-
Pakraupo nuo vaizdo „Depo“ parduotuvėje: tarp sergančių paukščių – vienas negyvas 13
Sukėlė pyktį ir gailestį
„Įdedu šiandienos vaizdelį iš „Depo“, – rašoma prie nuotraukos, paskelbtos sausio 10 dieną. – Kas dar galvoja, kad verta pirkti iš „Depo“. Būna stebuklų, kad sveiką įsigyja, o dar prisijaukinti tada reikia. Būna, kad prisijaukina, bet tai – reti atvejai ir greičiausiai išimtys. Štai kokią nuotrauką šiandien nufotkino viena parduotuvės skyriaus narė. Visi sergantys – ant žemės. O dešinėje vienas tarp indelių jau miręs. Pažiūrėkite, kokia nešvara, koks vanduo. Ir niekam neįdomu... Nurašys į nuostolį... Net pardavėjų nėra vietoje. Tik kasoje.“
Teigiama, kad šis vaizdas buvo užfiksuotas Vilniuje, Maksimiškių gatvėje esančiame „Depo“.
„Facebook“ nuotr.
Šia nuotrauka internautai sparčiai dalijosi. „Kadangi tokie žiaurūs dalykai vyksta, pamaniau, kad ši informacija turėtų pasiekti ir platesnę žmonių auditoriją – ne tik tuos žmones, kurie augina papūgas –, tad nusprendžiau pasidalinti šia internete rasta nuotrauka ir prierašu, – portalui kauno.diena.lt pasakojo Marius Vepšta. – Šis vaizdas sukėlė gailestį ir pyktį. Gailestį paukščiams, kurie, sprendžiant iš nuotraukos, nėra tinkamai prižiūrimi. Nuotraukoje aiškiai matyti aptiškęs vandens indelis su nekokios spalvos vandeniu. Tai verčia susimąstyti, kada vanduo buvo keistas – o tai reikia daryti bent kartą per dieną. Maisto dubenėlis taip pat nesukelia džiaugsmo. Jis – tuščias. Paukščiai ant žemės taip netupia: tai jie daro tuomet, kai yra kažkas negerai su sveikata arba jie neturi maisto ir jo ieško. Pyktis kilo ir dėl ten dirbančių darbuotojų neapdairumo, negebėjimo dirbti savo darbo. Čia gi gyvas padaras – paukštis. Toks pat gyvas kaip kažkieno vienerių vaikas. Juk jeigu vaikas sunegaluoja, tai nenumeti jo į šalį kaip nereikalingo ar su defektu daikto, toliau rūpiniesi, prižiūri, saugai. Kiekvienas nori gyventi. Niekaip negaliu suvokti, kaip tai gali būti matoma parduotuvės lankytojams?“
Maisto dubenėlis taip pat nesukelia džiaugsmo. Jis – tuščias. Paukščiai ant žemės taip netupia: tai jie daro tuomet, kai yra kažkas negerai su sveikata arba jie neturi maisto ir jo ieško.
Darbuotojas nebuvo baigęs valyti
Parduotuvės „Depo“ atstovai portalui teigė, kad COVID-19 plitimo sustabdymo priemonių metu prekybos vietų darbas vyksta sudėtingomis aplinkybėmis.
„Vykdydami Lietuvos Vyriausybės nustatytus apribojimus, skirtus COVID-19 plitimui sustabdyti, buvome priversti sumažinti darbuotojų skaičių parduotuvėje. Dėl to valymas šiuo metu vyksta ilgiau nei įprastai. Tuo momentu, kai klientė padarė nuotrauką, darbuotojas dar nebuvo baigęs valyti visų narvų, – laiške rašo parduotuvės atstovė Silva Rozenbaha-Atvara. – COVID-19 plitimo sustabdymo priemonių metu prekybos vietų darbas vyksta sudėtingomis aplinkybėmis. Tačiau nepaisant to, dirbame, laikydamiesi visų gyvūnų gerovės reikalavimų.“
Sausio 13 dieną į parduotuvę „Depo“ buvo atvykusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Atlikusi patikrinimą VMVT pateikė išvadą, kad pažeidimų dėl veterinarijos reikalavimų prekybai gyvūnais augintiniais „Depo“ nenustatyta“, – teigė S. Rozenbaha-Atvara.
Parduotuvės atstovės žodžius patvirtino ir VMVT atstovai. Anot jų, sausio 12 dieną buvo gauti du pranešimai dėl bendrovės „Depo DIY LT“, adresu Maksimiškių g. 5, Vilniuje, laikomų paukščių, kurie galimai serga ir yra nugaišusių.
„Reaguodami į gautus pranešimus, VMVT Vilniaus departamento inspektoriai sausio 13 dieną bendrovėje „Depo DIY LT“, adresu Maksimiškių g. 5, atliko neplaninį patikrinimą. Jo metu nustatė, kad paukščių, taip pat ir banguotųjų papūgėlių, ir kitų gyvūnų laikymo vietose nėra sergančių ir nugaišusių gyvūnų, gyvūnų elgsena nepakitusi; gyvūnų laikymo vietos yra išvalytos, kraikas sausas, girdyklos švarios, užpildytos vandeniu su vitaminų papildais, indeliai šėrimui švarūs, gyvūnai šeriami visaverčiais pašarais. Gyvūnų laikymo įranga yra pritaikyta tos rūšies gyvūnams augintiniams laikyti, gyvūnams pakanka erdvės ir priemonių patenkinti jų fiziologinius ir etologinius poreikius. Gyvūnų kasdieninę priežiūrą atlieka apmokyta įmonės darbuotoja, kiekvieną gautą gyvūnų siuntą įvertina įmonės veterinarijos gydytojas. Patikrinus įmonės pateiktus gyvūnų apskaitos dokumentus nustatyta, kad įmonė registruoja gautus, parduotus ir nugaišusius gyvūnus, kasdien atlieka gyvūnų apžiūrą, kaip tai numato teisės aktai. Įmonės pateiktuose gyvūnų apskaitos dokumentuose užfiksuota, kad sausio 10 dieną nugaišo viena banguotoji papūgėlė. Patikrinimo metu pažeidimo faktai nepasitvirtino“, – teigė VMVT atstovai.
Vilniuje yra dvi „Depo“ prekybos vietos, turinčios veterinarinį patvirtinimą. 2019 m. dėl šiose prekybos vietose parduodamų gyvūnų VMVT gavo šešis pranešimus (trys iš jų pasitvirtino), 2020 m. gautas vienas pranešimas, kuris nepasitvirtino, o šiais metais gauti jau minėti du pranešimai.
Portalas kauno.diena.lt praėjusiais metais yra rašęs, kad vilnietė iš parduotuvės „Depo“ nusipirko jūrų kiaulytę, o netrukus moteriai teko praverti veterinarijos gydytojo kabineto duris. „Po trijų dienų pradėjo plikti jūrų kiaulytės kailiukas. Veterinarijos gydytojas rado grybelį ir parazitų. Dar nepažiūrėjęs į gyvūną iškart paklausė, ar pirkom „Depo“ ir ar slenka kailis“, – pasakojo moteris.
-
Vyrą apstulbino automobilių parkavimo prie „Depo“ tarifai: už valandą – po 5 eurus 29
Yra skolingas 10 eurų
„Laišką gavau iš įmonės „Unipark“, kuri administruoja „Depo“ automobilių stovėjimo aikštelę. Laiške rašoma, jog už stovėjimą „Depo“ aikštelėje dvi valandas po to, kai buvo uždaryta parduotuvė, esu skolingas dešimt eurų – po penkis eurus už valandą. Tokio tarifo turbūt daugiau niekur Vilniuje nesurasi, – portalui pasakojo Vytautas. – „Unipark“ atstovai man sakė, kad tokius didelius tarifus už stovėjimą nustatė pats „Depo“. Prašiau padaryti nuolaidą, nes esu pensininkas, tačiau iki šiol negavau jokio atsakymo.“
Butauto Barausko nuotr.
Dažnai šioje statybinių medžiagų ir buities prekių tinklo parduotuvėje apsilankantis pašnekovas tikino, kad jokių ženklų apie tai, kad ši stovėjimo aikštelė yra mokama ar užtvarų tuomet nebuvo. Tad tą savaitgalį neradęs šioje parduotuvėje – sandėlyje jam reikalingų visų daiktų, jis pėsčiomis patraukė į kitą parduotuvę. Automobilį jis paliko „Depo“ automobilių stovėjimo aikštelėje.
„Kitoje parduotuvėje kiek užtrukau ir atėjau tada, kai „Depo“ jau buvo uždarytas. Tuomet buvo savaitgalis ir jie dirbo trumpiau nei įprastomis dienomis“, – pamena apie 20 val. į automobilį sugrįžęs vyras. Anot jo, „Unipark“ atsiųstame laiške rašoma, kad jo automobilio valstybinį numerį užfiksavo vaizdo kameros, o nesumokėjus 10 eurų už stovėjimą žadama kreiptis į anstolius.
„Atvažiavęs į parduotuvę kitą kartą pastebėjau, kad vaizdo kameros čia pakabintos aukštai, yra sunkiai matomos, tikrai ne metro aukštyje ar taip, kaip kituose prekybos vietose. Nebuvo ir užtvarų,ir užrašų apie tarifus“, – pasakojo vyras.
Lietuvoje deficitas – ne pinigai, o žmogiškumas.
Šią istoriją papasakojęs pažįstamam vairuotojui, Vytautas suprato, kad panašioje situacijoje atsidūrė ne jis vienas. „Pažįstamas taip pat papasakojo, kad jau ne vieną kartą yra gavęs laišką iš „Unipark“. Suprantu, kad prekybininkai visuomet pasiteisins, jog kažkur aikštelėje greičiausiai yra apie tai perspėjantis užrašas, tačiau sutikite, kad toks elgesys su klientais nėra garbingas? Lietuvoje deficitas – ne pinigai, o žmogiškumas“, – apgailestavo Vytautas.
Tarifai galioja visą parą
Automobilių stovėjimą administruojančios bendrovės „Unipark“ Rinkodaros ir pardavimų vadybininkė Karolina Slatkevičiūtė tikino, kad čia stovėjimo paslaugų kainodara yra suderinta su aikštelės savininke „Depo“.
Anot jos, automobilių stovėjimo aikštelės prie „Depo“ parduotuvės Ukmergės gatvėje kainodara yra tokia: pirmos dvi stovėjimo valandos yra nemokamos, kiekviena papildoma stovėjimo valanda kainuoja penkis eurus. Tokia kainodara taikoma visą parą.
„Informaciniai pranešimai apie viršytą nemokamo stovėjimo laiką ant automobilių nėra paliekami. Į šią aikštelę įvažiuojančių ir iš jos išvažiuojančių automobilių numerius nuskaito kameros. Klientui nesumokėjus už stovėjimo paslaugą ir išvažiavus iš aikštelės, jam paštu išsiunčiamas pranešimas, kuriame nurodoma mokėtina suma už parkavimą aikštelėje“, – teigė „Unipark“ atstovė.
„Kelio ir informaciniai ženklai, kurie praneša apie stovėjimo tvarką aikštelėje, yra įrengti prie įvažiavimo. Detalios automobilių stovėjimo aikštelės taisyklės yra pateiktos prie infoterminalų. Visa informacija vairuotojams yra teikiama nuo pat stovėjimo taisyklių įvedimo, t.y. nuo šių metų pradžios. Kelio užtvarų šioje aikštelėje nėra“, – K. Slatkevičiūtė teigė, kad vaizdo kameros aikštelėje yra įrengtos taip, kad sistema galėtų tinkamai funkcionuoti.
Parduotuvės „Depo“ atstovai žurnalistams situacijos komentuoti nepanoro – jie pageidavo asmeniškai pasikalbėti su nemalonioje situacijoje atsidūrusiu Vytautu K.
Butauto Barausko nuotr.
Stovėjimas brangesnis nei miesto centre
Pasirodo, kad automobilį palikti parduotuvės stovėjimo aikštelėje gali būti kur kas brangiau nei tam tikrose zonose, esančiose sostinės centre ar senamiestyje.
Brangiausia zona miesto širdyje yra mėlynoji, čia automobilį palikus 12 minučių jau teks susimokėti 0,50 euro. Už 12 min. parkavimą raudonoje zonoje už teks atseikėti 0,30 euro. Iki 10 minučių trunkantis automobilio stovėjimas geltonojoje zonoje kainuoja 0,10 euro, o 20 min. žaliojoje zonoje – 0,10 euro.
Portalas primena, kad neseniai dėl „Unipark“ apmokestintos aikštelės prie kultūros centro „Girstutis“ kilo kauniečių nepasitenkinimas. Laikinosios sostinės gyventojai bedė pirštu į netinkamai pastatytus ženklus ir koneveikė aikštelės savininkus bei „Unipark“ dėl skirtų baudų kiekio.
-
Paaiškėjo, kiek DEPO turės sumokėti sužaloto vaiko tėvams 28
Ant berniuko nuvirto seifas
Ketvirtadienį po pietų paskelbtu sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas iš dalies patenkino vaiko tėvų ieškinį – jiems iš bendrovės priteista 600 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Motyvuodama sprendimą teisėja pažymėjo, kad berniukas, ant kurio parduotuvės salėje užkrito seifas, patyrė fizinį skausmą,nepatogumus ir išgąstį, jis praleido Rugsėjo 1-osios šventę.
Kita vertus, sužalojimo pasekmės po kelių mėnesių išnyko.
Sprendimas mažinti ieškinį argumentuotas ir tuo, kad parduotuvės darbuotojai nesiekė tyčia sužaloti žmonių.
Tačiau tai nepašalina atsakomybės dėl įvykio, jie nesiėmė veiksmų pirkėjų saugumui užtikrinti.
Tik atidarė dureles
Civilinė byla gimė po to, kai šių metų rugpjūčio 24 d. parduotuvėje DEPO su tėvais lankęsis penkerių metų berniukas atidarė prekių lentynoje stovinčio seifo dureles ir sunkus metalinis daiktas užvirto ant vaiko.
Berniuko tėvai nusprendė kreiptis į teismą, nes policija tyrimo nesiėmė.
Pareigūnai tvirtino, kad šis įvykis – civilinės teisės objektas.
Teisme vaiko mama tikino, kad sūnus tik pravėrė sunkias seifo dureles ir jos nusvėrė pačią metalo spintą, ji griuvo ne dėl berniuko kaltės, o todėl, kad buvo nesaugiai padėtas ant lentynos ir visiškai nepritvirtintas.
Moteris pateikė teismui duomenų, pasak kurių, vėliau, kai šeima kreipėsi į teismą ir apie tai sužinojo prekybos centro darbuotojai, seifai buvo nuo pirkėjų atitverti iš pradžių grandine, o vėliau ir metaliniu strypu.
Susitaikyti nepavyko
Vaikas nukentėjo nesmarkiai, jam ant galvos iššoko gumbas, o koja buvo sutrenkta ir nubrozdinta.
Nepaisant to, 10 dienų berniukas vaikščiojo sugipsuota koja, jam teko lankytis pas medikus, vėliau – reabilituotis, vaikas negalėjo lankyti krepšinio treniruočių, buvo išsigandęs.
Vaiko tėvai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės, kuria įvardyta bendrovė "Depo DIY LT", tūkstantį eurų neturtinei žalai atlyginti.
Jie tvirtino, kad parduotuvės darbuotojai pareigą atliko neatsakingai ir aplaidžiai, seifas buvęs nepritvirtintas, tad sužalojo vaiką, vos jam pravėrus seifo dureles.
Kaip paprastai būna nagrinėjant civilines bylas, teisėja ragino besibylinėjančias puses susitaikyti, abiem padaryti nuolaidų ir sudaryti taikos sutartį.
Ieškovai ir atsakovės atstovas pabendravo akis į akį, bet sutarimo nepasiekė.
"Depo DIY LT" atstovas Gediminas Žmoginas aiškino, kad dėl vaiko sužalojimo kalti tėvai. Tai jie turėjo pasirūpinti, kad sūnus būtų saugus ir neliestų sunkių daiktų.
Atstovas tvirtino, jog seifas stovėjo stabiliai ir nuvirsti galėjo tik tokiu atveju, jei vaikas į jį lipo ar smarkiai tampė.
Ketvirtadienį paskelbtas teismo sprendimas gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
Įžvelgė mamos kaltę
Bylą nagrinėjusi teisėja Danutė Žvinklytė prisiminė prieš kelerius metus nagrinėjusi panašią bylą.
Tąkart joje minėta istorija, kai prekybos centre maža mergaitė kabarojosi ant ledų vežimėlio ir užsivertė jį ant savęs.
Tuo metu mama apžiūrinėjo prekes alkoholio skyriuje. Vyresnioji moters dukra kelis kartus buvo paėmusi jaunesnę sesutę už rankos ir nuvedusi pas mamą, tačiau maža mergaitė vis grįždavo prie ledų šaldytuvo.
Motina kreipėsi į teismą ir prašė atlyginti dukros patirtą žalą tam tikra pinigų suma.
Tada teisėja nusprendė, kad nelaimė įvyko todėl, kad mama neprižiūrėjo vaiko.
Tačiau apskundusi šį sprendimą aukštesnės instancijos teismui motina bylą laimėjo.