Ministerija kol kas nekomentuoja tokių ūkių mažėjimo priežasčių ir jau šiais metais žada didinti išmokas tokiems ūkiams. Atsižvelgusi į žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų bei gyvulių deklaravimo rezultatus ji ketina peržiūrėti ekologiniams ūkiams skirtų intervencinių priemonių nuostatas.

„Bus peržiūrėtos, išnagrinėtos ir įvertintos priežastys, kodėl ekologiniai plotai mažėja, sprendžiama, kokių papildomų skatinamųjų priemonių būtų galima imtis, siekiant populiarinti tiek ekologinį ūkininkavimą, tiek ekologinių produktų vartojimą“, – BNS teigė ministerija.

Be to, pasak jos, su Europos Komisija buvo suderinti didesni kompensacijų dydžiai – jie didės nuo 3 proc. iki 46 proc. (priklausomai nuo deklaruotos kultūros).

Asociacija ministerijai skirtoje rezoliucijoje pažymi, kad ekologiniai ūkiai vietoj planuoto proveržio sparčiai traukiasi.

„Tokį rezultatą lėmė paramos priemonės ūkininkams, rengtos Žemės ūkio ministerijos, kuri nenorėjo girdėti socialinių partnerių (...) faktais ir patirtimi grįstų pasiūlymų“, – pranešime teigė asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius.

Pasak jo, skatinant ekologinį ūkininkavimą ministerija ūkininkams skiria nuo 59 iki 518 eurų už ha, priklausomai nuo auginamų kultūrų. Nuo 2016 metų daugiau nei 200 hektarų žemės turintiems ekologiniams ūkiams parama mažėja 30 proc., to metu ekoschemose dalyvaujantiems chemizuotiems ūkiams, priklausoma nuo jų dydžio, parama nemažinama.

M. Petkevičius sako, kad tokia parama labiau skatina ne ekologinių, o chemizuotų ūkių plėtrą.

Ukmergės rajone 120 hektarų ekologinį ūkį valdantis Saulius Daniulis BNS teigė, kad dėl išmokų mažinimo iš ekologinio ūkininkavimo pasitraukia didelė dalis ūkininkų. Be to, ūkininkai tikėjosi, kad šiemet šis ribojimas bus panaikintas, tačiau taip neįvyko.

„Finansiškai, kad ūkininkas prisiima įsipareigojimus, ar pirmam, ar 201 hektarui, ar 301 hektarui, įsipareigojimai tokie patys, tai kodėl už tą 201 hektarą minus 30 proc.? (...) Ūkininkai jaučia nusivylimą“, – sakė S. Daniulis.

„Nuo 2016 metų šitas periodas tęsėsi iki 2023 metų. Dabar naujas periodas yra, bet paliko tas pačias sąlygas, tai išeina gamybiniai ūkiai, kurie po 200-300 hektarų turi“, – komentavo jis.

S. Daniulio teigimu, ūkininkams svarbu, kad produkcija būtų ekologiška, tačiau jie nebeišgali išlaikyti šių ūkių.

„Nesvarbu, kad tu ekologas, žalias, sau maistą užsiaugini, taip, bet finansai turi sueiti“, – sakė jis.

Didesnio nei 200 hektarų buvusio ekologinio ūkio Ukmergės rajone vadovas Ramūnas Nanartavičius, tokį ūkį turėjęs nuo 2005 metų, BNS sakė, kad šiemet jam teko atsisakyti ekologiško ūkininkavimo.

„Vienas iš pagrindinių dalykų – ekologiniam ūkiui ūkininkauti yra daug sudėtingiau, gerokai sudėtingiau, o ta sistema tokia, kokia ji yra, tai nė kiek neskatina to ekologinio ūkininkavimo“, – BNS teigė ūkininkas.

„Įsipareigojimų krūvos: mažintis laukų negali, pakeisti nieko negali, o pinigų praktiškai nėra“, – pridūrė R. Nanartavičius.

Anot jo, ekologiško ūkio versle ne tik sunku užsidirbti, tačiau yra ir daug ribojančių įsipareigojimų.

Ministerijai adresuotoje rezoliucijoje taip pat teigiama, kad ekologiniams ūkiams taikomi prieštaraujantys teisės aktai ir tvarkos, pavyzdžiui, dėl daugiamečių pievų atkūrimo, atrankos kriterijų į paramos programas, gyvūnų laikymo.

Lietuva išsikėlė tikslą  iki 2027 metų naudoti 13 proc. šalies žemės ūkio naudmenų ekologiniam ūkininkavimui, o iki 2030 metų – 15 proc., tačiau šių ūkių plotas per metus susitraukė 38 tūkst. ha ir sudaro apie 8 proc. viso Lietuvoje dirbamo žemės ploto.

Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos šiuo metu ir toliau svyruoja nuo 22 iki 30 centų, 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.

„Igničio“ 24 mėnesių šio tarifo 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 25,2 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 23,4 centai, „Enefit“ – 32,5 cento.

LEA duomenimis, birželio 1–13 dienomis vidutinė „Nord Pool“ biržos elektros kaina siekė 8,2 cento (be PVM) už kWh ir buvo 5,1 proc. didesnė nei didmeninė gegužės mėnesio kaina (7,8 cento).  

Šią savaitę tiekėjų siūlomų vienos laiko zonos fiksuotų 12 mėnesių planų vidutinė kaina siekė 25,7 cento, 24 mėnesių – 27,1 cento. 

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas birželį, palyginti su geguže, pabrango 8,8 proc. iki 18,4 cento už kWh.

Šiuo metu 6 mėnesių kainos fiksavimo planus siūlo „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“, 12 ir 24 mėnesių – visi trys tiekėjai.

Elektros tiekėją yra pasirinkę 71 proc. visų buitinių vartotojų.

Asociacijos sudėtyje yra visų šalies universitetų rektoriai ir kiekvienas jų turi vienodą balso teisę, todėl stipresnieji universitetai turi vienodą balso teisę su sparčiai studentus prarandančiaisiais. Visuomenės ir suinteresuotųjų šalių spaudimas verčia LURK imtis veiksmų, kurie turėtų prisidėti prie studijų kokybės gerinimo. Tačiau kas iš tikro vyksta? Ką reiškia LURK siūlomas minimalus konkursinis balas 2,5 stojantiems į universitetus?

Stojantysis surenka 2,5 balo jei mokykloje iš vieno dalyko turi vidurkį 10 (visi kiti dalykai gali būti 4) ir išlaikė 3 valstybinius brandos egzaminus (toliau – VBE): gimtosios kalbos 26 balai, matematikos – 16, užsienio kalbos – 16, rašoma pranešime spaudai.

Jei VBE surenkama mažiau nei 16 balų – egzaminas neišlaikytas, o pagrindinio pasiekimo lygmens apatinė riba – 36. Taigi, stojantysis, kuris vos išlaikė egzaminus (VBE 16 balų atitinka mokyklinio egzamino 4) yra tinkamas studijuoti Lietuvos universitetuose ir vertas valstybės finansavimo studijoms? Atrodo, jog nemažai universitetų užmerkia akis į tai, kaip pasirengę studentai įstoja, svarbu, kad krepšelis ateitų.

Tik Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas iškėlė klausimą, apie kokią pasirengimo kokybę kalbame pakeldami minimalų balą nuo 2 iki 2,5? Vilniaus universitetas savo iniciatyva yra įsivedęs minimalų balą 3, o kai kurioms programoms – 4, todėl rektorius net neabejoja, kad šią kartelę ir toliau kels. Tačiau ar gali su aukštesne kartele sutikti universitetai, kuriuose daugiau nei 95 proc. studentų įstojo su konkursiniu balu mažesniu nei 7, o 5 neperkopia nei kas penkto įstojusiojo balas?

Siekis kelti aukštosios mokyklos diplomo prestižą didinat minimalų konkursinį balą yra teigiamas pokytis, bet žinant, kad konkursinio balo, daugeliu atveju, pagrindinė dedamoji yra VBE, mintys kyla įvairios. Atrodytų suprantama, kad iš stojančiųjų į universitetus būtų reikalaujama VBE išlaikyti bent pagrindiniu pasiekimų lygmeniu (36 balai ir daugiau). O gal iš stojančiųjų į universitetus reikėtų tikėtis, kad bent pagrindinį dalyką išlaikytų aukštesniuoju pasiekimų lygiu – 86 balai ir daugiau?

Deja, bet 2,5 balo su šiais pasvarstymais neturi nieko bendro. LAMA BPO (Lietuvos auštųjų mokyklų asociacija bendro priėmimo organizavimui) sumodeliavo kaip atrodytų 2016 m. priėmimas pakeitus minimalaus stojamojo balo kartelę ir LURK pasirinko variantą, kuris leidžia neprarasti krepšelių. Pabrėžiamas žodis krepšelių, nes krepšelis yra svarbioji dalis, o abiturientai, studentai, talentai ir panašiai – kur buvę, kur nebuvę. LAMA BPO duomenimis, 2016 m. į universitetus, valstybės finansuojamas vietas įstojo 7 tūkst. 277 studentai, „pakėlus“ kartelę iki 2,5 būtų įstoję – 7 tūkst. 278. Vidutinis įstojusiojo balas nuo realių 6,91 „pakiltų“ iki 6,85.

Atrodo, kad rezultatas pasiektas, visuomenė informuota, minimali kartelė stojantiesiems pakelta, deklaruoti kasmetiniai geri siekiai, tokie kaip: geresnė studijų kokybė ir aukštosios mokyklos diplomo prestižo kilimas. Deja, situacija  yra absoliučiai priešinga

Ar Lietuva yra unikali sugalvodama, kad stojantieji į universitetus turėtų pasiekti tam tikrą lygį, ar visgi tokia praktika taikoma ir užsienio universitetuose? 

Situacija svetur

University of Tartu priklausomai nuo studijų programos, dažniausiai reikalaujama egzaminuose surinkti 80 balų (iš 100)

University of St Andrews stojančių lietuvių reikalauja, kad pažymių vidurkis būtų bent 9 ir trys egzaminai išlaikyti surinkus bent 90 balų.

University of York stojančių lietuvių reikalauja, kad pažymių vidurkis būtų bent 9 ir trys egzaminai išlaikyti surinkus bent 80-85 balus.

University of Cambridge stojančių lietuvių reikalauja, kad trijų egzaminų vidurkis būtų bent 95 balų.

Galima pateikti ir daugelį kitų pavyzdžių, tačiau niekur nepavyko aptikti, kad stojant į universitetą pakanka surinkti 16 ar 20 proc. egzamino balų.

Analizuojant stojančiųjų balus taip pat norėtųsi atkreipti dėmesį: dažnai įvardijama, kad viena iš prioritetinių krypčių Lietuvoje yra informacinės technologijos, natūralu, kad šioje kryptyje įstojusieji turėtų būti motyvuoti ir pasirengę studijoms, tačiau analizuodami LAMA BPO duomenis matoma, kad yra įstojusiųjų į IT, kurie matematikos VBE išlaikė 16 balų, o informatikos egzamino iš vis nelaikę, konkursinis balas vos perkopia 2, tuo tarpu į Tartu universitetą, nesurinkusieji konkursinio balo 8, negalėtų stoti.

Svarbu suvokti, kad universitetas teikia aukščiausiojo lygmens studijas, todėl viena iš būtinųjų prielaidų – būti pasirengus studijoms. Žinoma, kad siekiant geresnės studijų kokybės vien kartelės pakėlimas problemų neišspręs, būtina keisti finansavimo modelį ir kelti ne tik priėmimo, bet ir rezultato reikalavimus. Juk tikslas ne vien priimti studentus, bet ir paruošti sėkmingus absolventus.

Didieji ir potencialo prasme stiprieji universitetai (VU, LSMU, KTU, VGTU) išlaiko daugmaž pastovų studentų skaičių net ir drastiškai mažėjant abiturientų skaičiui.

Tačiau mažieji (VDU, LEU, KU, ŠU) universitetai tampa dar mažesni ir artėja prie savaiminio išnykimo ribos. Pavyzdžiui, VDU per ketverius metus įstojusiųjų skaičius į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas sumažėjo beveik 40 proc. Mažėjimas jau dabar atrodo drastiškas, tačiau kas nutiktų, jei būtų įvestas minimalus balas, tarkime 5? 2016 m. 50 proc. įstojusiųjų į VDU yra žemesniu nei 5 balu, tuo tarpu VU ši dalis sudaro 18 proc., LSMU – 15 proc. O jeigu bandytume sekti užsienio universitetų pavyzdžiu ir minimalus balas būtų tarkime 7? 2016 m. į VDU įstojo tik 14 proc. (158) studentų, kurių konkursinis balas siekė 7 ir tik 40 studentų įstojo į VDU su konkursiniu balu 7 ir VDU nurodė pirmuoju pasirinkimu.