JAV ambasados ​​Estijoje atstovas „Postimees“ leidiniui patvirtino, kad ankstyvą šeštadienio rytą keli Jungtinių Valstijų desantininkai patyrė nesunkių sužeidimų, nusileisdami į Nurmse oro uostą, ir buvo nugabenti į ligoninę.

„Tai yra įprasta oro operacijimos“, – pridūrė JAV ambasados atstovas.

„Nė vienas šių sužalojimų nėra pavojingas gyvybei, o dauguma juos patyrusių karių jau grįžo į rikiuotę. Trijų karių kojų traumų gydymas tęsiamas“, – sakė jis.

Nė vienas šių sužalojimų nėra pavojingas gyvybei, o dauguma juos patyrusių karių jau grįžo į rikiuotę.

„Swift Response“ pratybų aktyvioji dalis prasidėjo gegužės 5-ąją. Pratybų metu Estijos gynyba praktikuojama esant potencialiai krizinei situacijai, jose mokoma apie 2,5 tūkst. karių iš Estijos, JAV ir Jungtinės Karalystės. Pratybose dalyvauja daugiau nei 20 lėktuvų ir 25 sraigtasparniai.

Pasak Estijos gynybos vyriausiojo pajėgų štabo pranešimo, šeštadienio vakarą, vykdant pratybas „Swift Response“ virš Nurmse oro uosto buvo desantuota apie 600 JAV armijos 82-osios oro desanto divizijos desantininkų su karine technika ir transporto priemonėmis. Dauguma jų buvo atskraidinti tiesiai iš Fort Bragg divizijos bazės Šiaurės Karolinoje, JAV.

Pratybos „Swift Response“ baigsis gegužės 14-ąją.

JAV 173-iosios oro desanto brigados kuopos dydžio dalinys, sudarytas iš 150 karių, į Estiją atvyks rugpjūčio pabaigoje, sakė naujienų agentūrai BNS kariuomenės atstovai Taline.

„Zapad“ – bendros karinės Rusijos ir Baltarusijos pajėgų pratybos, vyksiančios nuo rugsėjo 14 iki 20 dienos. Ankstesniais metais, 2009 ir 2013, įtariama, kad buvo imituojamas Baltijos šalių ir Lenkijos puolimas.

„Šiandien apie 17 val. daugiau kaip 250 Rusijos, Baltarusijos ir Serbijos karių, priklausančių daugiatautei taktinei grupei, desantavosi iš šešių Rusijos Il-76MD ir vieno Baltarusijos karinių oro pajėgų Il-76 lėktuvo į aikštelę „Sachara“ miškingoje pelkių vietovėje, kurią nuo pat ryto nuo diversantų saugojo bendros šarvuotosios kolonos kariai“, – sakė jis ir dar pridūrė, kad desantas buvo išmestas 600 metrų aukštyje.

Pasak jo iš Rusijos lėktuvų desantavosi rusų ir baltarusių kariai, o iš Baltarusijos lėktuvo – baltarusių ir serbų. Lėktuvai skrido vienas paskui kitą dviejų minučių intervalu.

A.Sgibnevas patikslino, kad rusų kariai naudojosi savais parašiutais D-10, o baltarusiai ir serbai – Baltarusijos gamybos parašiutais.

„Desantavimas įvyko be nuotykių“, – pareiškė jis.

Nusileidę desantininkai, sėdę į jų laukusias mašinas, nuvažiavo į teroristinių grupių blokavimo miškingų pelkių rajoną Bresto srities pasienyje ir pradėjo paieškos veiksmus.

Pratybose „Slavianskoje bratstvo 2017“, prasidėjusiose birželio 6 dieną, dalyvauja daugiau kaip 1 tūkstantis Rusijos, Baltarusijos ir Serbijos karių. Aktyvioji pratybų fazė baigsis birželio 14 dieną.

1991 metų sausio įvykių metu tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Aleksandras Abišala Vilniaus oro uoste stebėjo desantininkų iš Pskovo atvykimą Vilniaus oro uoste.

„Teko stebėti, kaip į oro uostą atvyksta desantininkai iš Pskovo“, – teismui sakė Nepriklausomybės akto signataras, politikas, verslininkas. Jis trečiadienį buvo apklaustas liudytoju Vilniaus apygardos teisme, kuris nagrinėja Sausio 13-osios bylą.

„Civilinis oro uostas, ne visur galima prieiti, stebėti“, – sakė A.Abišala, paprašytas pateikti detalių apie desantininkų išsilaipinimą. Pasak liudytojo, desantininkai galėjo išsilaipinti sausio 9-10 dienomis. Jis taip pat neatmetė galimybės, kad dalis sovietų kariškių, persirengę civiliais rūbais, galėjo atvykti per Vilniaus geležinkelio stotį.

Liudytojas taip pat sakė, kad tuo metu suaktyvėjo organizacijos „Jedinstovo“ veiksmai, OMON, kuris buvo ne kariuomenės, o sovietinės milicijos dalinys.

„Nutraukimas bet kokių derybinių kontaktų, rodė, kad ruošiamasi“, – apie sausio įvykius kalbėjo A.Abišala.

Jis taip pat minėjo, kad iš diskusijų, iš kariškių elgesio buvo aišku, kad ruošiamasi valstybės perversmui, buvo ruošiami papildomi kariškių daliniai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas minėjo, kad tuo metu Lietuvoje buvo jaučiama aktyvi sovietinių struktūrų – KGB ir GRU – veikla.

Po A.Abišalos teismas ėmėsi 1990–1992 metais miškų ūkio ministro pareigas ėjusio Vaidoto Antanaičio apklausos.

Po pietų bus apklaustas pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis ir 1991 metais Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Patrulinės tarnybos skyriaus inspektoriaus pareigas ėjęs, o 1991– 1994 metais Lietuvos greitojo reagavimo rinktinei „Aras“ vadovavęs Jonas Lazarenka.

Teismas ankstesniuose posėdžiuose yra apklausęs tris liudytojus – tuometinį valstybės vadovą Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską.

Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Teisiamųjų suole sėdi du asmenys, tačiau dar per 60 kaltinamųjų yra teisiami už akių. Jie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta beveik 500 žmonių, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Amerikiečių desantininkai pirmadienį pradėjo ukrainiečių vyriausybė pajėgų, kovosiančių su prorusiškais separatistais rytinėje šalies dalyje, apmokymus, sukeldami Maskvos nepasitenkinimą.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasveikino JAV karius iš 173 -osios desantininkų brigados, skelbdamas operacijos „Fearless Guardian“ (Bebaimis sergėtojas) pradžią per iškilmingą ceremoniją lyjant lietui Javorivo karinėje bazėje vakarinėje Ukrainos dalyje.

„Mes esame naujos Ukrainos kariuomenės formavimo liudininkai ir tiesioginiai dalyviai, kuri tarsi feniksas vėl pakyla po ilgų nuosmukio metų“, – sakė P.Porošenka susirinkusiems kariams.

„Šis karas yra ne tik už Ukrainos nepriklausomybę, bet taip pat tai karas už laisvę ir demokratiją Europoje ir visame pasaulyje“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak pareigūnų, maždaug 300 amerikiečių karių paruoš 900 Ukrainos nacionalinės gvardijos karių, kurie bus dislokuoti rytinėje šalies dalyje, kur vis dar girdisi sunkiosios artilerijos šūviai, nepaisant paskelbtų paliaubų.

Jungtinės Tautos sako, kad per konfliktą praėjusiais metais žuvo daugiau nei 6 tūkstančiai žmonių, dar daugiau nei milijonas civilių gyventojų turėjo palikti savo namus.

JAV kariuomenės majoras Michaelas Weismanas (Maiklas Veismanas) sakė, kad misijos metu bus tobulinami karių asmeniniai, gynybos manevravimo ir medicininės pagalbos įgūdžiai su ginklais, kuriuos jau dabar naudoja ukrainiečių pajėgos, pavyzdžiui, kaip „AK-47“.

JAV kariams iš amerikiečių bazės Italijoje praėjusią savaitę pasiekus Ukrainą, Rusija perspėjo, kad tokie veiksmai gali „destabilizuoti“ padėtį Ukrainoje ir pareiškė, kad tai veda prie Ukrainos apginklavimo iš Jungtinių Valstijų.

Maždaug 300 JAV desantininkų atvyko į Ukrainą, kur mokys Ukrainos nacionalinės gvardijos pajėgas, šalies pietuose kovojančias su prorusiškais sukilėliais, pranešė JAV sausumos pajėgos.

173-osios oro desanto brigados kariai antradienį ir trečiadienį atvyko į Javorivą, esantį Vakarų Ukrainoje, kur praleis pusę metų mokydami tris ukrainiečių batalionus, sakoma ketvirtadienį JAV Armijos pranešime.

Šis žingsnis veikiausiai sukels pasipiktinimą Rusijoje, kuri kaltina Jungtines Valstijas rėmus protestus, per kuriuos praėjusiais metais buvo nušalintas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius ir valdžią Kijeve perėmė provakarietiška valdžia.

JAV kariai, kaip numatoma, mokys Ukrainos nacionalinę gvardiją (NGU), rezervistų pajėgas, kurios buvo suformuotos 2014 metais savanorių ir sukarintų grupių pagrindu.

„Mes rengsime kariavimo funkcijų klases, taip pat mokysime palaikyti ir didinti karinio personalo profesionalumą ir patyrimą“, – pažymėjo brigados, kuri yra įsikūrusi Italijoje, atstovas majoras Jose Mendezas (Chosė Mendesas).

Kremlius: tai gali destabilizuoti situaciją

Kremlius penktadienį pareiškė, kad JAV desantininkų atvykimas į Ukrainą mokyti Ukrainos nacionalinės gvardijos karių gali destabilizuoti padėtį šios šalies rytuose, kur vyriausybės pajėgos kovoja su prorusiškais separatistais.

„(Karinių) instruktorių, specialistų iš trečiųjų šalių buvimas Ukrainos teritorijoje, kur tebėra neišspręstas vidaus konfliktas, kur tebėra problemų dėl Minsko susitarimų punktų įgyvendinimo, anaiptol neprisideda prie konflikto sureguliavimo. Priešingai, gali destabilizuoti situaciją“, - sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams.

Kaip jau skelbta, maždaug 300 amerikiečių desantininkų atvyko į Vakarų Ukrainoje esantį Javorivą, kur praleis pusę metų mokydami tris ukrainiečių batalionus.

Apie 2 tūkst. Rusijos desantininkų trečiadienį dalyvauja pratybose šalies vakaruose - Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienyje.

Maskvai demonstruojant kaimynams savo karinę galią, apie 500 karių buvo įtraukti į pratybas vakariniame Rusijos Pskovo regione, kuris ribojasi su Estija ir Latvija, agentūrai AFP patvirtino Gynybos ministerijos atstovė spaudai Irina Kruglova. Iš viso Rusijos vakaruose rengiamose pratybose dalyvauja beveik 2 tūkst. desantininkų ir kitų karių.

Ji pridūrė, kad pratybos, kuriose vienu metu dalyvaus per 1,5 tūkst. desantininkų, vyks iki šeštadienio. Pratybų tikslas - užgrobti ir sunaikiniti įsivaizduojamą priešo aerodromą.

Nuo karo Ukrainoje pradžios 2014-ųjų vasarį Rusija intensyviai rengia pratybas Baltijos šalių bei kitų Europos valstybių pašonėje.

Dėl to Baltijos šalyse nuo 2004-ųjų vykdoma NATO oro policijos misija buvo sustiprinta. NATO orlaivius Lietuvoje, Šiauliuose priima Lietuvos karinių oro pajėgų bazė, Estijoje - Amari bazė.

Lietuva, reaguodama į išaugusią Rusijos grėsmę, nuo rudens ketina grąžinti prieš septynerius metus sustabdytą šauktinių kvietimą.

Estija antradienį minėdama Nepriklausomybės dieną surengė karinį paradą Narvos mieste, pasienyje su Rusija, kuriame buvo demonstruojama ir NATO karinė technika.

Praėjusią savaitę NATO karinių pajėgų Europoje vado pavaduotojas, generolas Adrianas Bradshaw (Eidrijanas Bredšo) įspėjo, kad Rusija gali bandyti užimti NATO teritoriją. Apie „realaus ir esamo pavojaus“ Baltijos šalims grėsmę prieš savaitę žiniasklaidai užsiminė ir Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Felonas).