Lenkų vežėjai sako, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą sušvelninus Europos Sąjungos įvažiavimo į šalį taisykles, juos užgriuvo ukrainiečių konkurencija ir dėl to smarkiai sumažėjo pajamos.

Reaguodami į tai Lenkijos vežėjai praėjusią savaitę pradėjo trijų pagrindinių sienos kirtimo punktų blokadas.

Pirmadienį kai kurie protestuotojai susitiko su Ukrainos ir Lenkijos vyriausybių atstovais.

„Mes nesusitarėme. Ukrainos pusė neatsižvelgia į mūsų reikalavimus“, – socialiniuose tinkluose teigė pasienio mieste Dorohuske vykstančio protesto lyderis Rafalas Mekleris.

Lenkijos transporto įmonės nori, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų leidžiama įvažiuoti į šalį tik su ES leidimais, kurių blokas atsisakė po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vienas Ukrainos pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nenusileis, ir paragino Lenkijos vežėjus nedelsiant nutraukti blokadą.

Mes nesusitarėme. Ukrainos pusė neatsižvelgia į mūsų reikalavimus.

„Mums tai labai svarbu: „bevizis transporto režimas“ turėtų būti tęsiamas ir pratęstas bent jau iki mūsų pergalės“, – po pirmadienio derybų pareiškė Ukrainos bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministro pavaduotojas Serhijus Derkačas.

„Reikalavimas absurdiškas, nes Lenkijos protestuotojai kreipiasi ne į savo vyriausybę, o nori, kad Ukraina kreiptųsi į ES dėl leidimų“, – pridūrė jis.

Lenkijos vežėjai taip pat kritikuoja elektroninę registracijos sistemą, pagal kurią iš Ukrainos išvykstama užbaigus pristatymą. Laukimas, anot R. Meklerio, gali trukti 11–12 dienų.

Lenkijos muitinės tarnybos duomenimis, pirmadienį Dorohuske stovėjo ir galimybės įvažiuoti į Ukrainą laikė apie 1,3 tūkst. sunkvežimių, o dar 500 transporto priemonių laukė galimybės patekti į šią šalį Hrebenės kontrolės punkte.

Dėl blokadų taip pat susidarė Ukrainos sunkvežimių, norinčių įvažiuoti į Lenkiją, spūstys.

Viena Slovakijos, kuri taip pat ribojasi su Ukraina, logistikos sąjunga pirmadienį taip pat pagrasino blokuoti Ukrainos krovinių įvežimą į ES.

Slovakijos automobilių vežėjų sąjungos vadovas pirmadienį žurnalistams sakė, kad ji „pasirengusi tuojau pat paremti Lenkijos vežėjus pasienyje ir užblokuos sienos kirtimą Ukrainos vežėjams iš Slovakijos pusės“, jei ES nesugrąžins leidimų sistemos.

Praėjus metams ir devyniems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, po didžiulių Ukrainos ir Rusijos pajėgų puolamųjų veiksmų ilga fronto linija iš esmės nesikeičia.

„Tie, kas teigia, kad Ukraina dabar turėtų derėtis su Rusija, yra arba neinformuoti, arba suklaidinti“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Arba jie yra Rusijos pusėje ir nori, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas padarytų pertrauką prieš dar didesnę agresiją“, – pridūrė jis.

D, Kulebos teigimu, nuo 2014 metų, kai Rusijos remiami separatistai perėmė didelės Rytų Ukrainos dalies kontrolę, o Maskva vienašališkai aneksavo Krymo pusiasalį, Kyjivas su Maskva surengė šimtus derybų etapų.

Derybos, kurioms tarpininkavo Vokietija ir Prancūzija ir po kurių 2019 metais Paryžiuje įvyko tiesioginis V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas, neatnešė ilgalaikės taikos.

D. Kuleba pridūrė, kad šiomis derybomis nepavyko „sutrukdyti Putinui 2022 metų vasario 24 dieną pradėti brutalią invaziją į Ukrainą“.

Ukrainos ir Rusijos delegacijos buvo susitikusios ankstyvuoju karo etapu, tačiau V. Zelenskis nutraukė derybas po to, kai 2022 metų pavasarį Bučos mieste ir kituose netoli Kyjivo esančiuose miestuose buvo nustatyti žiaurūs nusikaltimai.

Praėjusią savaitę V. Zelenskis sakė, kad Ukraina nepasirengusi deryboms su Rusija, nebent Maskvos kariai atsitrauktų.

Jis taip pat atsisako derybų, kol V. Putinas lieka valdžioje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį teigė: „Kyjive ir Vašingtone atėjo laikas visiems suprasti, kad Rusijos neįmanoma nugalėti mūšio lauke“.

Jis taip pat sakė, kad dialogas labai reikalingas ir kad Maskva yra pasirengusi jį pradėti.

„Visų pirma V. Putinas turi nutraukti šį karą, gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir grįžti prie derybų stalo“, – sakė E. Macronas transliuotojui „France 2“, pridurdamas, kad siekia išvengti „pasaulinio karo“.

Paklaustas, ar rems Ukrainos mėginimus susigrąžinti Krymą, kurį Rusija tarptautiniu mastu nepripažįstamu žingsniu aneksavo 2014 metais, prezidentas diplomatiškai išsisuko, komentuodamas, kad „tam tikru momentu“ tiek Rusija, tiek Ukraina „turės grįžti prie derybų stalo“.

„Kyla klausimas, ar karo tikslai bus pasiekti tik karinėmis priemonėmis“, – sakė jis, nors sutiko, kad „ukrainiečių valia nuspręsti“, kokie tie tikslai turėtų būti.

Priminus, kad Ukraina nebenori derėtis su V. Putinu, Prancūzijos lyderis atsakė: „Sakau jums, kad kada nors... prireiks. Todėl visada atsisakau maksimalistinių pozicijų.“

E. Macronas taip pat pareiškė, kad Prancūzija tieks oro gynybos sistemas Ukrainai po anksčiau šią savaitę surengtų Rusijos oro smūgių bangos, kuriomis, pasak jo, buvo siekiama „palaužti Ukrainos pasipriešinimą“.

„Mes pristatysime... radarus, sistemas ir raketas, kad apsaugotume juos nuo šių atakų“, – sakė jis ir pridūrė, kad Prancūzija taip pat derasi dėl dar šešių savaeigių haubicų „Caesar“ siuntimo į Ukrainą.

Šalies vadovo teigimu, nuo savaitgalio karas įžengė į „precedento neturintį etapą“, nes „pirmą kartą visoje Ukrainoje žuvo civiliai,.. o elektros ir šildymo infrastruktūra buvo sunaikinta“.

Jis pripažino, kad Prancūzija nepajėgia pilnai patenkinti ukrainiečių poreikių: „Esu įpareigotas kažkiek amunicijos pasilikti rezerve, kad prireikus galėtume apsaugoti save ir savo rytinį (NATO) flangą.“

Papildomi „Caesar“ ginklai buvo pagaminti Danijai, tačiau vyksta derybos dėl jų nukreipimo į Ukrainą.

„Turkai siūlo tarpininkauti. Jei kokios nors derybos įvyks, greičiausiai jos vyks jų teritorijoje: Stambule arba Ankaroje“, – žurnalistams Maskvoje sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.

Jis pridūrė, kad R. T. Erdoganas per ketvirtadienį Kazachstano sostinėje Astanoje vyksiančias derybas su V. Putinu „tikriausiai ką nors oficialiai pasiūlys“.

NATO narė Turkija, kuri Rusijos karo Ukrainoje metu bando išlikti neutrali, palaiko gerus santykius su abiem savo Juodosios jūros kaimynėmis – Rusija ir Ukraina. Be to, ji susilaikė nuo prisijungimo prie Vakarų sankcijų Rusijai.

„Turkija iš principo neprisijungia prie neteisėtų Vakarų sankcijų. Ir ši Turkijos pozicija suteikia papildomą impulsą plėsti prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą“, – sakė J. Ušakovas.

Turkijoje įvyko dvejos Maskvos ir Kyjivo derybos, įskaitant kovą surengtą Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir Ukrainos diplomatijos vadovo Dmytro Kulebos susitikimą – pirmąsias aukšto lygio derybas po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.

Visgi nuo to laiko taikos derybos įstrigo, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nesileis į jokias derybas su V. Putinu, Kremliui paskelbus apie keturių okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją.

Paklaustas apie tą V. Zelenskio pareiškimą, J. Ušakovas sakė žurnalistams: „Norėčiau jam pasakyti: „Niekada nesakyk niekada“.“'

Turkija ir Jungtinės Tautos tarpininkavo sudarant svarbų susitarimą su Maskva ir Kyjivu, nutraukusį Rusijos blokadą ir leidusį Ukrainai iš trijų uostų pradėti gabenti grūdų krovinius.

Tačiau Rusija kritikavo tą susitarimą, skųsdamasi, kad nukentėjo jos eksportas, ir be jokių įrodymų tvirtino, kad didžioji dalis grūdų pristatoma į Europą, o ne į skurdžias šalis, kur jų labiausiai reikia.

Turkija taip pat suvaidino svarbų vaidmenį viename didžiausių nuo Maskvos karo pradžios Rusijos ir Ukrainos apsikeitimų belaisviais, per kurį buvo paleista daugiau kaip 200 asmenų.

R. T. Erdoganas nori skatinti prekybą su Maskva, nes prieš kitų metų birželį vyksiančius rinkimus stengiasi stabilizuoti nusilpusią Turkijos ekonomiką.

Prieš susitikimą V. Putinas pasiūlė Turkijoje sukurti energetikos centrą po to, kai „Nord Stream“ dujotiekiuose, kuriais dujos tiekiamos į Europą, buvo aptikta keletas nuotėkių.

Rusija galėtų „perkelti į Juodosios jūros regioną... savo pagrindinį kuro ir dujų tiekimo į Europą maršrutą per Turkiją, sukurdama didžiausią dujų centrą Turkijoje“, – sakė V. Putinas energetikos forume Maskvoje.

„Jei jis tvirtina, kad V. Putinas nori sprendimo, tai aš jau šiandien galiu pasakyti, kaip turėtų atrodyti tas sprendimas: V. Putinas nori Rytų Ukrainos“, – pareiškė žurnalistams parlamentarė.

„Todėl aš rimčiau klausau, ką sako ponas S. Lavrovas, nei ką sako buvęs kancleris“, – pridūrė komiteto pirmininkė, turėdama omenyje Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kad Maskvos tikslas yra pakeisti režimą Kyjive.

Buvęs VFR vyriausybės vadovas G. Schröderis interviu leidiniui „Stern“ pareiškė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas pasirengęs diplomatiniam sureguliavimui su Ukraina.

Ekskancleris susitiko su V. Putinu praėjusią savaitę Maskvoje.

„Gera naujiena yra tai, kad Kremlius nori rasti sprendimą derybomis. Derybos dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto jau vyko, pavyzdžiui, Stambule kovo mėnesį. Turkai buvo labai naudingi, kadangi jie dalyvavo derybose dėl grūdų tiekimo. Kol kas tai labai naudinga. Pirmas laimėjimas yra susitarimas dėl grūdų, galbūt pamažu pavyks išplėsti jį iki ugnies nutraukimo“, – samprotavo G. Schröderis.

„Po karinės dalies bus taikos procesas, bus derybų stalas ir tikrai bus taika. Klausimas – su kuo Ukraina ves derybas, su kokiu Rusijos prezidentu. Tai priklauso ir nuo dabartinio Rusijos prezidento noro“, – sakė V. Zelenskis.

Jo nuomone, dabartinis Kremliaus šeimininkas nesuvokia, kas šiuo metu vyksta.

„Jis gyvena savo informaciniame pasaulyje, nesuprasdamas, kad Ukraina nesutiks daryti nuolaidų“, – teigė V. Zelenskis.

Anot Ukrainos prezidento, derybos su Vladimiru Putinu bus įmanomos, „kai jis grįš į tikrovę ir supras, kad žūsta daug žmonių. Tada bus galima pamėginti, jei dar nebus per vėlu, eiti diplomatiniu keliu, būtent su šia Rusijos valdžia“, – pareiškė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad, kruvinam karui tęsiantis, Ukrainos visuomenės noras vesti derybas „kasdien mažės“.

„Jeigu Maskva nori parodyti savo pasirengimą dialogui, ji turėtų sumažinti priešiškumo laipsnį“, – Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Šiandien įvyko eilinis derybų su Ukraina ratas vaizdo konferencijos ryšiu. Jame priimtas sprendimas susitikti akivaizdiniu formatu kovo 29–30 d.“, – parašė jis.

Ukraina sekmadienį, praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Rusijos invazijos į šią šalį pradžios, pranešė, kad antrasis Kijevo ir Maskvos derybų ratas pirmadienį prasidės Turkijoje.

„Šiandien per dar vieną derybų vaizdo ryšiu ratą buvo nuspręsta kitą tiesioginį dviejų delegacijų susitikimą surengti Turkijoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos derybininkas ir politikas Davidas Arachamija.

„Vyksta tam tikras procesas. Mes norėtume aktyvesnių ir turiningesnių“ derybų, žurnalistams sakė Dmitrijus Peskovas.

Pasak jo, Rusijos pozicija „Ukrainos pusei gerai žinoma“, nes Maskva savo reikalavimus, išdėstytus raštu, pateikė „prieš daug dienų“.

„Norėtume turiningesnio ir greitesnio atsakymo“, – pridūrė D. Peskovas.

Abiejų šalių delegacijos surengė keletą tiesioginių susitikimų prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, bet pastaruoju metu derybos vyko nuotoliniu būdu.

Norėtume turiningesnio ir greitesnio atsakymo.

Kol kas pažanga buvo menka, abi pusės kaltino viena kita, be to, nebuvo surengta diskusijų prezidentų lygiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai pirmadienį dar kartą pasiūlė surengti tiesiogines taikos derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Ukrainiečių žinisklaidai V. Zelenskis sakė esąs pasiruošęs susitikti su V. Putinu „bet kokiu formatu“, kad būtų susitarta užbaigti beveik mėnesį besitęsiantį karą, per kurį buvo smarkiai sugriauti keli Ukrainos miestai.

Ukrainos lyderis sakė, kad galėtų būti tariamasi net ir dėl Rusijos okupuoto bei aneksuoto Krymo, taip pat dėl Maskvos remiamų „liaudies respublikų“ rytiniame Donbaso regione statuso.

Rusija 2014 metais paskelbė Krymą savo teritorijos dalimi, o šiemet nusprendė pripažinti Ukrainos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“.

Visos šios teritorijos priklausė Ukrainai nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Rusija vasario 24 dieną pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, o V. Putinas teigė, kad šios kampanijos tikslas yra šalies „demilitarizacija“ ir „denacifikacija“. Maskva taip pat reikalavo, kad Ukraina niekada netaptų NATO nare.