Šeštadienį, kovo 18 d., Jonavos rajono policijos pareigūnai Jonavoje sulaikė 78-erių moterį, kuri galimai tiekė rankų dezinfekcinį skystį.

Iš jo buvo gaminamas etilo alkoholio skiedinys, bute Jonavoje, Klaipėdos gatvėje, iš kurio ir vykdavo nelegali prekyba.

Tyrimo metu iš minėtai moteriai priklausančių patalpų Jonavos rajone, Kurmagalos kaime, rasta ir išimta 284 vnt. 0,5 litro talpos rankų dezinfekcinio skysčio ir 3,5 litro etilo alkoholio skiedinio.

Lietuvos policijos nuotr.

Pareigūnai dėl neteisėto naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo atlieka ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos policijos nuotr.

Už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

„Nesupratome nuo ko, nes namuose gaisro nėra. Aplėkėme visus kambarius“, – prisiminė kaimynė Audronė.

61 metų moteriai nustatyti trečdalio kūno nudegimai, ji – reanimacijos skyriuje. Versija – kalta cigaretė ir dezinfekcinis skystis.

„Ji, matyt, pasipurškė rankas, nežinau, kodėl, ir į plaukus, į galvą, ir ją pagavo. Ji degėsi cigaretę“, – pasakojo kaimynė.

Iš buto į laiptinę išėjusią prašyti pagalbos pirmas iš laiptinės sutiko kaimynas su mažamečiu vaiku.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Vaikas išsigando, nes ji buvo visa raudona, ausys, sprandas apdegęs, nudegę plaukai. Liepiau vaikui bėgti į vidų, o pats nubėgau pažiūrėti, ar pas ją nėra gaisro“, – prisiminė į pagalbą puolęs kaimynas.

Ant kojų sukilo kiti kaimynai su klausimu – kur gaisras?

„Nesupratau, kas atsitiko, – degė moteris, namai. Įbėgau į kambarį patikrinti, ar nėra gaisro, – plaukai nudegę, viskas nudegę, rankos irgi“, – kraupų vaizdą prisiminė kaimynė Audronė.

Plaukai nudegę, viskas nudegę, rankos irgi.

Greitosios medikai nukentėjusiajai suteikė greitąją pagalbą. Dėl 30 proc. kūno nudegimo ji šiuo metu reanimacijos skyriuje.

Butą apžiūrėję ugniagesiai tikrina visas įmanomas versijas, bet pagrindinė, anot jų, – ugnis galėjo kilti nuo dezinfekcinio skysčio ir cigaretės: „Žmonės gal nuo seniau dar įpratę, kad grižus reikia dezinfekuoti rankas. Dezinfekavo rankas ir moteris dar bandė prisidegti cigaretę, o ant rankų dar buvo degaus skysčio, garavo.“

Šiemet Panevėžyje tai pirmas nuo ugnies nukentėjęs žmogus, žuvusiųjų statistikoje vienas. Pernai per visus metus žuvo vienas, per gaisrus nukentėjo keturi žmonės.

Kokių klaidų nedaryti?

"Dėl mažo žmonių srauto nuosavoje aplinkoje patariama nenaudoti agresyvių dezinfekcinių priemonių, nes tam nėra būtinybės. Tai tokios dezinfekcinės priemonės, kurios turi išliekamąjį poveikį, taip pat alkoholio pagrindo dezinfekantai ar labai agresyvūs aplinkai ir žmogaus sveikatai balikliai", – sako chemikas Lukas Žarnauskas.

"Dezinfekciniai skysčiai, kurių veiklioji medžiaga po dezinfekcijos lieka ant paviršių, gali sukelti alerginę reakciją ar kitaip sutrikdyti sveikatą, nes liesdamiesi prie tokių paviršių nuolat kontaktuosime ir su ant jų likusiu cheminiu junginiu, nors vizualiai to ir nematysime. Tokia medžiaga, pavyzdžiui, yra ketvirtiniai amonio junginiai, todėl jų namuose reikėtų vengti", – sako L.Žarnauskas.

Pasak eksperto, labai svarbu skaityti gaminių etiketes, kam dezinfekcinis skystis skirtas. Pravartu pasidomėti, ar dezinfekcinis produktas turi galiojantį biocidinio produkto autorizacijos liudijimą mūsų šalyje – juos tvirtina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

"Negalima naudoti paviršiams skirtų dezinfekcinių priemonių rankoms ar odai dezinfekuoti, nes jos gali sudirginti ar nudeginti odą, nebent dezinfekcinis skystis skirtas ir paviršiams, ir rankoms dezinfekuoti. Paprastai paviršių dezinfekcijai skirtos priemonės yra kur kas stipresnės koncentracijos, nei skirtos žmonėms", – pastebi chemikas.

Pasak specialisto, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurios dezinfekcinių skysčių veikliosios medžiagos gali būti pavojingos jautriai vaikų ar vyresnių asmenų odai. Dažnai naudojant rankoms skirtą alkoholio pagrindo dezinfekantą, galima išsausinti ir sudirginti odą. Reikėtų įvertinti, ar vaikai atitinkamą priemonę gali saugiai naudoti savarankiškai, nepamiršti, kad alkoholio junginiai garuoja aplinkos temperatūroje, yra degūs, gadina daugumą plastikinių paviršių, PVC dangą ar nitrilinius gaminius, tokius kaip vienkartinės pirštinės. Vaikams saugus pasirinkimas galėtų būti dezinfekantai su hipochlorito rūgštimi.

Lukas Žarnauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Ar visi veikia vienodai?

Šiuo metu Lietuvos parduotuvėse ar internetu parduodami dezinfekciniai skysčiai dažniausiai pagaminti įvairių alkoholio junginių pagrindu. Juose gali būti papildomai pridėta vandenilio peroksido ar kitų cheminių medžiagų, kad būtų didesnis jų efektyvumas, nes vien alkoholis nenaikina tam tikrų rūšių virusų, taip pat sporų.

Pasak chemiko, visi NVSC patvirtinti ir autorizacijos numerį turintys dezinfekciniai skysčiai yra leidžiami naudoti. Tik svarbu atsirinkti ir namuose nenaudoti skysčių, skirtų, pavyzdžiui, sandėliams ar gamykloms dezinfekuoti, nes jiems keliami kiti reikalavimai, ir tokius dezinfekantus gali naudoti tik specialistai.

Jeigu dezinfekantą planuojama naudoti rankoms, jis turėtų būti 1 tipo biocidas, priskiriamas asmens higienos grupei. Jeigu dezinfekcinis skystis naudojamas paviršiams dezinfekuoti, pavyzdžiui, nuo SARS-CoV 2 viruso, jis turėtų būti priskirtas bent 2 tipui – tai buitinės paskirties ir visuomenės sveikatos priežiūrai skirti dezinfekantai. Jie tinkami orui, paviršiams, medžiagoms, įrangai, baldams namuose, visuomenės paskirties vietose ir sveikatos priežiūros įstaigose dezinfekuoti.

Kai kurios dezinfekcinių skysčių veikliosios medžiagos gali būti pavojingos jautriai vaikų ar vyresnių asmenų odai.

"Renkantis dezinfekcinį skystį geriausia etiketėje įvertinti jo veikliąją medžiagą, tuomet žinosite, su kokiu cheminiu junginiu turėsite sąlytį. Nuo cheminio junginio prigimties ir koncentracijos dezinfekante priklauso ir vadinamasis ekspozicijos laikas – tai laikas, per kurį cheminis junginys sunaikina virusą ar bakteriją. Tačiau tai reiškia, kad būtent tiek laiko dezinfekcinis skystis turi išlikti ant paviršiaus, kad spėtų paveikti ten esančius mikroorganizmus. Jei poveikio laikas bus trumpesnis nei reikalingas konkrečiai cheminei medžiagai, dalis virusų ar bakterijų gali išgyventi ar net įgyti atsparumą konkrečiam cheminiam junginiui", – pasakoja ekspertas.

Skirtingų veikliųjų medžiagų ekspozicijos laikas gali skirtis nuo vienos iki keliasdešimt minučių. Pasak L.Žarnausko, prieš dezinfekuojant paviršius taip pat rekomenduojama juos nuvalyti nuo nešvarumų, nes virusai ir bakterijos gali pasislėpti po nešvarumais ir dezinfekcinė priemonė jų paprasčiausiai nepasieks ir nesunaikins.

Ko vengti, ką rinktis?

Dezinfekcinio skysčio efektyvumą lemia veiklioji medžiaga. Lietuvoje tarp gyventojų populiariausi ir plačiausiai naudojami dezinfekantai su alkoholiais, chloro junginiais ir vandenilio peroksidu, rečiau – su rūgštimis ir ketvirtiniais amonio junginiais. Koks jų poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai bei kiek kuri medžiaga efektyvi naikinant koronavirusą bei kitus mikroorganizmus, nurodo NVSC:

• Alkoholiai. Tai vieno ar kelių alkoholių (etilo, izopropilo alkoholio) mišiniai su vandeniu. Ekspozicijos laikas: 1–5 min. Dažnai sudėtinga užtikrinti pakankamą ekspozicijos laiką, nes nuo paviršiaus išgaruoja labai greitai, todėl reikalingas pakartotinis šluostymas. Izopropilo alkoholio garai turi narkotinį poveikį centrinei nervų sistemai. Naudojamas nedideliems paviršiams ir rankoms dezinfekuoti. Naikina bakterijas, grybelius, iš dalies naikina apvalkalinius virusus, tokius kaip koronavirusas, nenaikina sporų ir neapvalkalinių virusų. Po dezinfekcijos ant paviršių nelieka veikliųjų medžiagų.

• Hipochlorito rūgštis. Tai iš valgomosios druskos gaunamas vandenyje ištirpusio chloro mišinys. Ekspozicijos laikas: iki 1 min. Neturi neigiamo poveikio žmonėms ir gamtai. Žmonių imuninė sistema hipochlorito rūgštį pati gamina kovai su infekcija. Veikia stipriau nei natrio hipochloritas. Tinka paviršiams ir rankoms dezinfekuoti. Naikina bakterijas, grybelius, apvalkalinius ir neapvalkalinius virusus, sporas. Po dezinfekcijos ant paviršių nelieka veikliųjų medžiagų.

• Vandenilio peroksidas. Tai vandenilio peroksido vandeniniai tirpalai. Ekspozicijos laikas: 1–10 min. Nesuderinamas su tam tikrais paviršiais. Gali dirginti akis, įkvėpus purškiamo vandenilio peroksido – ir kvėpavimo takus. Naudojamas paviršiams ir rankoms dezinfekuoti. Naikina bakterijas, virusus, iš dalies naikina grybelius ir sporas. Po dezinfekcijos ant paviršių nelieka veikliųjų medžiagų.

• Ketvirtiniai amonio junginiai. Tai vieno ar kelių ketvirtinių amonio junginių vandeniniai tirpalai. Ekspozicijos laikas: iki 15 min. Koncentratai sukelia sunkių akių ir odos nudegimų, odos alergiją. Tinka tik paviršiams dezinfekuoti. Naikina bakterijas, iš dalies naikina grybelius ir virusus, nenaikina sporų. Po dezinfekcijos ant paviršių lieka veikliųjų medžiagų liekanų.

• Rūgštys. Tai vienos (rečiau kelių) rūgščių vandeniniai tirpalai. Ekspozicijos laikas: iki 10 min. Sukelia akių ir odos nudegimų. Tinka tik paviršiams dezinfekuoti ir tik tiems, kurie atsparūs rūgštims. Naikina bakterijas, grybelius, apvalkalinius ir neapvalkalinius virusus, sporas. Po dezinfekcijos ant paviršių nelieka lakių veikliųjų medžiagų.

• Aldehidai, chloro junginiai. Tai aldehidų (formaldehido, gliutaraldehido) vandeniniai tirpalai, aktyvų chlorą išskiriančių junginių vandeniniai tirpalai. Ekspozicijos laikas: 2–10 min. Didelis toksiškumas įkvėpus ir susilietus su oda, sunkūs ilgalaikiai padariniai. Tinka tik kai kuriems paviršiams dezinfekuoti. Naikina bakterijas, grybelius, virusus, iš dalies naikina sporas. Po dezinfekcijos ant paviršių nelieka veikliųjų medžiagų.

Arba išleisti į aukštuosius mokslus užsieniuose keletą tūkstančių mūsų provincijose gyvenančių gabių vaikų, kurie dabartinėmis sąlygomis taip ir liks neatrastais talentais, genijais. Bet. Valdžios manymu, šiandien labiausiai reikia kaukių ir dezinfekcinio. Kai net atokiausiame prekybos centrelyje nuo jų lūžta lentynos matomiausiose vietose. Nešluoja jų pirkėjai, nors pasiūlymas "2 už 1 kainą" krautuvėje turėtų gundyti nė kiek ne mažiau nei Ieva Adomą Rojuje.

Už 25 mln. pinigų apsaugos priemonių, kurios pas mus jau gaminamos, buvo galima jų pripirkti dar dešimčiai pandemijos bangų ir dar būtų likę nenumatytiems atvejams, kaip, antai, jei ant visų Lietuvos piliakalnių išsiveržtų ugnikalniai.

Jau žinome, kad brangias vakcinas visos šalies gydymo medicinos įstaigoms gali pristatyti šaldytų netikrų kotletų išvežiotojai. Ir nieko. Nieko sudėtingo. Naujausiu eksperimentu bus įrodyta, kad kaukių ir dezinfekcinio tirpalo gamyba puikiausiai gali užsiimti plastmasinių Kalėdų eglučių ir velykinių kiaušinių dažų cechas, aromatinių aliejų spaudyklėlė, reklamos agentūra. Ne per sudėtinga? Ne. Mes viską galime. Dar ne visi pamiršo kooperatyvų laikus, kai kiekvienuose namuose (net ir gydytojų, mokytojų) buvo siuvamos dirbtinės odos rankinės, iš putliųjų verpalų mezgami netikri megztiniai. Ir visa tai sėkmingai pavyko anuomet prakalti. O kuo šiais laikais piliečiai blogesni?

Lietuvos verslo paramos agentūrai buvo svarbu, kad paraiškų teikėjai atitiktų reikalavimus. Jos teigimu, iš bemaž 80 atitiko 52. O jei vis dėlto išeis šnipštas? Nieko. Juk ne asmeniniai agentūros vadovo, ne ministrų kabineto narių tie 25 mln. pinigų. Ne tiek pritaškyta per 30 metų ir į kairę, ir į dešinę. Dar niekam už tai nereikėjo atsakyti.

Šis apie 50 metų vizualiai į benamį panašus vyriškis, nusitvėręs bažnyčios lankytojams skirtą rankų dezinfekavimo skystį, šliukštelėjo jo turinį ant žvakių, kurios uždegamos pasimeldus. Gavosi ugnies pliūpsnis.

Tai padaręs padegėjas pabėgo. Laimė, kad jo įplieksta ugnis neapgadino šioje vėlyvo baroko stiliaus bažnyčioje, turinčioje ir renesanso bruožų, esančių kultūros vertybių, didžiausios iš kurių – septyniolika, kaip manoma, nuo XVII amžiaus išlikusių freskų, kuriose vaizduojama Kristaus kančia.

Šio pavojingo išpuolio liudytojais tapo kiti tuo metu bažnyčioje buvę žmonės, dėl ko apie jį buvo pranešta policijai. Nors gaisras neįsiplieskė, buvo atvykęs ir tądien budėjęs Kauno ugniagesių gelbėtojų inspektorius.

Vaizdo įrašo stop kadre užfiksuotas įtariamasis, kaip paaiškėjo, žinomas policijai. Pirminiais duomenimis, dėl panašių išpuolių. Juos iškvietusiems žmonėms pareigūnai teigė, kad tai – jau ne pirmas kartas. Tačiau, nesukonkretino, ar šis asmuo, pagal jų turimą informaciją, taip yra elgęsis ir kitose bažnyčiose, ar lig šiol pramogavo tik padegdamas šiukšlių konteinerius.

Anot specialistų, piromanija dažniausiai būdinga vyrams, sergantiems psichikos ligomis.

Atsisakoma galiojusios rekomendacijos riboti vienam pirkėjui vieno apsipirkimo metu parduodamus šių produktų kiekius.

Toks sprendimas priimtas įvertinus situaciją rinkoje, kai reikalingų priemonių yra pakankamai, kad jų galėtų įsigyti visi.

„Dabar tokių priemonių taikyti nėra reikalo. Apsaugos priemonėmis bei dezinfekciniu skysčiu apsirūpinta. Kad būtų pagamintas reikiamas kiekis dezinfekcinio skysčio, dėjome maksimalias pastangas. Šie sprendimai leido užtikrinti, kad būtų patenkintas ir valstybės, ir rinkos poreikis. Savo ruožtu, dar kartą noriu padėkoti šalies verslui, kuris per labai trumpą laiką mobilizavosi ir pagamino šiuo sunkiu laikotarpiu itin reikalingos produkcijos“, – pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. 

Rekomendacija riboti apsaugos priemonių ir dezinfekcinio skysčio kiekį galiojo nuo kovo pabaigos. Parduotuvėse ir kitos prekybose vietose vienam pirkėjui vieno apsipirkimo metu buvo galima parduoti ne daugiau nei 50 vienetų medicininių kaukių, ne daugiau nei 1 litrą dezinfekcinio skysčio, taip pat ne daugiau kaip 10 vienetų respiratorių bei ne daugiau nei 100 porų apsauginių pirštinių.

Iki šios dienos Klaipėdos miesto savivaldybės Licencijų ir leidimų skyrius išdavė 42 leidimus atidaryti lauko kavines. Dar 10 prašymų dėl leidimų įrengti lauko kavines nagrinėjami Saugaus eismo komisijoje, kadangi jas pageidaujama įrengti važiuojamoje kelio dalyje (Teatro a., Žvejų g., Manto g. 43 ir pan.).

Klaipėdos savivaldybė deda pastangas, kad lauko kavinėse prisėdę miestiečiai jaustųsi saugiai, todėl verslininkai raginami užtikrinti prevencines priemones nuo koronaviruso plitimo – dezinfekuoti ne tik dažnai liečiamus paviršius, bet ir lauko kavinės teritoriją (pėsčiųjų takus, šaligatvius ir pan.). Siekdama palengvinti pamažu į įprastą gyvenimą įsisukančių verslininkų naštą Klaipėdos miesto savivaldybė nemokamai aprūpins lauko kavines skiedžiamu dezinfekciniu skysčiu.

„Verslui, kuris dėl šalyje paskelbto karantino turėjo sustabdyti veiklą daugiau negu mėnesiui, yra svarbus kiekvienas sutaupytas euras. Suprasdami sudėtingoje situacijoje atsidūrusį smulkųjį verslą, norime padėti ir prisidėti, kad kavinės darbuotojai ir klientai jaustųsi saugūs“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Lauko kavinių, turinčių leidimą prekiauti lauke, savininkai, kurie norėtų gauti dezinfekcinio skysčio, turėtų kreiptis į savivaldybės Licencijų ir leidimų skyrių el.paštu rimantas.armonas@klaipeda.lt bei nurodyti pageidaujamą gauti dezinfekuojančio skysčio kiekį (vienai lauko kavinei bus galimybė gauti iki 100 litrų dezinfekcinio skysčio), kontaktinius duomenis ir kavinės adresą. Kiekvieną pirmadienį savivaldybės įgaliotas atstovas lauko kavinei pristatys tam tikrą kiekį saugaus dezinfekcinio skysčio, o lauko kavinių darbuotojai turės pasirūpinti saugia klaipėdiečių aplinka lauko kavinės teritorijoje.

Svarbu: kavinės pačios turės pasirūpinti talpomis aplinkos dezinfekcijos skysčiui supilti.

Išanalizavę internetinėje erdvėje esančius skelbimus dėl minėtų prekių pardavimo balandžio 14-16 dienomis pareigūnai atliko kontrolinius pirkimus.

Policininkai patikrino 15 ūkio subjektų, vykdančių internetinę prekybą.

Nustatyti septyni administraciniai pažeidimai pagal kuriuos surašyti protokolai.

Užfiksuoti šeši pažeidimai, kai mokesčių administratoriai nebuvo informuoti apie pradedamą vykdyti individualią veiklą.

Vienas prekeivis nesilaikė operacijos apskaitos taisyklių.

Visiems pažeidėjams pradėta administracinė teisena.

„Kaip ir buvo žadėta, situacija tikrai gerėja, dezinfekcinio skysčio yra visos vaistinėse. Taip pat gerėja situacija su kaukėmis. Įvairaus jų tipo yra visose vaistinėse, kalbame apie dešimtis tūkstančių. Taip pat kalbame apie tai, kad artimiausiu metu turėtų vaistines pasiekti dešimtys tūkstančių, o kartais ir daugiau medicininių ir kitų kaukių“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Giedrius Surplys.

„Taip pat nebloga situacija ir su vienkartinėmis pirštinėmis. Pavyzdžiui, „Benu“ vaistinėse šiuo metu yra 32 tūkstančiai. Balandį iš viso planuojama gauti 50 tūkstančių, kitose vaistinėse taip pat laukiama didelių partijų“, – pridūrė jis, ragindamas nepirkti apsaugos priemonių iš spekuliantų, pardavinėjančių kelis kartus brangiau.

„Nuo pirmadienio ryto pradedame dalinti dezinfekcinį skystį daugiabučių gyventojams – kiekvienam namui po 5 litrus, kad gyventojai ar valytojos galėtų patys dezinfekuoti savo laiptines. 1500 litrų nupirkome patys, dar 1200 litrų padovanojo verslininkai“, – feisbuke pranešė Alytaus meras.

Iš viso nuo kovo 6 dienos Lietuvos rinką pasiekė per beveik pusantro milijono litrų dezinfekanto rankoms.