir teatro režisieriui Ramūnui Kaubriui, kurie labai rizikavo, suteikdami galimybę man, tokiam jaunam, statyti spektaklį.

Vėliau stačiau muzikinę novelę „Mimoza“, kūriau choreografiją miuziklams „Coliukė“, „Merė Popins“, „O, mielas drauge“, Audronės Žigaitytės misterijai „Praregėjimas“, Zigmaro Liepinio operai-melodramai „Paryžiaus katedra“ ir muzikinei dramai „Adata“, operetėms „Šikšnosparnis“, „Balius Savojoje“, „Vienos kraujas“... Naujausi mano choreografijos darbai – šokio spektakliai „Altorių šešėly“ ir „Divizija“, operų „Prūsai“, „Don Žuanas“ ir „Skrajojantis olandas“ choreografija.

– Iš kur toks pavadinimas: „Dėmesio! Baletas“?

– Nepatikėsite. Reikėjo kuo greičiau sugalvoti pavadinimą Šokio dienos koncertui. Važiuoju autobusu į Vilnių. Galvoju. Matau daug dėmesį atkreipiančių kelio ženklų... Taip atsirado naujas ženklas „Dėmesio! Baletas“.

A. Liškauskas. / O. Kasabovos nuotr.

Atskirti grūdus nuo pelų

– Ar šiandienos baletui tikrai reikia dėmesio, sutvirtinto šauktuku?

– Šiandienos balete labai daug laisvės ir improvizacijos. Tai jam suteikia žavesio, bet kartais nukrypstama nuo kokybinių normų. Atsiranda profesionalumo kartelės svyravimų: niekada nežinai, ar kūrinys bus pakankamai profesionalus ir kartu įdomus publikai. Aplinkui tiek daug šiuolaikinio meno, kuris toli gražu ne visuomet profesionalus, jį iš tiesų derėtų vadinti kūrybine saviraiška. Taigi lengva susipainioti...

Kad šokis taptų daugiau nei ambicijų savirealizacija, kurdami „Dėmesio! Baletas“ kompozicijas, bandome atsirinkti, kam pavyksta geriausiai. Tai padeda atskirti grūdus nuo pelų. „Dėmesio! Baletas“ – tarsi mini atranka šokėjams, jų vertės įrodymas. O vertintojais, žinoma, taps žiūrovai. „Dėmesio! Baletas“ atskleis ne tik choreografus, bet ir pedagogus, ir tiesiog talentingus šokėjus. Sukurti šokio pasirodymą su savo kolegomis dvigubai sudėtingiau, nei su nepažįstamais profesionalais. Nes pažįstami turi išankstinę nuomonę ir tau reikia daugiau stengtis. Viskas tarsi po didinamuoju stiklu: tave vertina ne tik kolegos, bet ir žiūrovai.

„Dėmesio! Baletas“ – rimtas iššūkis, bet taip gimsta genijai. Labai laukiame žiūrovų. Mūsų šokėjai tokie talentingi!.. Suteikite jiems šansą jums parodyti, ką sugeba.