Pasak K. Bielskio, mažai tikėtina, kad palūkanos bus didinamos artimiausiu metu.

„Sakant trumpai, toks scenarijus yra mažai tikėtinas 2022 metais. Europos centrinis bankas vis dar laikosi panašios pozicijos. Jau kitame, kovo mėnesį vyksiančiame Europos centrinio banko valdančios tarybos susirinkime, jie teigia, kad turėtų gerokai atnaujintus duomenis, analizes, tam tikras projekcijas, iš jų turėtų pareikšti tam tikras detalesnes savo pozicijas. Europos centrinis bankas taip pat teigia, kad pirmiausia jie norėtų užbaigti visas kitas savo šiuo metu turimas ekonomikos skatinimo programas, t. y. tiek valstybinių obligacijų, tiek įmonių sektoriaus obligacijų supirkimus, ir tik tuomet pereiti prie bazinės palūkanų normos didinimo“, – aiškino K. Bielskis.

Vis dėlto, jei palūkanos bus didinamos, doktorantas įvardino, kokių reikėtų tikėtis skaičių.

„Šiuo metu matome tam tikras šalis, kaip Norvegiją ar Angliją, – jų centriniai bankai yra pakėlę bazines palūkanų normas iki 0,5 proc. Amerikos federalinis rezervas šiuo metu taip pat greitu metu turėtų padidinti iki 0,5 proc. palūkanų normas. Kalbant apie Europos centrinį banką, yra šiek tiek kita situacija. Šiuo metu vis dar yra -0,5 proc. esamos palūkanų normos, tai pirmiausia tas kilimas turėtų būti iki 0 proc. Realiausias scenarijus, kad mes galime matyti iki 0,25 proc. ar 0,5 proc. padidinimą 2023 metais. Žvelgiant istoriškai, didžiausia palūkanų norma siekė 3,75 proc., bet tai buvo 2000 metais. Lyginant su šių dienų ekonomikos kontekstu, tokie skaičiai tikrai sunkiai realizuotųsi“, – komentavo pašnekovas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

K. Bielskis paaiškino, kas būtų tiems gyventojams, kurie šiuo metu turi dideles paskolas, pvz., būstui.

Dabartinis paskolų portfelis Lietuvoje sudaro apie 10 mlrd. eurų.

„Kaip ir minėjau, šiuo metu yra minusinės bazinės palūkanų normos. Kol jos būtų padidintos iki 0 proc., tiesiogiai tai neatsilieptų, nes jos yra traktuojamos ties nuliu. Kada jos padidėtų iki 0,25 proc. ar iki 0,5 proc., tai tuo dydžiu paskolos aptarnavimo mokestis išaugtų“, – sakė doktorantas.

„Jeigu įsivaizduotume, kad tam tikra šeima turi 100 tūkst. eurų vertės paskolą, tai šiuo metu vidutinė banko prašymo marža yra apie 2 proc. Jei ta paskola būtų imama vidutiniškai 20 metų, tai mėnesinė įmoka šiuo metu siektų apie 580 eurų. Jeigu įsivaizduotume, kad bazinė palūkanų norma padidėja iki 1 proc., tai tokia mėnesinė įmoka galėtų išaugti iki maždaug 660 eurų, kas yra papildomi 80 eurų. Jei įsivaizduotume panašų scenarijų, o ta paskola būtų didesnė, sakykime, 200 tūkst. eurų, tai tas padidėjimas būtų dvigubas – ne 80 eurų, o 160 eurų“, – teigė K. Bielskis.

Pasak K. Bielskio, Lietuvos gyventojai šiuo metu bendrai yra pasiskolinę apie 10 mlrd. eurų.

„Bet, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra pakankamai mažas procentas šeimų, kurios turi paskolas. Prieš trejus ketverius metus Lietuvoje tokių šeimų buvo apie 11–12 proc., o dabar apie 15 proc. Lyginant su kitomis Europos šalimis, tas procentas yra didesnis – apie 25 proc. šeimų Europoje turi būsto paskolas“, – šnekėjo vyras.