Rengiasi akcijoms
Pirmadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas surengė diskusiją apie darbuotojų teisių pažeidimus transporto sektoriuje, kurią inicijavo Lietuvos profesinių sąjungų aljansas, vadovaujamas Audriaus Cuzanausko. Aljansas išvardijo dažniausiai pasitaikančius pažeidimus: vairuotojams neįteikiami atlyginimų lapeliai, rašytiniai įsakymai dėl komandiruočių, išskaitų dėl padarytos žalos, klaidinančių darbo skelbimų, priverstinio išvarymo nemokamų atostogų ir kt. Šie pažeidimai dažniausiai sprendžiami darbo ginčų komisijose, tačiau profsąjungos nariai mano, kad kai kuriais atvejais tai peržengia darbo teisės ribas ir patenka į baudžiamosios teisės sritį.
Į diskusiją pakviesti kompetentingų institucijų atstovai pareiškė savo nuomonę. Pasirodo, prokuratūroje negirdėti apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl prekybos žmonėmis (vairuotojų išnaudojimo), o štai Valstybinė darbo inspekcija artimiausiu metu rengiasi pradėti griežtą akciją prieš kai kurias transporto įmones.
"Surinkome informaciją apie rizikingiausius vežėjus iš Kelių transporto inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir netrukus išsiųsime jiems įspėjamuosius laiškus. Suteiksime nedidelį terminą susitvarkyti, o tuomet stebėsime, ar keičiasi įmonių rodikliai, susiję su darbo užmokesčio skaičiavimu, darbo laiko apskaita. Keista, kad iki šiol dar yra nemažai transporto įmonių, kurios dirba po 8 valandas per dieną, o šeštadienis ir sekmadienis – poilsio dienos. Tai neatitinka jų veiklos specifikos, o apskaita turi būti pagal faktinius duomenis", – aiškino vyriausiojo darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.
Mūsų asociacija tam ir suburta, kad apgintume priimtinas verslo sąlygas, ir kad mūsų valstybė būtų stipri pirmiausia ekonomiškai, bet taip pat ir politiškai, ir moraliai.
Ieško sutarimo derybose
Prieš pusmetį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pateikusi Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą, kuriuo nustatomas transporto įmonių darbuotojų atlyginimo koeficientas – jį siūloma didinti nuo 1,3 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) iki 2 MMA. Nuo šios atlyginimo dalies mokami socialinio draudimo mokesčiai, o likusią dalį sudaro po visą ES krovinius vežiojančių vairuotojų dienpinigiai.
Dėl darbuotojų socialinių garantijų gegužę prasidėjo Lietuvos profesinių sąjungų atstovų ir vežėjų asociacijos "Linava" derybos, kurių galutinis tikslas – pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį. Tuomet profsąjungų ir "Linavos" pasiekti susitarimai bus privalomi visam transporto sektoriui.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos narė, Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančiauskienė tvirtino, kad derybose jau pasiekta apčiuopiama pažanga.
"Jeigu darbdaviai nepersigalvos, bus labai svarbus šakinis susitarimas su konkrečiais skaičiais, o ne vien pažadais "informuoti", "tartis", "padėti". Tai apima tiek darbo užmokesčio koeficientą, tiek papildomą socialinio draudimo paketą su įsipareigojimais iš abiejų pusių – ir darbdavių, ir profesinių sąjungų, – sakė J.Jančiauskienė ir kvietė kolegas bent kurį laiką susilaikyti nuo viešų kaltinimų darbdaviams. – Šio sektoriaus problemas mes visi žinome, ilgą laiką nebuvo jokio dialogo, o dabar jis vyksta. Bet jeigu vieną dieną kaltiname, o kitą dieną reikia sėsti prie derybų stalo, patikėkite, tai be galo sunku."
Derybininkai taip pat turėtų būti vieningi, tai prieš pusmetį įrodė spontaniškas mokytojų streikas: kol vienos profesinės sąjungos derėjosi, kitų atstovai lipo pro langus į ministerijos pastatą. Bet galų gale prie dialogo vis tiek teko grįžti.
Ne visiems vienas kurpalis
Profesinių sąjungų atstovei pritarė ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė: "Abipusė pagarba yra pagrindinis ne tik socialiai atsakingų įmonių, bet ir kiekvieno socialiai atsakingo asmens reikalas. Negalime kaltinti abstrakčiai, nes sektoriaus įmonės labai skirtingos. Esant MMA koeficientui 1,3, apie 45 proc. vairuotojų, "Sodros" duomenimis, uždirba nuo 400 iki 600 eurų (be dienpinigių), vidutinis atlyginimas pernai buvo 697 eurai. Bet kai kuriose įmonėse darbuotojų atlyginimai labai skiriasi: 0,9 proc. vairuotojų, esant tam pačiam 1,3 koeficientui, negauna ir minimalios algos, o 10 proc. uždirba nuo 801 iki 1 000 eurų. Gerai, kad pagaliau pajudėjo derybų klausimas, tikimės, kad iki birželio 28 d. vyksiančio Trišalės tarybos posėdžio sulauksime derybininkų pozicijos dėl atlyginimų koeficiento didinimo nuo 1,3 iki 2, bet Trišalė taryba gali svarstyti šį klausimą ir nelaukdama, kol socialiniai partneriai susitars."
Tačiau Trišalės tarybos pirmininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos deleguotas Ričardas Sartatavičius siūlė nesuplakti į viena socialinių garantijų ir ekonominių rodiklių.
"Jeigu yra nusižengimai, už juos reikia bausti konkrečias įmones. O bendrąja prasme transporto sektoriaus vaidmuo yra labai svarbus Lietuvos valstybės biudžeto surinkimui. Praėjusių metų VMI duomenimis, transporto sektorius ir su juo susijusios veiklos sunešė apie ketvirtadalį mokesčių" , – atkreipė dėmesį R.Sartatavičius.
Pasak jo, atlyginimų koeficiento didinimas, įvertinant ES krovinių pervežimo srities reguliavimo naujas iniciatyvas, galėtų sukelti problemų ne tik transporto sektoriui, bet ir kitiems, kurie naudojasi šio sektoriaus paslaugomis.
"Šiuo atveju reikėtų pamiršti emocijas, o vadovautis skaičiais, – akcentavo Trišalės tarybos pirmininkas. – Turime atsakingai spręsti, kas yra svarbiau – išsaugoti šaką ir leisti jai toliau plėstis ir pildyti valstybės iždą mokesčiais, ar užtrumpinti taip, kad vežėjai bus priversti iškelti savo įmones į kitas šalis."
Politikai žada ginti
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė tikino, kad Seimo politikai ruošiasi ginti Lietuvos vežėjus ir nepritarti Europos Parlamento pateiktam "Judumo paketui", pirmiausia nuostatoms, kad kartą per mėnesį transporto priemonė privalėtų grįžti į registracijos valstybę, tačiau kol kas konkrečių žingsnių nematyti. Pasak R.Šalaševičiūtės, laiko dar yra, mat Europos Parlamentas prie šių klausimų greičausiai grįš tik lapkritį.
"Iki to laiko turime parengti oficialią valstybinę poziciją, kurią, tikimės, palaikys ir mūsų kaimynės, kitos šalys, esančios geografiškai toliau nuo Europos centro, kurių vežėjai ten dirba", – vylėsi politikė.
Vis dėlto vežėjai jau svarsto ir blogiausią variantą. Vien dėl "Judumo paketo", norint nedidinti sąnaudų ir išlaikyti konkurencingumą, apsimokėtų įmones registruoti Lenkijoje. Juolab kad, kaip "Kauno dienai" teigė vežėjų asociacijos "Linava" prezidentas Romas Austinskas, lenkų teisininkai netgi siūlo paslaugų paketus, kaip greičiau ir naudingiau tai padaryti.
"Linavos" prezidentas R.Austinskas neslepia, kad šalies vežėjai aktyviai viliojami steigti įmones Lenkijoje.
"Už tam tikrą mokestį siūloma kiekvienai įmonei parengti registravimo dokumentus ir netgi surasti palankiausią Lenkijos regioną , – teigė jis. – Pavyzdžiui, jeigu įmonės apyvarta siekia tam tikrą sumą, pelno mokestis ten tik 9 proc., o daugelyje vaivadijų mūsų įmonės gali būti apskritai atleistos nuo pelno mokesčio. Ir čia nieko nuostabaus – kaip Lietuvoje iš kitos valstybės atvykę investuotojai yra liaupsinami ir lepinami lengvatomis, taip pat ir Lenkijoje. O mes ten būtume užsienio investuotojai. Galima būtų įmonę registruoti Suvalkuose, o "atvėsti" su krovininiu transportu vos tik pervažiavus Vokietijos sieną – susitaupytų degalų maždaug 1 tūkst. km."
Skaičiai – dar ne viskas
Be to, pasak "Linavos" prezidento, terminalų, sandėlių skaičius Lenkijoje daug kartų didesnis negu Lietuvoje. Vadinasi, ir darbų pasiūla didesnė, o minimali mėnesio alga Lenkijoje mažesnė, ir ten vežėjų nespaudžia koeficientas 1,3, kurį dar užsimota padidinti iki 2. Tai gerokai padidintų krovinių vežimo išlaidas.
Pernai Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų atlikta studija "Darbo sąnaudų reikšmingumas Lietuvos automobilių transporto sektoriui" parodė, kad didžiausią įtaką vežimų savikainai turi vairuotojų darbo užmokesčio pokyčiai. Studija vertino ir išlaidas degalams bei kitoms eksploatacinėms medžiagoms, padangoms, techniniam aptarnavimui, licencijoms ir kt.
"Netgi automobilių draudimo išlaidos būtų mažesnės negu Lietuvoje – pastebėjo R.Austinskas. – Lenkijos kompanijos apdrausti transporto priemonę siūlo už 1–1,2 tūkst. eurų, o Lietuvoje – už 2,5–3 tūkst. eurų. Jeigu įmonė turi 50 automobilių, tai per metus vien iš draudimo galėtų sutaupyti apie 50 tūkst. eurų."
Tačiau yra kita medalio pusė: iškeltos į kitą valstybę įmonės ir mokesčius mokėtų toje šalyje, kurioje registruotos.
"Todėl aš manau, kad mes turėtume būti patriotais ir kovoti su tuo spaudimu iš ES, kad patyrusios įmonės, geriausi darbdaviai neišsikraustytų iš Lietuvos, čia mokėtų mokesčius, uždirbtų pensijas savo mamoms, – įsitikinęs R.Austinskas. – Mūsų asociacija tam ir suburta, kad apgintume priimtinas verslo sąlygas, ir kad mūsų valstybė būtų stipri pirmiausia ekonomiškai, bet taip pat ir politiškai, ir moraliai."
