Sunkiosios muzikos ir ypač ekstremalaus metalo gerbėjams „Mayhem“ vardas yra puikiai pažįstamas ir neatsiejamas nuo juodojo metalo scenos, o dar tiksliau – Norvegijos „black metal“ antrosios bangos. Beveik 40 metų gyvuojanti kultinė grupė turi išskirtinę ir mistifikuotą istoriją. Ją iliustruoja ne tik kūryba, bet ir grupės narių mirtys, degančių bažnyčių ugnis ir kruvina „Black Inner Circle“ ideologija. Šių dramatiškų istorinių antspaudų, ko gero, „Mayhem“ vardas neatsikratys iki gyvavimo pabaigos.

Grupės sceninis įvaizdis ir pasirodymai iki šiol yra gana šokiruojantys bei agresyvūs – už liturgiją imituojantį radikalų šou ant „Devilstone“ scenos 2010 m. „Mayhem“ buvo sulaukę ir Lietuvos religinės bendruomenės pasipiktinimo. Ir nors grupės muzika šiandien tebėra ekstremaliai tamsi, išgyvenusi progresyvaus ir avantgardinio metalo įtaką ir vėl grįžusi prie klasikinio juodojo metalo skambesio, naujosios eros „Mayhem“ muzikantai yra viešai pasisakę, jog atsiriboja nuo ankstyvojo laikotarpio juodai radikalių pažiūrų.

„Mayhem“ per savo muzikos karjerą yra sugroję beveik visuose žymiausiuose sunkiosios muzikos festivaliuose visame pasaulyje, laimėję Norvegijos „Grammy“ apdovanojimą už geriausią sunkiosios muzikos leidinį, išleidę iš viso šešis pilnametražius albumus, o 2021 m. pabaigoje įtraukti į Norvegijos Rokheimo šlovės muziejų, kuriame kol kas yra vieninteliai metalo muzikos atstovai.

Dvyliktą kartą dievobaiminguosius gąsdinantis Šventosios upės pakrantėje namus atradęs festivalis „Vakarų“, „Rytų“ ir „Barbablu“ scenose bei nakties šokių aikštelėje šiemet pristatys iki 50 muzikinių vardų.

Iš kaimyninės Lenkijos į „Vakarus“ atvažiuojantys „Decapitated“ – modernus, techniškas, intensyvus mirties metalas. Septyni studijiniai albumai, du dešimtmečius trunkanti karjera ir tūkstančiai gerbėjų visame pasaulyje.

Psichodelinio post-metalo trijulė „Psychonaut“ debiutinį albumą išleido vos prieš porą metų, bet kritikai ir komentatoriai netyli – vyrukai geba demonstruoti meistriškumą dainų rašyme ir muzikavime.

Britai „Bury Tomorrow“ į „Devilstone“ atveža retą žanrą Lietuvoje – „melodic metalcore“. Nors grupės kelionė į viršūnę buvo lėta ir pilna iššūkių, galiausiai per 15 metų išleidę šešis albumus, surinkę didelę gerbėjų minią, solidžiai įsitvirtino kaip svarbiausia žanro grupė Jungtinėje Karalystėje.

Organizatorių nuotr.

„Rotting Christ“ – neabejotinai garsiausias visų laikų Graikijos sunkiosios scenos vardas. Grupė, formavusi regiono skambesį ir per dešimtmečius veiklos užsitarnavusi legendos statusą. Susitikimas su „Vakarų“ publika graikams nebus naujiena; pirmąjį kartą ovacijas Devilstone festivalyje „Rotting Christ“ susirinko 2018 m.

Devilstone „Rytų“ scena kaip visuomet pažers klasikinio, retro roko, lyg nužengusio iš 1970-ųjų eros. Švedai „Dead Lord“ – smagus ir linksmas klasikinis rokas, vasaros muzika, tipinė festivalio grupė.

Festivalyje – ir nakties šokiai. Aštuntojo dešimtmečio elektronikos grupių įkvėpti „Linea Aspera“ iš Londono į Anykščius atskraidina gilius „darkwave“ garsus. Viskas paaštrinta švelniai aštriu vokalu, o įkvėpta „industrial“ ir „noise“ žanrų.

„SDH“ – tamsi nakties muzika. Duetą sudaro dvi esminės Barselonos industrial scenos asmenybės. „SDH“ kūryba – šaltas, industrinis, keistai baugus „syntwave“. Kritikai įspėja: atsargiai, priklausomybę sukelianti ir šokti kviečianti muzika.

Organizatorių nuotr.

Visiškai kitokį „synth-pop“ demonstruoja lyriškas, sintezatoriais apsiginklavęs duetas „GENTS“. Šie iš Danijos kilę vaikinai stabiliai skinasi kelią industrijoje, o balandį išleidžia trečią albumą, su kurio premjera ir atvyksta į festivalio „Barbablu“ sceną.

Tarp pirmųjų 19 vardų – ir vietiniai sunkiasvoriai „Phrenetix“, „Awakening Sun“, „Juodvarnis“ bei „Crypts Of Despair“. Festivalio atidarymas patikėtas eksperimentinei beprotybei „Plié“. Kiti ryškūs Lietuvos alternatyvaus roko vardai, kuriuos su džiaugsmu pristatys „Devilstone“: „Sraigės Efektas“, „EGOMAŠINA“, „Akli“ bei „McLoud“.

Iš viso naujus vėjus ir tendencijas festivalio scenose reprezentuos maždaug 50 muzikinių atradimų, aktualių roko, metalo bei elektroninės alternatyvos kūrėjų iš Europos ir viso pasaulio. O muzikinę programą papildys išradinga menų programa – „Masinė Hipnozė“.

Festivalis vyks Anykščių Dainuvos slėnyje liepos 14–17 dienomis.

„Health“ muzikos spalvingumą neblogai iliustruoja jų istorija iš 2009 metų. Reklamuodama šviežiai išleistą „Get Color“ albumą, grupė surengė konkursą. Dalis nugalėtojų laimėjo kelionę su „Health“ į pramogų parką. Kitiems atiteko krauju pasirašyti plakatai.

Pernai išėjęs grupės albumas „Slaves Of Fear“ – bene purviniausias ir pikčiausias keturis albumus bei tiek pat remiksų albumų talpinančioje grupės diskografijoje. Ir ne, „Health“ remiksai nėra tiesiog tie patys, tik ritmiškesni ir labiau ištęsti kūriniai. Priešingai – juose dar daugiau eksperimentų ir dar daugiau kūrybiškumo. Kartu su politiniu klimatu, „Health“ kūryba, panašu, juda sunkėjančia kryptimi. Tokia, kokia yra dabar, ji atrodo pilna kontrastų ir netikėtumų. Jautrų, ateivišką ir hipnotizuojantį Jake Duzsik vokalą tai susupa švelnus ambientas ir įtraukiančios pop melodijos, tai traiško gitarinis ir elektroninis triukšmas.

Nuo filmų ir video žaidimų garso takelių iki kvapą gniaužiančių gyvų pasirodymų – plataus spektro triukšmadariai „Health“ į „Devilstone“ atveža intensyvų ir visas jusles pajungiantį vakarėlį. „Health“ jungiasi prie aštuoniolikos jau paskelbtų festivalio atlikėjų, tarp kurių – melodingi suomių metalistai „Swallow the Sun“, prancūzų screameriai „Birds in Row“, lenkų death metalo sunkiasvoriai „Decaptitated“ bei tamsi elektronika iš Islandijos „Kælan Mikla“.

Muzikinius atradimus skatinančiame festivalyje – ir gerai žinomi vardai, jau groję Lietuvoje, ir pirmą kartą atvykstantys artistai. Su dalimi atlikėjų festivalis kviečia susipažinti jau dabar ir pristato „Vakarų“, „Rytų“ ir „Barbablu“ scenų pirmuosius vardus. 

Į „Vakarų“ sceną – „Swallow the Sun“ ir „Decapitated“. Dvidešimt metų gyvuojantys Suomijos death-doomeriai „Swallow the Sun“ – tai melancholijos, liūdesio ar ilgesio sinonimas. Daugiasluoksnę ir melodingą muziką kuriantys suomiai į „Devilstone“ atvyksta su pernai metais išleistu puikiu albumu „When a Shadow Is Forced into the Light“. Sunku patikėti, bet grupė į Lietuvą atvyksta pirmą kartą.  

Iš kaimyninės Lenkijos į „Devilstone“ atvažiuojantys „Decapitated“ – modernus, techniškas, intensyvus mirties metalas. Septyni studijiniai albumai, du dešimtmečius trunkanti karjera ir tūkstančiai gerbėjų visame pasaulyje. O štai amerikiečiai „Gatecreeper“ atvyksta parodyti, kaip groti švedišką death metal. Iš Arizonos kilęs penketas groja žanro klasiką ir daro tai taip puikiai, kad ne visi norintys sutelpa į grupės koncertus.

Kanadiečiai „Skull Fist“ festivalio publiką teleportuos į 1980-ųjų koncertines sales, kuomet heavy metal buvo šėtonas ir muzika viename: ilgi plaukai, alkoholis, gitaros, prakaitas, nepadorus seksas, narkotikai, gastrolės ir daug velniškos energijos, kurios jokia kita muzika tuo metu negalėjo pasiūlyti.

„Devilstone“ pristato ir talentingus prancūzus – „Rytų“ scenoje pasirodys „Birds in Row“ ir „Mars Red Sky“. Lietuvoje anksčiau lankęsi post-hardcore eksperimentatoriai „Birds in Row“ vengia atskleisti savo tapatybes, tačiau jų balsas ir žinutė – garsi ir aiški. Čia netrūksta chaoso, melodingumo, stiprių emocijų ir net retoriškos filosofijos.

Raudonosios planetos užhipnotizuota trijulė „Mars Red Sky“ kuria klampų psichodelinį roką. Prancūzijos stoneristai per karjerą spėjo įsitaisyti žanro olimpe ir sugroti esminiuose festivaliuose abiejose Atlanto pusėse. Pats laikas kosminių dulkių audrą sukelti ir festivalio „Rytų“ scenoje!

Post-punk terminu pastaruoju metu svaidomasi į visas puses. Jei amerikiečiai „Bambara“ yra post-punk, tai čia jis purvinas, flirtuojantis su noise-rock, alsuojantis nihilizmu, meile ir mirtimi. Į festivalio „Rytų“ sceną „Bambara“ lipa su albumo „Stray“, kurį išleidžia rytoj, premjera.

Kažkada laimėjusios poezijos kovų konkursą Islandijoje, trys merginos savo kūrybą nuo to laiko realizuoja „Kælan Mikla“ vardu ir, reikia pripažinti, daro tai labai sėkmingai. Tai šaltas darkwave – kupinas brutalaus riksmo, gitarų ir skaidrių sintezatorių.

Sintezatorių netrūksta ir amerikiečių „Body of Light“ kūryboje. Besiorientuodamas į išskirtinai elektroninę kūrybą, šis duetas pateikia tamsų, eklektišką new-wave-synth mišinį, subalansuotą išties geriems šokiams.

„Drab Majesty“ į Anykščius atveš svajingos 1980-ųjų madomis dvelkiančios muzikos. Tiesiai iš Los Andželo. Ne kartą Lietuvoje grojęs duetas atvažiuoja su trijų albumų festivaliams skirta programa. 

Tarp pirmųjų 18 vardų ir vietiniai sunkiasvoriai „Pekla“, „Sisyphean“ bei „Crypts of Despair“. Postpunkieriai „Pindrops“ keliaus į „Rytų“ sceną, o „Crucial Features“ savo naujausią albumą „Venera Budo“ pristatys „Barbablu“. Pirmas kartas festivalyje – „Jautì“.

Festivalis vyks Anykščių Dainuvos slėnyje liepos 16–19 dienomis.

Dvyliktus metus skaičiuojantis rokenrolo kurortas vyks pačiame vasaros įkarštyje, liepos 16-19 dienomis, tradicinėje vietoje – Anykščių Dainuvos slėnyje. Prekyba bilietais į festivalį prasidės gruodžio 5 d., pranešė festivalio organizatoriai „ALT events“.

Pastaraisiais metais „Devilstone“ garsėjo kaip bene daugiausiai eksperimentuojantis ir savo muzikines bei menines ribas plečiantis festivalis Lietuvoje. Nors naujovių ir eksperimentų netrūks ir kitąmet, „Devilstone“ koncepcija išliks tokia pati: alternatyvios muzikos festivalis, kuriame tarp įvairiausių roko ir metalo žanrų savo vietą randa ir sveika elektronikos dozė bei pretenzingi meniniai projektai.

Trys festivalio scenos – „Vakarų“, „Rytų“ ir „Barbablu“ – po Anykščių dangumi priglaus tiek solidžius, puikiai atpažįstamus metalo autoritetus, tiek vos išdygusius, bet jau ant pasaulinio populiarumo slenksčio esančius ateities herojus.

Keturias dienas trunkančiame festivalyje pasirodys daugiau nei 50 muzikinių vardų iš viso pasaulio. Jų pasirodymus papildys „Masinės hipnozės“ – festivalio menų scenos – programa: kūno spektakliai, šokio performansai, tapyba ant kūno, meninės dirbtuvės.

Festivalis tęs iniciatyvą atidaryti „crazy“ parodą Anykščių miesto bibliotekoje. Pernai čia buvo eksponuoti Joan Cornellà darbai, o šiemet festivalyje svečiavosi pats Hugleikur Dagsson iš Islandijos.

„Devilstone“ kitąmet gali nustebinti savo architektūra – laukia tam tikri teritoriniai pasikeitimai. Organizatoriai kol kas neatskleidžia detalių, tačiau pažada, kad 2020 metais vartus į ekstremalaus rokenrolo kurortą atvers gerokai atsinaujinęs ir įdomesnis.

Nuo 2009 metų Anykščiuose vykstantis muzikos festivalis „Devilstone“ jau yra tapęs ryškiu festivalių žemėlapio akcentu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Festivalyje jau yra pasirodę daug visame pasaulyje gerai žinomų alternatyvios muzikos vardų, tačiau svarbiausias „Devilstone“ išskirtinumas – nesiliaujančios naujų, savo šlovės ir žinomumo starte esančių grupių paieškos.

WATAIN – juodosios ugnies mistikai, Švedija

Aukštyn širdis! Lenkiame galvas prieš Juodąją Ugnį! Black metal legendos, tamsos ir purvo mistikai, paties velnio užkalbėtojai. Jokios butaforijos – čia viskas tikra! Ekstremalus, kruvinas ir juodesnis už Šventosios dugną naktį švediško black šedevras festivalio Vakarų scenoje. Tebūnie WATAIN su tavimi!

TURBOWOLF – psichodeliški pankai, Didžioji Britanija

Prisiekę devilstoneriai tau papasakos geriausiai: jeigu scenoje britai TURBOWOLF, visiškai nurauto vakarėlio dulkių debesyje maža nepasirodys. LSDuškiniai sintikai, maištingi, purvinomis fuzuotomis gitaromis ir nauju albumu „The Free Life“ apsiginklavę psichodeliški pankai į festivalio Rytų sceną grįžta po penkerių metų pertraukos.

SODOM – thrash metalo dinozaurai, Vokietija

SODOM? SODOM! Didžiajam vokiečių thrash metal ketvertui priskiriami SODOM kultinės grupės statuso nepaleidžia jau ketvirtą dešimtmetį. Tikri metalo dinozaurai atvyksta į Anykščius. Po šios metalinės diskotekos turbūt teks eiti į palapinę prigulti... Kol bus SODOM, gyvuos ir pats thrash metal.

THE BLINDERS – elegantiški pankai, Didžioji Britanija

Nuo socialinių, politinių temų (vis dėlto vienas grupės įkvėpėjų – George‘as Orwellas!) iki psichodelikos prisodrinto pankroko. Britai THE BLINDERS konfrontuoja socialinius ir egzistencinius status quo aštriomis gitaromis ir niūriais tekstais. Šviežias ir intriguojantis elegantiškų pankų ketvertas agresyviai ir užtikrintai eina savo užsibrėžta trajektorija bei sulaukia vis daugiau pripažinimo už Jungtinės Karalystės ribų. Dėl originalaus stiliaus ir žvėriškų pasirodymų.

PULLED APART BY HORSES – tiesmuka alternatyva, Didžioji Britanija

Čia nėra didelių išradimų ar dabar vėl madingo raketų mokslo. Per daugiau nei dešimt metų šis viesulas iš Lydso ištobulino tai, ko kartais labai trūksta šiandieniame roko pasaulyje: šiurkštaus, tiesmuko, garsaus ir be pabliovimų, purvino roko. Viskas. Ateik pasidraskyti. Bus dulkių. 

GOLD – why aren’t you laughing?

Pilni gyvybės, tačiau su memento mori filosofija. GOLD savo muzikoje puikiai ir gracingai sujungia post-metal vėjus, gotiką, death rock ir net poeziją! Socialiai angažuoti ir rimti, GOLD vis dėlto rodo į kažkur nutolusią šviesą tunelio gale... Ir nieko čia juokingo nėra!

KO KO MO: 8-asis dešimtmetis sugrįžta

KO KO MO atveža TĄ išsiilgtą roko skambesį. Energingas 8-ojo dešimtmečio rokas, skambantis šiandieninėmis gitaromis – nerūpestingas, su lengvo humoro doze, užkrečiančia energija ir žiupsneliu druskos. Pasak „Devilstone“ organizatorių, KO KO MO sunku nepamilti, nepriklausomai nuo to, kokia muzika patinka, – juk angliškai dainuojančio vokalisto-gitaristo ir būgnininko duetas ant kojų sugebėjo sukelti ir prancūzų televizijos auditoriją.

KIKAGAKU MOYO – hipiai iš Tokijo

Jų kūryba – tarsi potvyniai ir atoslūgiai, varijuojantys nuo sodrių ir sunkių iki pačių švelniausių sąskambių. Kiekviena tokia banga atneša motyvų iš vis kitų stilių, pradedant krautroku ir baigiant indiška raga, kurie pasirodo ir dingsta kaip pakelės vaizdai. Hipių iš Tokijo kūrybinė misija – klausytoją perkelti į harmoningą utopinę realybę, kurioje gerai jaučiasi ir kūnas, ir protas.

SHORTPARIS – spalvotas kartėsis, Rusija

Galbūt juos pamėgti pavyks ne iš karto, tačiau vos pasigirdus pirmiesiems ritmams įsitikinsi – SHORTPARIS yra ambicingi, teatrališki, revoliucinga dvasia kvėpuojantys ir šokti verčiantys eksperimentatoriai. Su jais nepajuokausi. Į muziką penketas žvelgia rimtai, todėl klausytojams pateikia subtilią, šalčiu alsuojančią kūrybą, kurioje susipina elektronika, rokas, neįprastas vokalas ir mąstyti verčianti lyrika. Šitų nepraleisk! 

BUERAK – Sibiro post-punk, Rusija

Įveikę 4 tūkst. km, į Anykščius atvyksta BUERAK. Įdomus, keistas, sarkastiškas, tolimame Sibiro mieste gimęs duetas į „Devilstone“ atveža kasdienybės absurdiškumą atspindinčios kūrybos iš Rytų. Du bičiukai, dvi gitaros, nematomi būgnai. To visiškai užtenka, kad juos įsimylėtum.

IC3PEAK – apokalipsės reivas, Rusija

Apokalipsės reiveriai tiesiai iš baisios rusiškos pasakos. Dabar apie juos kalba daug. Ir tikrai ne vien dėl to, kad turi nemažai geros muzikos. Kas buvo jų tūse pavasrį Vilniuje, žino – bus tamsu, niūru, sunku. Nenustebk ir dėl moshpito. Mes tai matėme savo akimis Vilniuje, jei ką.

TESSERACT – progresyvas + megavokalas, Didžioji Britanija

Virtuoziškai sukomponuotas rock + metal į vieną progresyvų elementą. Preciziškais gyvais pasirodymais garsėjantys TESSERACT į „Devilstone“ atvyksta su pernai išleistu ir kritikų puikiai sutiktu albumu „Sonder“. Net jei tai net ne tavo cup of tea, ateik pasižiūrėti. Tu dar nesi matęs taip grojančių žmonių!

WHISPERING SONS – naujos kartos gotika, Belgija

Belgija. Tamsus, intensyvus bei atmosferiškas postpanko ir gotikinio roko hibridas pernai į save dėmesį atkreipė debiutiniu albumu. Stipriausia šio projekto pusė – teatrališki ir intensyvūs gyvi pasirodymai. Patikėk, čia yra TAS vasaros LIVE, kurį reikia pamatyti.

Prie keturių festivalio scenų būriavosi ir prisiekę „Velnio Akmens“ gerbėjai, kuriuos galima atpažinti iš pirmųjų festivalių, ir kaip niekada daug jaunų veidų, kuriems „Devilstone“ 2018 buvo pirmasis festivalis gyvenime.

Kaip atpažinti prisiekusį „devilstonerį“? Dažniausiai – iš ilgų plaukų, juodos spalvos drabužių, metalo grupių antsiuvų, odinio švarko bei sunkiasvorių batų. Mat 2009 m. prasidėjęs festivalis ne vienerius metus buvo dedikuotas sunkiajai scenai. Tais laikais būtų buvę neįmanoma įsivaizuoti, kad „Devilstone“ galėtų pasirodyti indie rocko ar net post-punk, o tuo labiau elektronikos kūrėjų.

Kaip „Devilstone“ pasikeitė per dešimtmetį? Iš per šimto žmonių susidedanti komanda „susigrojo“ taip, kad susikalba be racijų, o festivalio veiksmas trunka visą parą – nutilus garsams pagrindinėse scenose iki ryto šokdina klubo „Kablys“ scena bei pailsinti kojas kviečia naktinis kinas, o dar iki pietų prasideda muzikinės diskusijos ir dirbtuvės. Ženkliai išaugo ir maisto bei gėrimų pasirinkimas ir kokybė bei kūrybinės erdvės „Masinė Hipnozė“ vaidmuo.  

Stebint festivalio raidą nuo pat pradžių, aišku viena – Devilstone tapo unikaliu bei eklektišku kultūriniu reiškiniu, kuriame dera ekstremalūs kraštutinumai. Marduk ir Boy Harsher, Rotting Christ ir First Hate, ERDVE ir Tusky, Skeletonwitch ir Sonic Jesus, BAEST ir Brutus, Implore ir An-i, Steak Number Eight ir Dollkraut – kardinalios priešingybės, kurių keliai vargu ar susikirstų kitokiomis aplinkybėmis nei šis jaukus, atviras, dinamiškas ir stebinti nenustojantis festivalis.

Ketvirtadienį „Devilstone“ tradiciškai atidarė Rytų scena, kurioje pasirodė šeši atlikėjai. Sceną atidarė lietuviai ORB, o ledus pramušė pankiškas veržlios energijos pliūpsnis „Cocaine Piss“ iš Belgijos. Lietuviai „Awakening Sun“ koncertų eigą pakreipė kiek sunkesne linkme, tačiau „sunkiausios“ ketvirtadienio grupės titulas neabejotinai atiteko danams BAEST, kurie yra žinomi dėl gebėjimo susikalbėti su bet kokia publika. Tikėtina, kad daliai „devilstonerių“ tai buvo pirmasis gyvenime moshpitas skambant kokybiškam skandinaviškos tradicijos death metalui.

Rytų sceną atmosferiškomis post-punk intonacijomis uždarė kanadiečių ketvertas „Preoccupations“, tačiau bene daugiausia publikos entuziazmo susilaukė belgai „Steak Number Eight“, sužavėję dinamišku, ekspresyviu ir įtraukiančiu pasirodymu. „Steak Number Eight“ jau dabar galima drąsiai vadinti vienu ryškiausių „Devilstone 2018“ atradimų.

Pirmąją „Devilstone“ dieną Dainuvos slėnis tapo „Devilstone“ namais su kūrybinėmis dirbtuvėmis, „Masinės hipnozės“ parodomis ir performansais bei maisto ir poilsio erdvėmis. „Devilstone 2018“ tęsis iki liepos 15 d., sekmadienio.

Užgimęs kaip skandalingas ekstremalių stilių šauklys, „Devilstone“ per dešimtmetį išsigrynino į tokį, koks yra šiandien – dinamišką, įvairiapusį bei stebinantį muzikiniais atradimais, sutraukiančiais spalvingą daugiatūkstantinę publiką. Jau šį ketvirtadienį festivalį atidarančioje Rytų scenoje pasirodys trokštamiausių Kanados grupių „Preoccupations“, o penktadienį ir šeštadienį veiksmas Rytuose tęsis su pankiško belgų roko pažibomis „Brutus“, danų nihilistais „Iceage“, švedų maištininkais „Maggot Heart“ bei Nyderlandų pankais „Tusky“.

Šiemetiniame „Devilstone“ itin stipriai išsiskleidžia dar palyginti jaunas festivalio elektroninis pradas, kurį reprezentuoja Barbablu scenos žvaigždės „Boy Harsher“, „The KVB“, „Die Wilde Jagd“, „First Hate“ bei klubo „Kablys“ atrinkti didžėjai.

Didžiausia – Vakarų – festivalio scena išlieka dedikuota ekstremaliai alternatyvai. Čia esmines pozicijas užima graikai „Rotting Christ“, švedai „Marduk“ ir „Tribulation“ bei amerikiečiai „Skeletonwitch“. „Devilstone“ 2018 tampa ir penkiolikos stipriausių Lietuvos atlikėjų traukos tašku. Šviežią kūrybą festivalyje pristatys „ba.“, „Frank Fitts“, „ERDVE“, „No Real Pioneers“ bei „Sraigės efektas“.

„Šiemet itin aktyviai ruošėme ir nekoncertinę programą, kurios perliukai – nemokama Joan Cornella darbų paroda Anykščių bibliotekoje, muzikinį akiratį plečiančios Gama scenos diskusijos ir dirbtuvės, naktinis kinas, protmūšis, proto, sporto, oro gitarų ir balsų kovos... Festivalinis veiksmas virs keturias dienas ir tris naktis iš eilės. Vartus atidarome ketvirtadienį, 11:00. Pasirūpink bilietu iš anksto ir nusiteik rokenroliškiausiam vasaros savaitgaliui!“ – į dešimtąjį „Devilstone“ kviečia organizatoriai.