D. Šmyhalis apie tai pranešė antradienį įvykusiame ministrų kabineto posėdyje.

„Nuo praėjusių metų vyksta intensyvūs darbai. Ligi šiol visoje fronto linijoje įrengta šimtai kilometrų naujų įtvirtinimų. O statybų tempai nuolat didėja“, – pasakė jis.

D. Šmyhalis pridūrė, kad šiame kontekste atskirą valstybės darbo dalį sudaro pastangos parūpinti inžinerinės įrangos iš partnerių.

„Tai žemkasės ir mašinos šalinti kliūtis, šalinti minas ir sprogmenis, remonto ir evakuacijos transporto priemonės, sunkvežimiai, pritaikyti dirbti fronte, traktoriai ir daugybė kitokios Ukrainai reikalingos inžinerinės įrangos. Mes stengiamės pasirūpinti, kad tokių papildomų priemonių mums nepritrūktų“, – kalbėjo jis.

Jo teigimu, 2024 m. pradžioje įtvirtinimams įrengti vyriausybė iš valstybės biudžeto rezervinio fondo skyrė 20 mlrd. grivinų, dar 10,7 mlrd. grivinų pritraukta iš kitų finansavimo šaltinių.

„Beveik 3 mlrd. grivinų iš visos rezervinio fondo sumos buvo perduota Gynybos ministerijai ir Valstybinei specialiajai transporto tarnybai. Daugiau nei 16 mlrd. grivinų buvo paskirstyta regionų administracijoms“, – paaiškino jis.

D. Šmyhalis pridūrė, kad tvirtų gynybinių linijų statybos yra „antras pagal svarbą mūsų gynybos politikos uždavinys“.

Jis atkreipė dėmesį, kad gynybinės linijos statomos valstybės biudžeto rezervinio fondo, vietos biudžetų, karinio pajamų mokesčio ir labdaros fondų lėšomis, laikomomis specialioje Nacionalinio Ukrainos banko sąskaitoje.

Jis nurodė, kad 3,9 mlrd. grivinų buvo skirta statyti įtvirtinimus Charkivo regione, 1,3 mlrd. grivinų – Zaporižios regione, 1,2 mlrd. grivinų – Donecko regione ir daugiau nei 1,2 mlrd. grivinų – Chersono regione.

Siekdamas padidinti Ukrainos gynybinius pajėgumus, ministrų kabinetas sausio 12 d. skyrė papildomą 2,5 mlrd. grivinų sumą inžinerinėms konstrukcijoms ir įtvirtinimams statyti.

Taip pirmadienį vakare ji kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.

„Neskaitant kitų šalių įnašo, sankcijomis įšaldytas Rusijos turtas turi būti areštuotas, sudarant galimybę jį panaudoti Ukrainai atstatyti. Tam reikalingas teisinis mechanizmas turi būti parengtas kaip įmanoma greičiau“, – teigė Lietuvos Vyriausybės vadovė.

Ji pirmadienį vizitą pradėjo Kyjivo prieigose esančioje Borodiankoje – miestelyje, iš kurio buvo išstumtos Rusijos pajėgos.

Rusijos pajėgos daugiau nei prieš savaitę atsitraukė iš Ukrainos šiaurinių sričių, kad persigrupuotų rytuose. Jų paliktose teritorijose žiniasklaida ir tyrėjai fiksavo šiurpius civilių nužudymų ir sugriautų pastatų atvejus.

Ukrainos duomenimis, šalia Kyjivo, įskaitant prie sostinės esančius Bučos, Irpinės miestelius, rasta apie 1,2 tūkst. kūnų.

Dalis nužudytųjų buvo surištomis rankomis – šie daugiausiai iš Bučos pasaulį apskrieję vaizdai tapo Ukrainoje kariaujančių rusų pajėgų žiaurumo simboliu.

„Sugriautų Ukrainos miestų vaizdai atskleidžia tikrąjį XXI amžiaus Rusijos veidą – rusų pasaulio, kurį jie bando priverstinai primesti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak premjerės, visi įvykiai Ukrainos miestuose turi būti dokumentuoti, jog kaltieji būtų nuteisti.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad persigrupuojanti „pažeminta ir diskredituota“ Rusijos kariuomenė gali būti dar pavojingesnė civiliams gyventojams, todėl Lietuva ir toliau siųs tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Savo ruožtu Ukrainos premjeras prašė Vakarų atsiųsti tankų, naikintuvų, priešlėktuvinės gynybos sistemų, taikyti griežtesnes sankcijas Kremliui.

„Ukrainos Vyriausybė ragina Lietuvą suformuoti aljansą Europos Sąjungos viduje, kuris spaustų įvesti Bendriją griežtesnes sankcijas“, – teigė D. Šmyhalis.

Pasak jo, sankcijos turėtų apimti embargo energijos ištekliams, prekybai, bankiniam sektoriui, įskaitant kriptovaliutas.

Ukrainos premjero teigimu, kariniai Rusijos veiksmai yra „genocidas vidury Europos“.