Statistika negailestinga: nustačius šią ligą, per penkerius metus kas antras žmogus miršta. Dešimt metų po diagnozės išgyvena tik ketvirtadalis. Vis dėlto širdies nepakankamumo diagnozė nereiškia, kad širdis tuoj sustos.
Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) direktorė, Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė gydytoja kardiologė doc. dr. Diana Žaliaduonytė teigia, kad profilaktinės priemonės ir laiku pradėtas efektyvus gydymas gali labai pagerinti širdies nepakankamumu sergančio gyvenimo kokybę. Ir priešingai: kai pacientai delsia kreiptis į medikus, į jų rankas patenka kritinės būklės, medicinos galimybės tampa labai ribotos.
– Dėl ko atsiranda širdies nepakankamumas?
– Jo priežastys – labai įvairios, tačiau, kalbant apibendrintai, širdies nepakankamumas yra visų kitų širdies ligų – išeminės širdies ligos, miokardo infarkto, arterinės hipertenzijos, ydinių širdies ligų – padarinys. Retesniais atvejais nepakankamumas gali atsirasti, kai žmogus serga ir ne širdies, o kokia kita sunkia liga, pavyzdžiui, kai kuriomis skydliaukės, plaučių ligomis. Širdies nepakankamumas atsiranda, kai nusilpsta širdies raumuo ir nebepajėgia tokiu pat susitraukimu, tokia pat jėga pumpuoti kraują. Viena retesnių širdies nepakankamumo priežasčių – įgimtos širdies ligos. Tam tikri genetiniai defektai lemia, kad žmogus gimsta turėdamas didelę širdį arba širdį, kurios raumuo dirba silpniau, tai vadinama kardiomiopatija. Vis dėlto daugeliu atvejų širdies nepakankamumas yra kitų širdies ligų padarinys, būdingesnis vyresnio amžiaus žmonėms. Apie 10 proc. Lietuvos gyventojų, sulaukusių 65 metų ir vyresnių, serga šia liga.
– Vadinasi, į gydytojus reikia kreiptis ne pajutus širdies nepakankamumo simptomus, o daug anksčiau – svarbu laiku pradėti gydyti jį sukeliančias ligas?
– Mes, kardiologai, stengiamės akcentuoti, kad labai svarbu gydyti visas širdies ligas, kad gydyti pradėta turėtų būti laiku. Jei žmogus serga padidėjusio kraujospūdžio liga, jis turi gydyti kraujospūdį, jei yra širdies ritmo sutrikimų – gydyti juos. Po infarkto širdies nepakankamumas išsivysto beveik trečdaliui pacientų – taip yra visame pasaulyje, nepaisant to, kad laiku suteikiamas kokybiškas infarkto gydymas.
Į gydytojus reikia kreiptis, kai žmogus pajunta bet kurį su širdies ligomis siejamą simptomą, kai jis blogai jaučiasi arba jo arterinis kraujospūdis padidėjęs. Jokio simptomo nereikia ignoruoti. Lietuviai yra kantrūs žmonės, daugelis nenori dėl, jų akimis, menko negalavimo varstyti gydymo įstaigų durų. Pavyzdžiui, žmogus serga arterine hipertenzija, daug metų jo kraujospūdis aukštas, bet pastarojo tiesiog nematuoja ar nelaiko to rimta liga; turi širdies ritmo sutrikimų, bet juos ignoruoja, o, be to, juk niekad nėra laiko tirtis. Jis stengiasi prisitaikyti, susigyventi su savo liga, kuri vis progresuoja. Ir jei žmogus aukštą kraujospūdį ignoruoja, jo nesigydo, tikėtina, kad po 10–20 metų jo širdis nusilps – išsivystys širdies nepakankamumas.
Šiuo metu pastebime tendenciją: į stacionarą patenka tikrai sunkios būklės pacientai, sergantys lėtinėmis paūmėjusiomis širdies ligomis, jų būklė sunkesnė nei paprastai.
Kartą per metus reikėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kur žmogui turi būti pamatuotas arterinis kraujospūdis, užrašyta elektrokardiograma, įvertintas širdies ritmas. Šeimos gydytojas, įtaręs širdies nepakankamumą, nusiųs pacientą pas kardiologą. Gydant širdies nepakankamumą labai svarbus laikas. Jei anksčiau diagnozuojame, anksčiau paskiriame tinkamą gydymą, liga lėčiau progresuoja ir, tikimasi, ji nepereis į paskutinę, ketvirtąją, stadiją.
– Kaip gydomas širdies nepakankamumas?
– Širdies nepakankamumui sėkmingai gydyti svarbu žmogaus gyvensena (kiek žmogus juda, kiek vartoja skysčių, ką valgo, ar reguliariai lankosi pas gydytoją), vaistai ir sudėtingesnis, vadinamasis intervencinis, gydymas ar net širdies transplantacija. Kalbant apie simptomų gydymą, labai svarbūs yra skysčių pasišalinimą iš organizmo skatinantys vaistai, kai, juos paskyrus, žmogus nustoja dusti, sumažėja tinimai, bet dar svarbiau tie, kurie stabdo širdies nepakankamumo progresavimą -– angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI), beta adrenoblokatoriai, mineralo receptorių antagonistai, ivabradinas. Sergantiems širdies ligomis Lietuvoje prieinami tie patys vaistai, kaip ir visame pasaulyje. Nauja vaistų grupė, skirta širdies nepakankamumui gydyti, – angiotenzino receptorių neprilizino inhibitoriai (ARNI) turėtų dar dažniau atrasti savo pacientą, jų skyrimo niša vis plečiama, tai efektyvūs nauji vaistai širdies nepakankamumui gydyti, ir mes, kardiologai, ir savo kolegas dar turime išmokyti, kada ir kaip šie vaistai turi būti paskirti. Visi vaistai širdies nepakankamumui gydyti Lietuvoje yra kompensuojami.
Šalia medikamentinio gydymo yra ir intervencinis. Tai resinchronizuojanti širdies terapija, kai žmogui implantuojamas specialus prietaisas, panašus į elektrokardiostimuliatorių. Jis sinchronizuoja širdies darbą, taip palengvindamas širdies nepakankamumo simptomus, pagerindamas paciento perspektyvas. Šis gydymas tinka ne visiems – tik tam tikrai pacientų grupei, esant pažengusiam širdies nepakankamumui, dėl to svarbi pacientų atranka, kurią atlieka kardiologai.
– O jei šis gydymas netinka ir širdies nepakankamumas yra aukščiausio, ketvirto, laipsnio, lieka tikėtis širdies donoro?
– Širdies transplantacija Lietuvoje atliekama pacientams iki 65–70 metų. Be to, visada vertinama, kokiomis gretutinėmis ligomis tas pacientas serga, ar jis galės vartoti paskirtus imunosupresinius vaistus, tai būtina po organo transplantacijos. Tikimasi, kad žmogus su implantuota donoro širdimi gyvens visavertį gyvenimą bent kelerius ar keliolika metų. Žinoma, kažkuria prasme gauti širdį – tai loterija, ar tinkamo amžiaus žmogus sulauks pagal dydį, antigenus ir kitus parametrus jam tinkamą širdį.
Diana Žaliaduonytė. Vilmanto Raupelio nuotr.
– Sergančių širdies nepakankamumu daugėja. Kaip to išvengti?
– Vienas veiksnys, kodėl sergančių širdies nepakankamumo ligomis daugėja, yra senstanti visuomenė – vis daugiau senjorų, ir natūralu, kad su metais visi mes senstame ir ligų maišelis vis didėja. Be to, nereikėtų atmesti to veiksnio, kad pagerėjo pacientų galimybės patekti pas gydytoją, pagerėjo diagnostika – sugebame nustatyti daugiau šios ligos atvejų. Kitas dalykas yra tai, kad lietuviai dažnai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Mes gyvename tame regione, kur ir genetiškai nulemta, ir gyvenimo būdas kartais lemia, kad Lietuvoje sergama ir arterine hipertenzija, ir miokardo infarktu, ir išemine širdies liga. Ir tokių pacientų, kurie vėliau susirgs širdies nepakankamumu, yra nemažai.
Todėl labai svarbi profilaktika: tam, kad nesusirgtume jokia širdies liga, o jeigu jau žmogus susirgo – vartoti vaistus, kad liga neprogresuotų. Čia labai svarbus komandinis darbas: tarp šeimos gydytojo–kardiologo–slaugytojo ir paciento.
– Vadinasi, jei žmogus pasijunta geriau, neturėtų pamiršti ir toliau gerti vaistus, periodiškai lankytis pas gydytojus?
– Taip. 2016 m. Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino programą, pagal kurią atliekamas širdies nepakankamumu sergančių pacientų mokymas po stacionarinio gydymo, į kurį įeina keturios gydytojo ir slaugytojo konsultacijos (su tyrimais ir mokymu). Pacientus moko gydytojas kardiologas ir specialiai parengtas širdies nepakankamumo ligos slaugytojas. Pacientas mokomas gyventi sergant šia liga, aiškinama, kodėl jam reikia nuolat gerti vaistus, net ir tada, kai atrodo, kad sveikata pagerėjo. Kodėl svarbu sureguliuoti mitybą, kiek jis per dieną gali suvartoti skysčių, kokie maisto produktai jam tinka ir kokių turėtų vengi. Glaudus paciento bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros specialistu čia labai svarbus. Į tokio paciento gydymą įtraukiami ir šeimos nariai. Kaune ši konsultacija teikiama tiek Kauno klinikose, tiek Respublikinėje Kauno ligoninėje (iki karantino). Kai kuriose Europos šalyse tokios programos vykdomos daugiau nei dešimtmetį ir rezultatai rodo, kad, jei pacientai mokomi gyventi su šia liga – kaip elgtis, kaip gydytis, jų prognozės yra daug geresnės nei tų, kurie šiose programose nedalyvauja. Labai svarbus momentas, kad pacientai, sergantys širdies nepakankamumu, ne tik daug dažniau miršta nei sergantys kitomis ligomis, bet jiems dažnai paūmėja simptomai, dažnai reikia gydytis ligoninėse, simptomai labai riboja įprastą gyvenimą, žmogus pavargsta taip gyventi.
Vis dėlto didžiuosiuose miestuose pacientai tikrai turi daugiau galimybių patekti pas kardiologą ir gauti reikiamą priežiūrą. Tie, kurie gyvena rajonuose, atokesnėse vietovėse, tokios privilegijos neturi ir gana dažnai į ligoninę patenka užleistos būklės. Svarbu nepamiršti ir šių ligonių. Nepaisant to, kur gyvena žmogus, sveikatos sistema turėtų rūpintis, kaip sudėlioti taškus ir sudaryti galimybes visiems gyventojams patekti pas gydytoją laiku.
– Sakoma, kad nuo širdies nepakankamumo nesigydant nepasveikstama. O ar gydantis visiškai pasveikstama?
– Deja, ši liga nepagydoma, bet gali būti suvaldyta. Tikrai, per savo praktiką turiu net keliolika puikių sėkmės pavyzdžių. Svarbu pakeisti įprastą gyvenseną ir ją paversti sveikesne, daugiau judėti (arba tiek, kiek žmogus gali, bet daryti tai reguliariai), svarbu svertis, skaičiuoti, kiek suvartota skysčių, svarbu žinoti, ką galima dėti į burną ir ko – ne. Svarbu žinoti apie skiepus, kurie būtini, svarbu gydyti kitas ligas, jei jomis sergama. Ir aišku, vartoti vaistus. Ir dar – turėti savo kardiologą (šypsosi).
– Situacija karantino metu: ar ligoniai, sergantys širdies nepakankamumu, šiuo metu gali gauti tinkamą pagalbą?
– Karantino metu nėra galimybių skirti pakankamai dėmesio lėtinių ligų prevencijai ir gydymui. Šiuo metu širdies nepakankamumu sergantys pacientai į ligonines patenka skubos tvarka, kai ūmiai pablogėja sveikata. Šiandien nutrūkusi sveikstančio paciento priežiūra, nuolatinis konsultavimas, o tai būtina sergantiems širdies nepakankamumu. Šia liga sergantys pacientai yra tokie pacientai, kurių sveikatos problemų telefonu išspręsti neįmanoma. Čia labai svarbus gyvas gydytojo ir paciento, slaugytojo ir paciento kontaktas. Svarbu pacientą pamatyti, jį apžiūrėti. Tikimės, kad netrukus vėl galėsime konsultuoti šiuos pacientus gyvai, kaip ir kitos gydymo įstaigos, rengiame planinių konsultacijų teikimo aprašus.
– Ar per karantiną padaugėjo širdies ligomis sergančių ligonių RKL Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje?
– Iš pradžių padaugėjimo nesijautė ir sunku komentuoti, dėl ko. Ar tai lėmė auksinė žmonių kantrybė, ar tikrai pavyko juos pakankamai efektyviai konsultuoti telefonu tokiais klausimais, kaip, sakykime, pakoreguoti vartojamų vaistų dozes ir panašiai. Tačiau šiuo metu pastebime tendenciją: į stacionarą patenka tikrai sunkios būklės pacientai, sergantys lėtinėmis paūmėjusiomis širdies ligomis, sunkesni nei paprastai. Matyt, žmonės dabar į ligoninę važiuoja tikrai esant pačiam blogiausiam, kritiniam momentui, kai mato, kad be gydytojų pagalbos viskas gali baigtis labai blogai. Todėl svarbu, kad žmonės vėl atgautų galimybę pateikti pas gydytojus specialistus laiku, o ne tik tada, kai būklė kritiškai sunki.
Dabar, kai karantino sąlygos švelninamos, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, neturėtų atsipalaiduoti, nes jiems COVID-19 infekcija pavojingesnė nei sveikiems. Jie turėtų ir toliau griežtai laikytis karantino taisyklių, atsakingai saugoti save.
– Vasarą bus metai, kaip vadovaujate RKL. Visą darbo laiką atima šios pareigos ar tęsiate ir kardiologo darbą, perduodate patirtį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentams?
– Dabartinės pareigos mano dienotvarkę pakoregavo labai smarkiai. Laiko kardiologijai, kurią labai mėgstu, ir darbui su studentais, deja, galiu skirti mažiau, nei norėčiau ir nei įsivaizdavau. Tačiau esu nepataisoma optimistė – darbai ligoninėje įsibvėgėję, turiu puikią komandą, todėl tikiu, kad kiti metai bus kitokie ir laiko kardiologijai turėsiu daugiau. Labai džiaugiuosi, kad gavau galimybę iš arti pažvelgti į kardiologines paslaugas, teikiamas antrojo lygio ligoninėje. Į RKL patenkantys pacientai paprastai yra vyresni, sunkūs, ligos užleistos, daliai reikia pagalbos patekti į trečiojo lygio ligoninę tolesnei pagalbai. Labai svarbu sveikatos priežiūros sistemoje sureguliuoti bendradarbiavimo procesus taip, kad paciento kelias iki jo diagnozės nustatymo ir gydymo paskyrimo kuo labiau sutrumpėtų.
– Planuojama, kad rugsėjį Kauno klinikinė ligoninė (KKL) ir RKL bus galutinai sujungtos. Kaip tam ruošiamasi jūsų vadovaujamoje ligoninėje?
– Turime daug su jungimusi susijusių administracinių darbų – tai naujų tvarkų, įstatų, pareigybių aprašymų rengimas. Šiame darbe dalyvauja abi ligoninės. Daug kalbamės, bendradarbiaujame. Dabar tie darbai persikėlė į nuotolinę erdvę. Tikimės, kad viskas vyks sėkmingai, pagal planą, ir rugsėjo 8 d. Kaune turėsime naują – LSMU Kauno ligoninę – vieną vietoj dviejų.
– SAM yra viešai paskelbusi, kad RKL bus jungiama prie KKL. Esą dėl to, sujungus ligonines, jos vadovu turėtų likti dabartinis KKL vadovas Albinas Naudžiūnas. Kaip vertinate tokį faktą? Ar jums tai atrodo teisingas sprendimas?
– Toks buvo SAM pasirinktas ligoninių reorganizavimo modelis – RKL jungiama prie KKL. Remiantis šiuo teisiniu pagrindu, KKL vadovas tampa naujosios ligoninės direktoriumi.
– Jūsų akimis, ar asmuo, kurio darbas pastaruoju metu sulaukia kritikos dėl ruošimosi pakartotinai panaudoti kai kurias vienkartines COVID-19 apsaugos priemones, yra tinkamas eiti tokias pareigas?
– Žiniasklaidoje kartais atsiranda vienokių ar kitokių vadovų vertinimų. KKL vadovas savo atsakymus šiuo klausimu pateikė. Manau, kad kiekvienos ligoninės vadovas stengiasi, kad tiek darbuotojai, tiek pacientai jaustųsi saugūs, jaustųsi gerai.
Lietuviai serga itin dažnai
Širdies nepakankamumas – liga, kai širdis nepajėgia prisipildyti krauju ir tinkamai jo išstumti. Apie tai, kad širdžiai nebepakanka energijos, praneša nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas, jausmas, lyg krūtinėje kažkas spurdėtų, nežinia iš kur atsiradęs dusulys, lipant laiptais ar į įkalnę, kartais – net paprasčiausiai vaikštant. Šiuos simptomus gali pajusti vienas iš penkių, sulaukusių keturiasdešimtmečio ir jį perkopusių žmonių. Pasaulyje širdies nepakankamumu apytiksliai serga 26 mln., Europoje – apie 15 mln., Lietuvoje – apie 130 tūkst. žmonių. Šie skaičiai kasmet vis didesni. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje.
