„Galvojame vėl atnaujinti (derybas – ELTA). Kaip matome, aktyvėja ir aukštojo mokslo dėstytojai, ir universitetai planuoja įsitraukti į tas derybas.(...) Galvojame kuo platesnį švietimo bendruomenės ratą įtraukti į derybas, nepriešinti grupių, o jas sutelkti ir manome, kad tai būtų ir didesnė jėga derybose“, – Eltai teigė A. Navickas.

LŠDPS pirmininkas tikisi, kad sausio mėnesį paaiškės derybų susitarimai tarp jo profsąjungos ir Vyriausybės, o vasario mėnesį bus priimtas sprendimas, ar pasiūlymai tenkina.

„Manau, kad sausio mėnesį ir paaiškės, kokie bus sutarimai ar sprendimai ir, manau, kad vasaris bus apsisprendimo mėnesis – ar tenkina, ar netenkina tie pakeitimai“, – patvirtino profsąjungos pirmininkas. A. Navickas teigė, kad finansiniai sutarimai greičiausiai bus formuojami tik 2021 metams.

Pastarąją savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, spręsianti etatinio mokytojų apmokėjimo klausimą.

„Dar buvo tik vienas posėdis. Tame posėdyje iš esmės įtvirtintas reglamentas ir panašūs formalūs dalykai. Pats darbas vyks sausio mėnesį, iki vasario 1 d. - tada ir pasimatys“, – kalbėjo A. Navickas.

O matant šią Vyriausybę aišku, kad jie tokių lengvų nuolaidų neduoda.

Visgi, pasak LŠDPS pirmininko, nepavykus sutarti dėl mokytojų atlyginimų bei etatinio apmokėjimo planuojama skelbti bent kelias savaites trunkantį streiką.

„Jeigu nepavyktų sutarti, aš nemanau, kad mūsų mokytojai imituotų kelių valandų streiką. Aš manau, kad tie streikai užsitęstų turbūt ne vieną ir ne dvi savaites, bet manau, kad siekiant rezultato, kol būtų sutarta. O matant šią Vyriausybę aišku, kad jie tokių lengvų nuolaidų neduoda“, – teigė A. Navickas, akcentuodamas, kad Vyriausybė streikų vengia, todėl derantis ir spaudžiant galbūt pavyktų išvengti ilgalaikio mokytojų streiko.

Savo ruožtu kitos mokytojų profesinės sąjungos bei Vyriausybė gruodžio pradžioje pasirašė kolektyvinę sutartį, 2020 metais numatančią mokytojų, ikimokyklinio ugdymo specialistų ir dėstytojų atlyginimų kėlimą. LŠDPS kolektyvinę sutartį pasirašyti atsisakė.

Profesinės sąjungos reikalavo, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai: sulyginti bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų koeficientus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc., nuo 2020 m. kasmet 10 proc. kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį.

Savo ruožtu Vyriausybei derybose atstovaujanti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia baigianti derybas su kitomis keturiomis profesinėmis sąlygomis ir tikisi dar šį spalį atnaujinti 2017-aisiais pasirašytą susitarimą.

Nesulaukė aiškių atsakymų

Su streikuoti grasinančia profsąjunga taip pat viliamasi atskirai susitarti šį mėnesį, o vėliau pasirašyti atskirą sutartį.

„Stengiamės, kad sutarimai būtų rasti kuo greičiau, tikimės, per šį mėnesį“, – BNS nurodė teigia ministerija.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas tvirtina, kad ketvirtadienį vykstančiose derybose su ministerija jo vadovaujama profsąjunga nesulaukė aiškių atsakymų, ar ketinama atsižvelgti į jos siūlymus.

„Terminas, manau, yra dvi savaitės, nes spalio 24-ąją tarybos posėdyje jau norime pristatyti aiškius ministerijos siūlymus į mūsų pateiktus reikalavimus. Jeigu tie siūlymai mūsų netenkins, mes pradedame kolektyvinio ginčo procedūras, prašysime sudaryti taikymo komisiją. Jei ten niekas neišsispręs, ginčo baigiamoji stadija būtų streiko organizavimas“, – BNS tvirtino A. Navickas.

Jei ten niekas neišsispręs, ginčo baigiamoji stadija būtų streiko organizavimas.

„Manau, kad lapkritis būtų procedūrų įgyvendinimui, lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje galimas streikas“, – sakė jis.

Ministerija šią savaitę jau paprašė Vyriausybės įgaliojimų pasirašyti kolektyvinę sutartį su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“.

ŠMSM skelbia, kad sutartis įpareigotų didinti atlyginimus auklėtojams, mokytojams ir dėstytojams, skirti daugiau lėšų švietimo pagalbai.

Atnaujinama sutartimi numatyta per metus panaikintį užmokesčio atotrūkį tarp bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių mokytojų: jau nuo sausio būtų naikinami pedagoginių darbuotojų koeficientų intervalai, paliekant tik maksimalų koeficientą, toks pat sprendimas mokyklų vadovams žadamas nuo 2021-ųjų sausio.

Pagal atnaujinamą susitarimą, nuo 2020-ųjų rugsėjo bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo mokytojų atlyginimai vidutiniškai didėtų 10 proc., o 2025-aisiais būtų įsipareigota pasiekti, kad vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, o aukštųjų mokyklų dėstytojų mokslo darbuotojų ir tyrėjų – 150 procentų.

Ministerija skelbia, kad kolektyvinės sutarties nuostatoms įgyvendinti 2020 metais reikėtų 117,6 mln. eurų. Iš jų 63,5 mln. jau numatyti maksimaliuose ministerijos asignavimuose. Dėl papildomų 54,1 mln. eurų skyrimo turėtų būti apsispręsta formuojant kitų metų biudžetą.

Algas prašo didinti penktadaliu

Tuo metu A. Navicko profsąjunga, be kitų dalykų, reikalauja mokytojų algas nuo kitos mokslo metų pradžios kelti vidutiniškai 20 proc., taip pat keisti kai kuriuos etatinio apmokėjimo principus.

Profsąjungos vadovas sako, kad nėra aiškumo ir dėl atlyginimų didinimo dešimtadaliu, kadangi tam nepritaria Finansų ministerija.

Mokytojas priverstas padaryti darbą, o jei paskui prašo apmokėti, vadovas sako: nereikėjo dirbti, niekas neprašė.

„Mūsų reikalavimai buvo 20 procentų. Mes manome, kad 130 proc. turėtų būti pasiekta per kelerius metus, 2021–2022 metais. Jei nesikeičia etato struktūra, nes tie darbai mokytojams, kurie sudėti į jų etatą, yra neįmanomi įgyvendinti, mes manome, kad turėtumėme prisirišti prie 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio“, – pabrėžė jis.

Be to, profsąjunga reikalauja įteisinti mokytojų apmokėjimą už viršvalandžius, kadangi, anot jos, šiuo metu kai kuriems pedagogams dėl padidėjusio krūvio per mėnesį tenka 50–80 valandų viršvalandžių.

„Apmokėjimas teoriškai įmanomas ir dabar per Darbo kodeksą, bet vadovai atsako, kad nėra pinigų ir prašo suderinti darbą. Tai atrodo maždaug taip: jei mokytojas vakare taiso sąsiuvinius, jis turėtų paskambinti vakare mokyklos vadovui ir paklausti, ar jam baigti sąsiuvinius taisyti, ar ne“, – tvirtino A. Navickas.

„Tai absurdas, aklavietė – aišku, kad niekas neskambins ir neatsilieps. Mokytojas priverstas padaryti darbą, o jei paskui prašo apmokėti, vadovas sako: nereikėjo dirbti, niekas neprašė“, – BNS teigė jis.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos praėjusių metų lapkričio pabaigoje – gruodį dalyje mokykloje vyko streikas dėl etatinio apmokėjimo modelio ydų.